Balandžio 24 d., trečiadienis | 24

Klimato pokyčiai didina kviečių rūdžių plitimo riziką

LŽŪKT informacija
2014-05-14

Pastaraisiais metais agresyvios kviečių rūdžių atmainos – geltonosios ir juodosios rūdys, kurias sukelia tam tikras rūdžių grybelis, sunaikino iki 40 proc. derliaus Afrikos, Vidurinių Rytų ir centrinės Azijos šalyse.

Mokslininkai perspėja, kad klimato pokyčiai didina rūdžių plitimo riziką Jungtinės Karalystės kviečių pasėliuose.

Mokslininkai teigia, kad dėl klimato pokyčių didėja grėsmė, jog įvairių atmainų rūdys apniks Jungtinės Karalystės kviečių pasėlius. Siekdami įveikti problemą, naudodami atsparių šioms ligoms augalų (žolių ir miežių) genus jie kuria naujas kviečių veisles.

Šiais metais po šiltos žiemos Jungtinės Karalystės ūkininkų pasėliuose geltonosios rūdys plito labai intensyviai. NIAB TAG atstovas Bilas Klarkas (Bill Clark) teigia, kad augintojai patyrė vieną iš blogiausių sezonų.

Pastaraisiais metais suaktyvėjo ir rudosios rūdys, todėl agronomai ir augintojai turėjo pritaikyti savo augalų apsaugos programas, kad būtų galima kovoti su šia liga.

Džeimsas Braunas (James Brown), Jungtinės Karalystės javų ligų sukėlėjų užkrečiamumo tyrimo pirmininkas, sakė, kad problema paaštrėjo dėl besikeičiančio klimato, nes atsirado naujų greitai plintančių rūdžių atmainų.
„Geltonosios rūdys yra didžiausia grėsmė Jungtinei Karalystei. Tai ypatingai didžiulė problema dėl to, kad jas sunku kontroliuoti dėl didesnės genetinės įvairovės. Ilgainiui dėl klimato pokyčių ir juodosios rūdys gali tapti didesne problema“, – sakė Džeimsas Braunas. Be to, pasak jo, gali vėl pasireikšti ir jau pamirštos rūdžių atmainos.

Praėjusio amžiaus 6-ame dešimtmetyje grybelinių ligų epidemijos nuniokojo Šiaurės Amerikos pasėlius. Tada atsparių rūdims veislių kūrimui buvo skirtas milijonas svarų.

Vis didesni ligų protrūkiai Afrikoje ir Europoje sukėlė nuogąstavimus, kad ir vėl iškilo didžiulė grėsmė.
Džeimsas Braunas sakė, kad aiški visoms trims lapus ir stiebus puolančioms rūdžių atmainoms atsparių veislių kūrimo strategija yra gyvybiškai svarbi, tačiau reikia daugiau paramos kovai su visame pasaulyje didėjančia problema.

Kuriant atsparias veisles, su Jungtinės Karalystės mokslininkais glaudžiai bendradarbiauja Meksikos mokslinių tyrimų organizacijos Tarptautinis žemės ūkio mokslinių tyrimų centras (International Centre for Agricultural Research) ir Tarptautinis kukurūzų ir kviečių gerinimo centras (International Maize and Wheat Improvement Centre).

Pagal užsienio spaudą