• Temos
• Augalininkystė

Kodėl daugėja spragšių lervų daroma žala? Ieškoma alternatyvų

2025-07-07

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Dėl spragšių lervų patiriama didelių bulvių auginimo nuostolių visoje Europoje. Kaip aiškina Austrijos bulvių augintojas Johanesas Majeris (Johannes Mayer), pastaraisiais metais padėtis dėl klimato kaitos tik blogėja: „Spragšių lervų žala yra didesnė sausesnėse dirvose, nes šios lervos ieško ne tik maisto, bet ir drėgmės“. Austrijoje veikianti veiklos grupė atlieka bandymus, siekdama rasti alternatyvių kontrolės priemonių, nenaudojant sintetinių pesticidų.

Spragšių lervos dirvoje praleidžia iki penkerių metų ir keliais metų laikotarpiais maitinasi augalų šaknimis ir gumbais. Tai reiškia, kad jos veikia pasėlius nuo pasodinimo iki derliaus nuėmimo. Lervos išgraužia bulves, todėl jos dažniausiai tampa netinkamos parduoti maistui ar sėklai, taip pat netinkamos sandėliuoti ir lengviau užsikrečia ligomis. Tai kasmet turi didelį ekonominį poveikį bulvių augintojams.

Austrijoje dėl spragšių lervų prarandama apie 10 % valgomųjų bulvių, t. y. 30 000 tonų, o tai atsieina kelis milijonus eurų. Austrijos bulvių augintojas Eduardas Pamingeris sako: „50 % mano paskutinio derliaus buvo pažeista spragšių lervų, o tai iš tikrųjų prilygsta visiškam nuostoliui, nes beveik neįmanoma išrūšiuoti nepažeistų bulvių.“

Paaiškinti, kodėl daugėja spragšių lervų daroma žala galima dėl aukštesnės globalinės temperatūros ir sausros, kuri skatina jų vystymąsi ir šios rūšies kenkėjų plitimą iš kitų regionų. Dėl sumažėjusio paukščių, aptinkamų ūkiuose, skaičiaus jie taip pat turi mažiau priešų nei anksčiau.

Austrijoje veikiančios veiklos grupės atstovė Claudia Meixner priduria: „Nustatėme, kad, deja, sumažėjęs žemės dirbimas ir tarpinių pasėlių auginimas ne tik turi daug privalumų, bet ir reiškia, kad dirvožemis netrikdomas, o tai sudaro palankias sąlygas kiaušinėliams ir lervutėms vystytis. Tai jau galėjo taip pat turėti įtakos jų pagausėjimui“.

Ekologinėje žemdirbystėje spragšių lervų žala anksčiau buvo kontroliuojama neauginant bulvių užkrėstose dirvose, tačiau tai padaryti darosi vis sunkiau, nes jų vis daugėja. Tradicinėje žemdirbystėje insekticidai vis mažiau veiksmingi prieš spragšių lervas, jau nekalbant apie tai, kad daugelis tų pesticidų jau uždrausti.

Dėl susidariusios kritinės situacijos Austrijos nepriklausoma aplinkosaugos NVO „Global 2000“ 2016 m. įsteigė veiklos grupę „ARGE Drahtwurm“, subūrusią ūkininkus, mokslininkus ir aplinkosaugos specialistus, kurie kartu ieškojo naujų kontrolės galimybių Austrijos ūkininkavimo sąlygomis.

„Siekėme išnagrinėti priemones, kurios dar nėra patvirtintos lauko sąlygomis, bet kurios būtų suderinamos su ekologine ir tradicine žemdirbyste ir būtų ekologiškesnės, veiksmingesnės ir tvaresnės“, – sako Claudia Meixner.

Atliekant laboratorinius bandymus buvo ištirtas įvairių vabzdžiams patogeninio grybo Metarhizium brunneum padermių virulentiškumas, siekiant gauti padermių, kurios būtų veiksmingos prieš visas Austrijos bulvininkystės ūkiuose aptinkamas agronomiškai svarbias spragšių lervų rūšis, rinkinį. Lauko bandymai buvo atlikti 7 ūkiuose, kurie yra pagrindiniuose Austrijos bulvių auginimo regionuose ir kuriuose buvo užfiksuotas didelis spragšių lervų antplūdis, taikant tam tikras priemones įprastose bulvių sėjomainose. Partneriai glaudžiai bendradarbiavo su ūkininkais, siekdami užtikrinti, kad priemonės būtų taikomos ir įgyvendinamos lauko sąlygomis.

Naudotos priemonės:

• Vabzdžiams patogeniškas grybas (Metarhizium brunneum): šio grybo, užkrečiančio ir naikinančio spragšių lervas, naudojimo konkrečioje teritorijoje analizė. Nešančiųjų substratų ir naudojimo būdų bandymai skirtingomis klimato sąlygomis.
• Augalų-gaudyklės auginimas: kenkėjams ypač patrauklių augalų auginimas, siekiant atitraukti juos nuo pagrindinio pasėlio. Prieš bulvių auginimą ir apdorojimą vabzdžiams patogeniniais grybais arba dirvos įdirbimą rotaciniu kultivatoriumi buvo auginami gaudomųjų augalų deriniai.

Tuo pat metu projekto tyrėjai atliko spragšių lervų tyrimus pagrindiniuose Austrijos bulvių auginimo regionuose, taip pat išsamiau – eksperimentiniuose laukeliuose, siekdami nustatyti rūšis ir jų paplitimą dideliais ir mažais mastais. Jie analizavo spragšių lervų biologiją, pavyzdžiui, jų aktyvumo svyravimus per metus, dirvožemio temperatūros, drėgmės ir lervų buvimo viršutiniame dirvožemio sluoksnyje koreliaciją.

„Nustatėme, kad spragšių lervų populiaciją galima sumažinti taikant konkrečiai vietovei pritaikytas daugiametes strategijas, naudojant šių priemonių derinį, – sako Claudia Meixner, – pavyzdžiui, naudojant patrauklius augalus, spragšių lervos susitelkia tam tikrose lauko vietose ir su jomis galima tikslingai kovoti. Todėl galima apriboti dirvožemį žalojantį žemės dirbimo poveikį ir sumažinti panaudotų grybų kiekį.“

Lauko bandymai ir mokslinės analizės leido partneriams geriau suprasti spragšių lervų gyvenimo ciklus ir aktyvumo laikotarpius, kurie priklauso nuo klimato sąlygų, žemės dirbimo ir konkrečios vietovės ypatumų. Atsižvelgiant į tai, projektas padėjo sukurti prognozavimo modelius, padedančius priimti sprendimus dėl įvairių lervų daromos žalos kontrolės priemonių taikymo. Šiais modeliais dalijosi Austrijos ūkininkai ir ūkių konsultantai.

Spragšių lervos taip pat pažeidžia kitus augalus, įskaitant kukurūzus, smidrus, morkas, ropes. Todėl šio projekto rezultatai gali būti vertinami ir kitose žemdirbystės šakose.

„Ši veiklos grupė suteikė Austrijos ūkininkams paramą sprendžiant svarbią bulvių auginimo problemą, prisidedančią prie ES strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, kuria siekiama iki 2030 m. 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą. Toliau gilinsimės į šią problemą ir toliau optimizuosime rekomenduojamas priemones“, – konstatuoja Claudia Meixner.

Parengta pagal užsienio spaudą. Vertė Saulius Zagorskis, LŽŪKT, agroakademija.lt informacija