Balandžio 27 d., šeštadienis | 24

Klastingi žieminių rapsų kenkėjai jau pasėliuose

Rima Balsytė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Joniškio r. biuro augalininkystės konsultantė
2017-04-12

Atšilus orams atbunda ne tik augalai, bet ir visi, kas per žiemą miegojo. Kai dirva 2 cm gylyje įšyla iki + 6 oC, savo žiemojimo vietas palieka rapsiniai (stiebiniai) paslėptastraubliai. Jie pirmiau nei rapsiniai žiedinukai pradeda maitintis kitais bastutiniais augalais ir ieško žieminių rapsų laukų. Tad šiuo metu būtina kuo skubiau žieminių rapsų pasėliuose, jei to dar nepadarėte, padėti geltonąsias gaudykles.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Tai geltonos spalvos dubenėliai su vandeniu ir keliais lašeliais skalbiklio ar indų ploviklio – kad vabaliukai „nepabėgtų“. Šias gaudykles reikėtų stebėti rapsų stiebo augimo-butonizacijos tarpsniais kasdien, jei nelyja ir oro temperatūra aukštesnė nei +12 oC. Jei sąlygos mažiau palankios, stebėti kas 2–3 dienas.

Rapsiniai (stiebiniai) paslėptastraubliai – nuo 2,5 iki 4 mm ilgio juodi vabalai, padengti trumpais pilkšvais plaukeliais, dėl kurių atrodo esantys pilkos spalvos. Galvos priekinė dalis ištįsusi į ilgą siaurą straubliuką. Saulėtomis dienomis, kai oro temperatūra pakyla iki +12 oC, rapsiniai paslėptastraubliai atskrenda į rapsų pasėlius. Butonizacijos tarpsniu patelės deda kiaušinius į labai jaunus stiebus (ūglius): kiek žemiau pumpuro straubliuku padaro skylutę ir į stiebą padeda kiaušinėlių.

Subrendusios lervos yra apie 6–8 mm ilgio gelsvai baltos, bekojės, su juoda galva. Lervos maitinasi stiebo audiniais. Kuo žemiau pažeidžiamas stiebas, tuo pavojingiau augalui, nes virš pažeidimo stiebai vystosi nenormaliai: išsikraipo, sulėtėja augimas. Būdingas požymis – stiebai sustorėja, pažeistose vietose stiebo audiniai supleišėja, tad dažnai augalai pažeidžiami įvairių grybinių ligų. Tuomet formuoja naujus stiebus, brandinančius derlių vėliau. Sėklų brendimo metu lervos iškrenta ant žemės ir virsta lėliukėmis. Išsiritę vabalai žiemoja tuose pačiuose rapsų laukuose. Per metus išsivysto viena generacija.

Tyrimais nustatyta, kad rapsų butonizacijos tarpsniu rapsinių paslėptastraublių žalingumo kritinė riba yra vienas vabalas 2,5 kvadratiniams metrams pasėlio. Apsaugos priemonės turi būti naudojamos prieš patelėms pradedant dėti kiaušinius.

Pasėliuose galime rasti šiek tiek mažesnių nei rapsiniai paslėptastraubliai – kopūstinių stiebinių paslėptastraublių. Tai 2,0–3,5 mm ilgio juodi vabalai, padengti pilkais žvyneliais (prie skydelio žvyneliai tankesni ir sudaro stačiakampio formos balkšvą dėmelę), kojos ir antenos – rausvai rudos. Pakilus temperatūrai iki +20 oC, patelės aktyviai deda kiaušinėlius į jaunus stiebus, lapkočius ir lapų pagrindinių gyslų audinius. Lervos yra 3–5 mm ilgio, gelsvai baltos, bekojės, maža, ruda galva. Lervos išgraužia takus stiebų, lapkočių ir gyslų viduje, todėl augalai pradeda gelsti, sutrinka jų vystymasis, pažeidimo vietoje gali ir nulūžti. Lervos kenkia apie 3 savaites. Rapsų brendimo metu pasirodo jauni vabalai ir ieškosi žiemojimo vietų. Per metus išsivysto viena generacija.

