Balandžio 18 d., ketvirtadienis | 24

Kuo naudingi daugianariai pasėliai?

Antanas Korsakas
LŽŪKT Šakių r. biuro jaunesnysis augalininkystės konsultantas
2024-03-01

unsplash.com nuotr.

Daugianarių pasėlių auginimas nėra nauja augalininkystės technologija, priešingai – ji laikoma viena seniausių. Ankstyvose auginimo technologijose skirtingų rūšių ir paskirčių augalai buvo auginami kartu. Geriausiai derantys mišiniai atrenkami per amžius, priderinami prie vietos sąlygų. Kuo naudingi daugianariai pasėliai?

Daugianariai pasėliai – tai augalų auginimo sistema, kurioje tame pačiame lauke didžiąja augimo ciklo dalį auga dvi ar daugiau augalų rūšys (kartais veislės), besiskiriančių savo vegetacijos trukme, biologinėmis ir agrotechninėmis savybėmis. Daugianariuose pasėliuose augalai gali būti pasėti vienu metu, o derlius nuimtas skirtingu laiku. Augalų kombinacijos pasirinkimas priklauso nuo vietos sąlygų, pasėlio paskirties.

Vienanarių pasėlių auginimas yra lengvesnis ūkininkams, auginantiems didelius plotus, juos tręšiantiems sintetinėmis trąšomis ir naudojantiems pesticidus, derlių nuimantiems žemės ūkio technika. Tačiau vienanariai pasėliai turi savo kainą tiek finansinę, tiek ekologinę.

Daugianariuose pasėliuose vienu metu auginami augalai įprastai yra skirtingų rūšių, todėl santykiai tarp jų yra sudėtingi. Sąveika tarp augalų sezono metu keičiasi. Augimo pradžioje augalai konkuruoja dėl vandens ir mitybos elementų, o jiems paaugus, pradeda konkuruoti dėl šviesos.

Daugianarių pasėlių bandymai – kokie rezultatai

Daugianario pasėlio derlius priklauso ne tik nuo augalų rūšių pasirinkimo, bet ir nuo veislių. Vokietijoje 2014–2017 m. atliktuose žieminių kviečių su pupų įsėliu bandymuose tirta skirtingų veislių ir jų kombinacijų įtaka derliui. Bandyme buvo nustatyta, kad dvinariai pasėliai duoda didesnį derlių taikant ekstensyvias auginimo technologijas, lyginant su vienanariais, taip pat dvinario pasėlio rezultatai buvo geresni mažiau derlingoje žemėje.

Veislių įtaka taip pat buvo svarbi. Priklausomai nuo kombinacijos, vienanario pasėlio derlingumas buvo didesnis arba mažesnis, lyginant su dvinariu. Rezultatai atskleidė svarbiausius veislių bruožus: lapų ploto indeksą, aukštį, atsparumą išgulimui.

Aukštą lapų ploto indeksą turinčios pupų veislės stelbė kviečius, mažino jų derlių. Augalų aukštis taip pat turėjo didelės įtakos derliui: aukštesnės pupos darė neigiamą įtaką kviečių derliui. Derlius nuimtas automatizuotai, todėl sugulusiuose pasėliuose užfiksuoti didesni jo nuostoliai.

Augalų ligos ir kenkėjai

Daugianariuose pasėliuose santykiai tarp augalų ir ligų bei kenkėjų yra sudėtingi. Daugianariai pasėliai gali sumažinti ligų plitimą uždengdami dirvos paviršių, taip neleisdami lietaus lašams paskleisti dirvoje esančių patogenų. Taip pat daugianariuose pasėliuose ligų plitimas gali sumažėti dėl nepalankių sąlygų jas pernešantiems kenkėjams. Daugianariuose pasėliuose auginant didelę antžeminę biomasę turinčius augalus yra sudaromi natūralūs barjerai, stabdantys ligas ir kenkėjus.

2021 m. VDU ŽŪA bandymų stotyje įrengtas eksperimentas su kukurūzais, kanapėmis ir pupomis. Buvo vertintas ligų plitimas vienanariame ir daugianariuose pasėliuose. Nustatyta, kad pupų vienanariame pasėlyje askochitozės plitimas buvo daugiau nei du kartus didesnis (52 proc.), lyginant su daugianariais kukurūzų ir pupų (17 proc.), kanapių ir pupų (8 proc.), kukurūzų, kanapių ir pupų (15 proc.) pasėliais.

Daugianariuose pasėliuose gali būti auginami augalai, skleidžiantys stiprius kvapus, kurie suklaidina ar atbaido kenkėjus. Taip pat gali būti parenkami komponentai, pritraukiantys entomofagus.Dažnai plėšrių vabzdžių lervos minta augalų kenkėjais, o suaugėliai – nektaru arba žiedadulkėmis. Daugianariuose pasėliuose kaip vieną iš komponentų naudojant žydinčius augalus galima pritraukti plėšrius vabzdžius. Skraidantys kenkėjai turi didesnę tikimybę nusileisti lauke ant jiems netinkamo augalo ir skristi toliau.

Lauko eksperimentais sunku nustatyti pasėlių įvairinimo poveikį kenkėjų plitimui. Prancūzijoje 2015–2017 m. vykdytame lauko eksperimente buvo auginami dviejų veislių žieminiai kviečiai su baltųjų dobilų įsėliu. Gauti rezultatai buvo nepastovūs: 2016 m. Renan veislės kviečiuose be įsėlio buvo vidutiniškai po 2 amarus, su įsėliu beveik 3. Pireneo veislės tarp pasėlių su įsėliu ir be statistiškai esmingo skirtumo nebuvo, amarų rasta 3,5–3,8. 2017 m. abiejose kviečių veislėse su įsėliu buvo statistiškai mažiau amarų (apie 2), lyginant su pasėliais be įsėlio (Renan3, Pireneo 4).

Išvados?

Apibendrinantanalizuotų tyrimų rezultatus galima teigti, kad daugianarių pasėlių nauda priklauso nuo augalų ir veislių pasirinkimo. Ją renkantis svarbu atsižvelgti į augalų aukštį, atsparumą išgulimui ir lapų ploto indeksą. Daugianarius auginti tikslinga ekologiniams arba ekstensyviems ūkiams, dirbantiems mažesnio derlingumo žemes.

Jei turite klausimų, kreipkitės į bet kurį Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos biuro augalininkystės konsultantą.