• Temos
• Augalininkystė

Kokius fungicidus naudoti nuo pagrindinių daržovių ligų?

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro informacija

2022-07-05

Viena iš pagrindinių morkų ligų, pasireiškiančių vegetacijos metu, yra alternariozė (sukėlėjai Alternaria dauci, A. radicina)

Morkų, kopūstų ir svogūnų pasėlius svarbu apsaugoti nuo ligų. Reikėtų atkreipti dėmesį į meteorologines sąlygas ir įvertinti, ar jos palankios ligoms pasėliuose plisti.

Stebėjimo metu svogūnai ir morkos pasiekę BBCH 17–19 tarpsnį – išsikleidę 7–9 tikrieji lapeliai. Kopūstai pasiekę BBCH 17–25 tarpsnį – tikrieji lapeliai auga, prasidedamos formuoti gūžės.

Pagrindinė morkų liga

Viena pagrindinių morkų ligų – alternariozė (sukėlėjai Alternaria dauci, A. radicina), pasireiškianti per vegetaciją. Šis patogenas pažeidžia morkų lapiją bei šakniavaisius. Pradžioje ant lapų pastebimos netaisyklingos formos rudos dėmės. Vėliau ligai plintant dėmės plinta ir apima visą lapą. Lapai vėliau nudžiūsta. Daugiausia pažeidžiami apatiniai ir senesni lapai.

Sandėliavimo metu ant šakniavaisių pastebimos juodos įdubusios apskritos arba netaisyklingos formos dėmės, esančios morkų paviršiuje ir viduje. Alternariozės sukėlėjo plitimas priklauso nuo veislės atsparumo, meteorologinių sąlygų, auginimo technologijos ir kt. veiksnių. Optimali temperatūra patogenui vystysis – 28 ^oC ir didelė drėgmė bei bloga ventiliacija sandėliuose.

Šiuo morkų tarpsniu reiktų pradėti naudoti apsauginius fungicidus. Pvz., Azoksistrobinas 250 g/l – purkšti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, nuo 6 -ojo lapo iki visiško išsivystymo (BBCH 16–49). Šį fungicidą vegetacijos metu naudoti ne daugiau kaip 1 kartą.

Kopūstinių daržovių ligos

Kopūstų pagrindinė liga taip pat alternariozė (sukėlėjai Alternaria brassicae, A. brassicicola, A. alternata)

Kopūstinių daržovių pagrindinės ligos: alternariozė (sukėlėjai Alternaria brassicae, A. brassicicola,A. alternata) ir kekerinis puvinys (Botrytis cinerea Pers.). Pirmieji ligos požymiai pasirodo ant baltagūžių ir žiedinių kopūstų išorinių lapų. Ant jų atsiranda smulkių juodų, apskritų dėmelių, kurios plečiasi, pasidaro rievėtos, apsitraukia rudai juodomis apnašomis, jų centras paruduoja. Vėliau infekcija pereina ant aukštesnių, į gūžes besisukančių lapų. Gūžės išauga mažos, laikomos sandėliuose pūva. Ligai plisti padeda vėjas, lietus, palanki 20–24 °C oro temperatūra ir 85–100 % santykinė oro drėgmė.

Šiuo tarpsniu kopūstines daržoves apsaugojant vertėtų naudoti fungicidą Azoksistrobinas 250 g/l. Vegetacijos metupurkšti ne daugiau kaip 1 kartą. Purkšti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, nuo 6 -ojo lapo iki pasiekiamas būdingos gūžės (žiedyno) dydis (BBCH 16–49).

Kopūstų kekerinis puvinys dažnai pasirodo ant jau esamų pažeidimų, kuriuos sukelia kitos ligos ar kenkėjai. Pažeidimų vietose susidaro gan didelės rudos, vandeningos dėmės. Vėsiu oru jos pasidengia pilkos spalvos grybo apnašu, kuriame susiformuoja smulkūs juodi skleročiai. Lauke kopūstai suserga tik lietingais metais. Kekeriniui puviniui plisti didelę reikšmę turi krituliai, aukšta santykinė oro drėgmė, augalų mechaniniai pažeidimai. Optimali temperatūra grybui vystysis – 18–22 °C ir aukšta santykinė oro drėgmė.

Sandėliuojant optimali temperatūra yra 10–15 °C, nors puviniai masiškai plinta ir esant 0 °C temperatūrai. Mažos rizikos AAP nuo Fusarium spp. Botrytis spp.: Clonostachys rosea J1446 900 g/kg, vegetacijos metupurkšti ne daugiau kaip 1–4 kartus. Purkšti nuo penkių tikrųjų lapelių tarpsnio iki sėklos / vaisiai pilnai susiformuoja (BBCH 15–89).

