Kokius herbicidus naudoti, kai po derliaus nuėmimo braškių lapai nupjauti ir jau atžėlę?

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro informacija

2022-08-09

Derančiuose braškynuose, tuoj po uogų derliaus nuėmimo, prasideda pagrindinis ir svarbiausias braškynų priežiūros laikotarpis. Paprastai derančiuose braškynuose po derliaus nuėmimo (liepos antroje pusėje) braškių lapai būna nupjauti. Tokiame braškyne šiuo metu ant sužėlusių vienamečių ir daugiamečių, vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių purškiami registruoti herbicidai. Kokius herbicidus naudoti,kai po derliaus nuėmimo braškių lapai buvo nupjauti ir jau atžėlę?

Kokios piktžolės bujoja?

Pagrindinės šiuo laikotarpiu derančiuose braškynuose augančios dviskiltės piktžolės yra šios: aguona dirvinė – Papaver dubium L., aklė dirvinė – Galeopsis tetrabit L., aklė raudonoji – Galeopsis ladanum L., balanda baltoji – Chenopodium album L., balanda žydralapė – Chenopodium glaucum L., balandūnė plačioji – Atriplex patula L., barborytė paprastoji – Barbarea vulgaris W. T. Aiton., bobramunis dirvinis – Anthemis arvensis L., builis krūminis – Anthriscus sylvestris (L.) Hoffm., burnotis šiurkštusis – Amaranthus retroflexus L., burnotis uoginis – Amaranthus blitum L., čiužutė dirvinė – Thlapsi arvense L., dobilas dirvinis Trifolium arvense L., galinsoga blakstienotoji – Galinsoga quadriradiata Ru et Pav., galinsoga smulkiažiedė – Galinsoga parviflora Cav., garstukas dirvinis – Sinapis arvensis L., kiauliauogė juodoji – Solanum nigrum L., kiaulpienė paprastoji – Taraxacum officinale F. H. Wigg., lipikas kibusis – Galium aparine L., lipikas paprastasis – Galium mollugo L., morka paprastoji – Daucus carota L. našlaitė dirvinė – Viola arvensis Murray, neužmirštuolė dirvinė – Myosotis arvensis (L.) Hill, notrelė raudonžiedė – Lamium purpureum L., notrelė karpytalapė – Lamium hybridum Vill., pienė daržinė – Sonchus oleraceus L., pienė dirvinė – Sonchus arvensis L., ramunė bevainikė – Matricaria discoidea DC., ridikas dirvinis, svėrė – Raphanus raphanistrum L., rugiagėlė – Centaurea cyanus L., rūgštynė smulkioji – Rumex acetosella L., rūgtis dėmėtasis – Persicaria maculosa Gray, rūgtis trumpamakštis – Persicaria lapathifolia (L.) Gray, sidabražolė smiltyninė – Potentilla arenaria Borkh., šunramunis bekvapis – Tripleurospermum perforatum (Merat.) M. Lain, usnis dygioji – Cirsium vulgare (Savi) Ten., usnis dirvinė – Cirsium arvense (L.) Scop., varnalėša paprastoji – Arctium tomentosum Mill., takažolė paprastoji – Poligonum aviculare L veronika dirvinė – Veronica arvensis., žilė paprastoji – Senecio vulgaris L., žliūgė daržinė – Stellaria media (L.) vill., žliūgė siauralapė – Stellaria graminea l., žvaginė trikertė – Capsella bursa-pastoris (L.) Medik.

Pagrindinės šiuo laikotarpiu derančiuose braškynuose augančios vienskiltės piktžolės yra šios:aviža tuščioji – Avena fatua L., miglė vienametė – Poa annua L., rietmenė paprastoji – Echinochloa crus-galli (L.) P. Beauv., smilga baltoji – Agrostis stolonifera L., smilguolė dirvinė – Apera spica-venti (L.) P. Beauv., svidrė dirvinė – Lolium remotum Schrank, varputis paprastasis – Elytrigia trepens (L.) Nevski.

Naudotini registruoti augalų apsaugos produktai naikinant dviskiltes ir vienaskiltes piktžoles derančiuose braškynuose, kai braškių lapai ir piktžolės nupjautos ir jau atžėlusios, pateikti lentelėje.

Verta nepamiršti

Prieš daugiametes ir vienametes dviskiltes piktžoles rekomenduojama naudoti herbicidą Lontrel 72 SG (lentelė). Prieš vienametes ar daugiametes vienaskiltes piktžoles naudoti vieną iš herbicidų, skirtų vienaskiltėms piktžolėms naikinti, tik reikėtų atkreipti dėmesį, kokiu herbicidu buvo purkšta pavasarį, nes kiekvienu iš lentelėje pateiktų herbicidų negalima per vegetaciją purkšti daugiau kaip vieną kartą.

Be to, kai paaiškės išpurkštų herbicidų poveikis piktžolėms, likusias pavienes vegetuojančias atsparias ar nepaveiktas piktžoles reikia išravėti ar bent nušienauti.

Prisijunkite prie informacinio portalo www.ikmis.lt!

Nemokamame portale www.ikmis.lt rasite sodų, dažų ir lauko augalų ligų bei kenkėjų prognozavimo modelius. Kenksmingų organizmų plitimas pasėliuose prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stotelių duomenimis, tad sistemoje pateikta informacija yra operatyvi, ir, tikimės, padės priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus.

Parengė dr. (HP), doc. Nobertas Uselis, LAMMC SDI