Kodėl reikia tirti mėšlą ir srutas?

LŽŪKT informacija

2024-01-22

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Naudojant laukuose organines trąšas (mėšlą, srutas) arba jas perkant, parduodant, svarbu žinoti sudėtį. Tirti reikia siekiant parengti kuo tikslesnį tręšimo planą, kad nebūtų viršytas į dirvą patenkantis azoto kiekis. Mėšlo ir srutų tyrimus atlieka Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos laboratorija.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Remiantis „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu“, per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg hektarui.

Sutartinių gyvulių (SG) skaičius, atitinkamas mėšlo ar srutų skleidimo plotas, reikalingas vieno SG susidarančiam mėšlui ir srutoms paskleisti, pateikti Aprašo priede arba apskaičiuojami vadovaujantis mėšlo ir (ar) srutų laboratorinių tyrimų rezultatais.

Būtinas tręšimo planas

Svarbu priminti, kad asmuo, tręšiantis mėšlu ir srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti apraše nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą ir juo vadovautis tręšdamas. Tręšimo planas saugomas ne trumpiau kaip 2 metus nuo parengimo datos.

Tręšimo planas turi būti parengtas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą ir teikiamas kontroliuojančiai institucijaipaprašius. Jame turi būti ir dirvožemio tyrimų arba monitoringo ne senesni kaip 3 m. duomenys apie mineralinio azoto ir judriojo fosforo kiekį tręšiamojo lauko dirvožemyje; apskaičiuota augalų mitybai užtikrinti reikalingų planuojamam derliui išauginti maisto medžiagų visuma (metinė tręšimo norma, vienkartinė tręšimo norma, metinis skleidimo kiekis ir vienkartinis skleidimo kiekis).

Remiantis dirvožemio ir organinių tyrimų rezultatais, tręšimo planas yra tikslesnis.

Kodėl svarbu žinoti organinių trąšų sudėtį?

Lietuvos žemės ūkio tarnybos (LŽŪKT) laboratorijoje tiriami ir dirvožemis, ir mėšlas, ir srutos. Kodėl reikėtų žinoti organinių trąšų sudėtį?

Srutos ir mėšlas padeda pagausinti dirvožemiuose organinių medžiagų, humuso kiekį, tačiau tai nėra nekaltos trąšos. Netinkamai jas naudojant, galima užteršti gruntą, paviršinius ir net požeminius vandenis. Dėl to Aplinkos ministerija yra nustačiusi tręšimo mėšlu ir srutomis terminus, reglamentuojamas į dirvą patenkantis azoto kiekis. Be to, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tręšiant per metus į 1 ha dirvos įterpti daugiau kaip 80 kg azoto ir 15 kg fosforo.

Tad tręšiant laukus organinėmis trąšomis (mėšlu, srutomis) arba jas perkant, parduodant, svarbu žinoti sudėtį. LŽŪKT laboratorijoje ištiriama organinių trąšų pH, NPK, NH4-N, organinių medžiagų / peleningumo, sausųjų medžiagų kiekis.