• Temos
• Augalininkystė

LŽŪKT augalininkystės konsultantų pastebėjimai planuojant 2018 m. ūkio darbus

LŽŪKT informacija

2018-01-16

Praėję metai ūkininkams buvo labai sudėtingi. Derlius subrendo neblogas, bet įsibėgėjus jo nuėmimo darbams, prasidėjo tvanas tiesiogine ta žodžio prasme. Visoje šalyje dėl drėgmės pertekliaus paskelbta ekstremali padėtis. Derliaus nuėmimo darbai vyko labai sunkiai, dalis jo liko laukuose, nebuvo galima tinkamai jų įdirbti. Pasak LŽŪKT augalininkystės konsultantų, laukia neįprastas pavasaris su didesnėmis darbų apimtimis.

Kaip žiemkenčius tręšime pavasarį?

Drėgmė turi didelės įtakos maisto medžiagų kiekiui dirvožemyje, ypač mineralinio azoto. Tai parodė 2017 m. lapkričio pradžioje LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos atlikti mineralinio azoto (tai nitratinio ir amoniakinio azoto suma) stebėsenos tyrimai iš 220 aikštelių, įrengtų įvairiuose šalies vietose. Mineralinio azoto vidurkis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje sudarė 35,5 kg/ha. Pietryčių Lietuvoje, kur vyrauja lengvi dirvožemiai, jis svyravo apie 20 kg/ha, Vidurio Lietuvos šiaurinėje dalyje – 40–50 kg/ha. Tai patys mažiausi mineralinio azoto kiekiai nuo stebėsenos pradžios, t. y. 2005 metų. Tokią situaciją lėmė klimato šiltėjimas, t. y. drėgmės perteklius ir šiltos žiemos.

Dirvožemio tyrimai atlikti 2017 m. lapkričio pradžioje. Tikriausiai dar nepamiršome, kad paskutinis rudens mėnuo lietaus nepašykštėjo, o ir žiema neskubėjo ateiti. Šaltukas apie save priminė tik šių metų sausio 8 d., todėl visą šį laiką žiemkenčiai nemiegojo, o vegetavo naudodami maisto medžiagas.

1 lentelė. Dirvožemio vertinimas pagal mineralinio azoto kiekį

Paspaudus šaltukui, vanduo po truputį pradės slūgti, o kartu pasitrauks ir jame ištirpę nitratai. Kaip matome iš lentelės, jau rudenį mineralinio azoto kiekiai buvo šalia mažiausių ribų, o pavasarį šie skaičiai bus dar mažesni. Todėl planuojant tręšimą, reikėtų atkreipti dėmesį į 2 lentelę.

2 lentelė. Azoto trąšų normų patikslinimas pagal šalyje vykdomos mineralinio azoto (Nmin) stebėsenos duomenis

Įvertinus šiuos duomenis, galima teigti, kad žieminių pavasarinį tręšimą reiks atlikti kuo skubiau. Nes pavasarį, atsinaujinus augalų vegetacijai, dirvožemis dar būna vėsus, todėl mikroorganizmai neaktyvūs ir organinių medžiagų mineralizacija nevyksta arba vyksta labai silpnai. Taigi lengvai prieinamo azoto dirvožemis pasipildys labai lėtai.

Pirmam pavasariniam tręšimui geriau tiktų skystos trąšos: LYDERIS 19-3-5, LYDERIS 25-S3, KAS-32 ir kt. Čia, galima sakyti, pirmoji pagalba. Visgi planuojant augalų tręšimą visai vegetacijai, reikėtų tręšimo plano. Norint jį parengti, reikalingi dirvožemio tyrimai. Praktika rodo, kad ūkininkai į tokį svarbų dalyką žiūri labai atsainiai, o juk pradedant ūkininkauti būtent nuo to ir reikėtų pradėti. Ūkininkai daug investuoja į trąšas, bet norimo efekto negauna. Per dideli trąšų kiekiai ne tik plonina pinigines, bet ir teršia aplinką. Vien dirvožemio rūgštingumas ką reiškia. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad dirvožemio pH esant 5–5,5, azoto trąšų efektyvumas – tik 53 proc., fosforo – 34 proc., kalio – 52 procentai. Ūkininkai, kurie nori išsitirti dirvožemį ir pasidaryti tręšimo planą, gali kreiptis į bet kurį LŽŪKT biurą.