Orams atšilus, augalams pradeda kenkti ir rapsiniai žiedinukai. Daugiausia žalos jie padaro nuo augalų skrotelės tarpsnio iki butonizacijos pabaigos. Vabalai smulkūs, apie 1,5–2,7 mm ilgio, juodi, blizgantys. Rapsiniai žiedinukai žiemoja dirvoje, po lapais, žolėje, krūmais ir medžiais apaugusiuose plotuose. Orui sušilus iki +11oC, vabalai pradeda maitintis kitų augalų žiedadulkėmis ir nektaru. Kai temperatūra aukštesnė nei +15 oC, žiedinukai tampa aktyvūs. Žemesnėje temperatūroje kenkėjai yra mažiau aktyvūs ir mažiau žalingi. Vabalai pažeidžia rapsų butonus, išgraužia juose landas, išėda kuokelius ir piesteles, todėl jie nubyra.

Insekticidais pasėlius rekomenduojama purkšti, kai augalui stiebo augimo tarpsnio pradžioje tenka vidutiniškai 1–2 žiedinukai, o butonizacijos tarpsniu – 3–4 vabalai. Kai oro temperatūra būna apie +20 oC, žiedinukai būna labai aktyvūs, tad praėjus 5–7 dienoms, jų gali vėl pasidauginti. Įprastai žieminių rapsų pasėlius pakanka purkšti insekticidais vieną ar du kartus – tinka visi rapsams registruoti insekticidai. Purkšdami pasėlius nuo rapsinių žiedinukų, sunaikinsite paslėptastraublius ir kitus kenkėjus.

Saugodami aplinką ir siekdami kuo mažiau naudoti cheminių apsaugos priemonių, neatsėliuokite, sėkite toliau nuo tų laukų, kuriuose pernai augo rapsai, stenkitės sudaryti kuo palankias sąlygas rapsams augti – stiprius augalus kenkėjai mažiau puola.

Jei yra žydinčių augalų, kuriuos lanko bitės ir kiti apdulkinantys vabzdžiai, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje registruokite tokių augalų purškimą. Rinkdamiesi insekticidus, skaitykite etiketes ir purkškite rapsus tais produktais, kuriems kenkėjai jautriausi, neviršykite leidžiamo purškimų skaičiaus. Tinkamas augalų apsaugos produkto pasirinkimas ir naudojimas leis stabdyti kenkėjų atsparumo insekticidams didėjimą.

Stebima pasėlių situacija visoje Lietuvoje – www.ikmis.lt

LŽŪKT augalininkystės konsultantai jau stebi pasėlius visoje Lietuvoje. Ūkininkai, prisijungę prie informacinės sistemos www.ikmis.lt, ras nuolat atnaujinamą informaciją apie pasėlių situaciją savo rajone ir visoje Lietuvoje. Sužinos, kokios ligos ar kenkėjai plinta, ras augalų apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų, galės naudotis elektroniniais augalų ligų, kenkėjų, piktžolių ir Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų katalogais.

Bus stebimi ūkininkų žieminių rapsų, žieminių ir vasarinių kviečių, vasarinių miežių, bulvių ir sėjamųjų žirnių pasėliai, o kenksmingų organizmų plitimas prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stotelių duomenimis.

Taigi, sistemoje pateikta informacija bus operatyvi, padėsianti priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus. Kiekvieną savaitę www.agroakademija.lt bus skelbiama naujausia videoinformacija iš stebimų pasėlių.

Jei turite klausimų, kreipkitės į artimiausio rajono konsultavimo biurų augalininkystės konsultantus, kurie apžiūrės pasėlius ir patars, kada ekonomiškai apsimoka ir kokiais insekticidais purkšti žieminių rapsų pasėlius.