Spalio 05 d., šeštadienis | 24

Kokį piktžolių kontrolės būdą pasirinkti?

Eugenijus Lukoševičius
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šalčininkų r. biuro augalininkystės konsultantas
2010-11-24

Šiuo metu norint užauginti gerą grūdų derlių, su piktžolėmis žieminiuose javuose jau reikia pradėti kovoti rudenį. Todėl vis daugiau registruojama herbicidų, kuriuos galima naudoti šiuo metų laiku. Tačiau iškyla klausimas, ar reikia pakartotinai naudoti herbicidus pavasarį, jei pasėlius purškėme rudenį. Kita problema – aplinkosauga. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama agrotechninėms kovos su piktžolėmis priemonėms.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Siekiant palyginti ir įvertinti cheminės, mechaninės piktžolių kontrolės ir jų derinių efektyvumą žieminiuose kviečiuose, jaunosios ūkininkės Indrės Ivoškevičiūtės ūkyje (Kasbaraičių k., Raseinių sen., Raseinių r.) pagal projektą „Augalų apsaugos sistemų žemės ūkio augaluose naudojimas“ Nr. 1PM-KK-07-1-001583-PR001, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“, buvo įrengtas parodomasis bandymas. Jis atliktas pagal LAMMC Joniškėlio bandymų stoties mokslininkų parengtą metodiką, kurią recenzavo direktorė dr. Stanislava Maikštėnienė. Bandymo tikslas – ištirti cheminės ir mechaninės piktžolių kontrolės priemones bei jų derinius rudenį ir pavasarį.

Bandymui pasirinktame lauke vyravo lengvas priemolis. Aron veislės žieminiai kviečiai buvo pasėti po žieminių rapsų. Kartu su sėkla įterpta 160 kg/ha azofoskos, o per vegetacijos laikotarpį išberta 200 kg/ha amonio salietros.

Parodomajame bandyme buvo naudojami 5 piktžolių kontrolės būdai (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Žieminių kviečių pasėlio piktžolėtumas priklausomai nuo pasirinkto kontrolės būdo 2009–2010 m.

Rudenį žieminiai kviečiai herbicidais purkšti (spalio 7 d.), kai augalai buvo BBCH 13–14 tarpsnio. Pavasarį jie purkšti (gegužės 6 d.) augalų krūmijimosi pabaigoje (BBCH 29–30).

Žieminiai kviečiai buvo akėjami specialiomis spyruoklinėmis akėčiomis. Rudenį bandyminiai laukeliai buvo akėjami spalio 13 dieną. Kviečių augimo tarpsnis buvo BBCH 13–14. Pavasarį pirmą kartą buvo akėjama balandžio 30 d., o antrą kartą – gegužės 22 d., tuo metu žieminiai kviečiai jau buvo bamblėjimo tarpsnio.
Prieš nuimant bandyminių laukelių derlių, buvo suskaičiuoti kiekvieno varianto produktyvūs stiebai (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Žieminių kviečių produktyvių stiebų skaičius

Piktzoliu-kontrole_1

Didžiausias derlius gautas antrame variante, kai herbicidai buvo naudoti rudenį, o mažiausias – ketvirtame variante, kai buvo naudojamos tik agrotechninės priemonės.

Įvertinant derliaus ir produktyvių stiebų santykį, visgi produktyviausios varpos užaugo penktame variante – 109 g, o ketvirtame variante, nors produktyvių stiebų daugiausia, bet varpos produktyvumas – tik 78 gramai.
Teigiamas buvo akėjimo rezultatas, t. y. penktame variante rudenį nuakėjus ir pavasarį nupurškus herbicidu Sekator, derlius buvo 4,4 proc. didesnis už gautą kontroliniame variante (pirmas variantas), kai rudenį nebuvo akėta. Tiesa, produktyvių stiebų buvo kiek mažiau (penktas variantas), tačiau varpos produktyvumas buvo didesnis, o tai turėjo teigiamą įtaką derliui.

Jei lygintume antrą su trečiu variantu, didžiausias derlius gautas rudenį nupurškus Alister Grande OD 0,8 l ha-1, todėl galima daryti išvadą, kad pavasarį antras purškimas herbicidais nebeturėjo prasmės biologiniu požiūriu, o ekonominiu – buvo nuostolingas.

Išanalizavus bandymo duomenis, paaiškėjo, kad pasirenkant piktžolių kontrolės būdą, visų pirma reikia įvertinti piktžolių botaninę sudėtį ir žalingumo slenkstį, o gal piktžolių skaičius jo neviršija ir cheminės priemonės nebūtinos. Taigi siekdami kuo didesnių derliaus priedų, turėtume nepamiršti ir gamtos.