Svogūnų ligos

Svogūnų netikroji miltligė (Peronospora destructor) – viena žalingiausių svogūnų ligų

Svogūnų netikroji miltligė (Peronospora destructor) – viena žalingiausių svogūnų ligų. Ant laiškų atsiranda pailgos neryškios, gelsvos dėmės, kurios drėgnu metu pasidengia pilkšvai violetiniu apnašu, o vėliau, užpuolus dar ir kitiems grybams, – juosvai rudomis apnašomis.

Sergantys laiškai pajuosta, džiūsta. Svogūnų ropelės užauga mažos, blogai išsilaiko per žiemą. Palankios ligai plisti sąlygos, kai naktimis temperatūra būna 10–12 ^oC, drėgmė ant lapų (rūkas, rasa, lietus) išsilaiko 6–12 valandų.

Svogūnai purškiami profilaktiškai kas 7–10 dienų (BBCH 14–50). Fungicidai nuo netikrosios miltligės:

• Dimetomorfas + piraklostrobinas 72 + 40 – purkšti ne daugiau kaip 3 kartus nuo 3 lapelių tarpsnio iki kol pusės augalų lapų nulinkę (BBCH 13–48);
• Propamokarbas + fluopikolidas 625 + 62,5 g/l – purkšti ne daugiau kaip 3 kartus kas 7–10 d.

Svogūnų ligų taškuotosios dėmėtligės ir kaklelio puvinio sukėlėjasBotrytis cinerea patogenas. Liga pažeidžia ropinius svogūnus, česnakus, porus. B. cinerea svogūnai užsikrečia lauke per laiškus ankstyvuoju svogūnų ropučių tarpsniu (nuo BBCH 15), todėl labai svarbus tinkamas augalų apsaugos priemonių parinkimas ir naudojimas optimaliu laiku.

Kaklelio puvinys paprastai pasireiškia nuėmus derlių, sandėliuojant svogūnus. Įprastai svogūnai profilaktiškai purškiami 7–10 dienų intervalais, 2–4 kartus per vegetaciją (BBCH 15–19).

Fungicidai nuo taškuotosios dėmėtligės ir kaklelio puvinio sukėlėjo:

• Fluazinamas 500 g/l. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius purkšti ne daugiau kaip 3 kartus kas 7–10 d.;
• Boskalidas + piraklostrobinas 267 + 67 g/kg. Purkšti ne daugiau kaip 2 kartus kas 10–14 d.;
• Bacillus subtilis QST 713. Purkšti ne daugiau kaip 6 kartus kas – 5 d. (BBCH12–49);
• Kalio hidrokarbonatas 994,9 g/kg. Purkšti ne daugiau kaip 6 kartus kas 3–7 d.

Kokios ligų plitimo prognozės

iMETOS® ligų prognozavimo modelių duomenimis Pasvalio r. paeitą savaitę buvo susidariusios vidutinės sąlygos (40 %) svogūnų kekeriniam puviniui plisti, o šiuo metu sąlygos infekcijai plisti siekia 267 %. Tuo tarpu modelis rodo, kad morkų atlernariozei plisti sąlygos siekia 100 %.

Panevėžio r. sąlygos morkų alternariozės infekcijai plisti yra vidutinės ir siekia 59 %, o svogūnų kekeriniam puviniui – 37 %. Beje, praėjusią savaitę buvo itin palankios sąlygos morkų alternariozei ir svogūnų kekeriniam puviniui plisti.

Kėdainių r. svogūnų kekeriniam puviniui sąlygos vidutinės ir siekia 51 %, o morkų alternariozės infekcijai plisti siekia 73 %.

Širvintų r. sąlygos svogūnų kekeriniam puviniui plisti siekia 37 %, o morkų atlernariozei plisti sąlygos vidutinės, siekia 45 %.

Šakių r. paeitą savaitę buvo susidariusios palankios sąlygos svogūnų kekeriniam puviniui plisti, šiuo metu siekia tik 34 %, o sąlygos morkų alternariozės infekcijai plisti siekia 33 %.

Kauno r. sąlygos morkų alternariozei plisti siekia 8 %, o svogūnų kekeriniam puviniui – 34 %, tačiau praėjusi savaitė buvo palanki morkų alternariozei bei svogūnų kekeriniam puviniui plisti.

Prisijunkite prie informacinio portalo www.ikmis.lt!

Nemokamame portale www.ikmis.lt rasite sodų, dažų ir lauko augalų ligų bei kenkėjų prognozavimo modelius. Kenksmingų organizmų plitimas pasėliuose prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stotelių duomenimis, tad sistemoje pateikta informacija yra operatyvi, ir, tikimės, padės priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus.

Parengė dr. Neringa Rasiukevičiūtė, LAMMC SDI