Darbus planuoti dabar, o koreguoti pavasarį

Praėjusių metų rudens orai turėjo didžiulės įtakos rudens darbams ir lėmė atitinkamas pasekmes visų 2018 m. veiklai ir rezultatams.

Praeitų metų javapjūtės pradžioje prasidėję ir besitęsiantys krituliai vienose teritorijose anksčiau, kitose vėliau, priklausomai nuo dirvožemio, melioracijos sistemų veikimo, lėmė ir Telšių rajono ūkininkų ūkinę veiklą. Daugelyje ūkių liko nenuimto derliaus, suprastėjo kokybė, padidėjo jo sutvarkymo išlaidos.

Atlikdami darbus, ūkininkai pakenkė dirvų derlingumui ir melioracijos sistemoms, nepasėjo arba pasėjo ne tiek ir ne tokiais agrotechniniais parametrais žieminius augalus, negalėjo laiku išvežti ir įterpti organinių trąšų, ne visur pavyko suarti dirvas ir arimo kokybė ne tokia, kokios norėtųsi. Prasimynė, buvo išsivažinėtos galvijų ganyklos. Dar ir dabar laukuose liko vandens apsemtų į rulonus suvyniotų pašarų. Ūkininkai tiesiog negalėjo tinkamai ir laiku atlikti daugelio žemės ūkio darbų, ženkliai padidėjo jų savikaina, daug liko pavasariui.

Vegetacijos pabaigoje žieminių javų ir rapsų pasėliai labai skirtingos būklės. Net ir netoli vienas kito esantys pasėlių laukai labai skiriasi. Kadangi kiekvieno ūkininko skirtingos sėjomainos, skirtingi padargai ir auginimo technologijos.

Drėgmės pertekliaus metais žieminiai rapsai, pasėti į skustą ražieną (paviršiuje netelkšo vanduo), atrodo geriau negu sėti taikant ariminę technologiją. Ypač vanduo laikosi sumintų galulaukių paviršiuje ir dirvose, kurias ruošiant sėjai grumsteliai buvo labai sutrupinti.

Aišku, kad dauguma augalų žiemą pasitiko silpni, „pavargę“ nuo drėgmės pertekliaus, iš dirvų išplautos maisto medžiagos. Pasitaiko ir gražių pasėlių, bet labai retai.

Dabar lieka laukti pavasario ir tada vertinti pasėlius, priimant vienokius ar kitokius sprendimus. Darbams reikia ruoštis atsižvelgiant į tai, kokios būklės palikome laukus ir pasėlius pavasariui. Kadangi ne visiems pavyko suarti laukus, pavasarį lauko darbai bus įvairesni ir atims daugiau laiko bei pinigų. Nemažai ūkininkų turės įsigyti sėklos pavasario sėjai. Tai atlikti reikėtų kuo skubiau. Svarbu suplanuoti vasarinių augalų tręšimą ir įsigyti trąšų. Žieminių augalų tręšimas priklausys nuo to, kada ir kokios būklės augalai sulauks pavasario, kai reikės apsispręsti, ar juos gelbėti, ar atsėti.

Manau, kad šį pavasarį turėsime įvairiausių pasėlių ir jų gelbėjimo priemonės bus labai įvairios. Dabar ūkininkai turėtų ruoštis įprastiems pavasario darbams, mąstydami apie tai, kokios būklės pasėlius ir laukus paliko žiemoti, o pavasarį, įvertinę situaciją, koreguoti suplanuotus darbus. Kviečiu tartis su nešališkais LŽŪKT konsultantais.