Demonstracinėje lauko dienoje „Pažink dirvožemį – tręšk tiksliau ir efektyviau“ jėgas sujungė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistai ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai. Bendras jų tikslas – kad mokslininkų tyrimais patvirtintos įžvalgos ir konsultantų praktinės žinios kuo greičiau pasiektų ūkininkus ir virstų praktiniais sprendimais, padedančiais tausoti dirvožemį, tiksliau planuoti tręšimą ir atrasti daugiau ūkių konkurencingumą didinančių būdų.
Renginio metu naujausios LAMMC mokslininkų įžvalgos papildytos Konsultavimo tarnybos specialistų ir konsultantų praktine patirtimi. Azoto nuostolių mažinimo galimybės, tręšimo planų rengimas ir jų taikymas ūkiuose, efektyvesnis augalų aprūpinimas maisto medžiagomis bei dirvožemio tyrimų reikšmė, priimant pagrįstus agronominius sprendimus – klausimai, kuriems skirtas didžiausias dėmesys. Renginio dalyviai taip pat išgirdo mokslininkų tyrimais ir konsultantų patirtimi patvirtinančius faktus apie tai, kad tikslūs dirvožemio tyrimai leidžia ne tik racionaliau naudoti trąšas, bet ir pasiekti didesnį jų efektyvumą.

Teorinė renginio dalis organizuota LŽŪKT Inovacijų paviljone. Jį pradėjusi LŽŪKT Rinkodaros skyriaus vadovė Erika Mankutė akcentavo ūkininkavimo cikliškumą.
„Kad ciklas būtų sėkmingas, turi būti sėkmingas procesas. Šiandieninio renginio akcentai – geresnis savojo ūkio dirvožemio pažinimas norint priimti tikslesnius tręšimo sprendimus ir sukauptų duomenų apie dirvožemį pritaikymas siekiant didesnio efektyvumo bei mažesnio poveikio aplinkai“, – sakė E. Mankutė.
Dirvožemio tyrimai – tiksliojo ūkininkavimo pagrindas
LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovas Karolis Urba akcentavo laukų stebėjimo, duomenų rinkimo ir dirvožemio tyrimų nenutrūkstančio proceso svarbą.
Pasak jo, praktika rodo, kad dažnai atlikus išsamius tyrimus paaiškėja, jog negalima vadovautis rajonui ar net visam ūkiui taikomomis rekomendacijomis. Net viename lauke gali būti maisto medžiagų perteklius ar trūkumas, vienoje vietoje žemas pH, o kitoje – priešingai. Tokios situacijos reikalauja skirtingų sprendimų siekiant aiškaus tikslo.
K. Urba kalbėjo apie informacinėje sistemoje IKMIS esančią dirvožemio duomenų bazę, apjungiančią LŽŪKT laboratorijoje atliekamų dirvožemio tyrimų apibendrintus, struktūrizuotus duomenis su kitais IKMIS žemėlapiais ir duomenų sluoksniais. Duomenys preliminariai leidžia įvertinti dirvožemio situaciją pagal pagrindinius rodiklius – judriojo fosforo ir kalio, organinės medžiagos, humuso kiekius, dirvožemio pH.
Technologinių paslaugų skyriaus vyresnioji specialistė dr. Kristina Amalevičiūtė-Volungė, pristatydama LŽŪKT patirtį tiriant ir vertinant dirvožemio sveikatingumą, akcentavo, kad šiuolaikiniame ūkininkavime tradicinių dirvožemio agrocheminių tyrimų nebepakanka.
Siekiant priimti tvarius ir ekonomiškai pagrįstus sprendimus ir tradiciškai, ir ekologiškai ūkininkaujant, būtina kompleksiškai vertinti dirvožemio sveikatingumo rodiklius – organinės medžiagos būklę, biologinį aktyvumą, katijonų mainų gebą, maisto medžiagų balansą ir dirvožemio struktūrą. Tyrimų rezultatai leidžia nustatyti pagrindinius derlingumą ribojančius veiksnius, optimizuoti tręšimą, gerinti dirvožemio struktūrą, didinti maisto medžiagų panaudojimo efektyvumą arba tiesiog pasitikrinti, ar teisingi sprendimai priimti ūkyje renkantis technologijas, sėjomainą ir pan.
Pasak specialistės, LŽŪKT rajonų biurų augalininkystės konsultantų Rimantės Juškienės, Modesto Stakvilevičiaus, Tomo Daščioro, Vilmos Rudzevičienės, Vytauto Domarko pateikti praktiniai pavyzdžiai iš skirtingų Lietuvos ūkių patvirtina, kad individualiai parengtos rekomendacijos padeda priimti agronomiškai ir ekonomiškai pagrįstus sprendimus. Reguliarus dirvožemio sveikatingumo vertinimas sudaro prielaidas ne tik stabilesniam derliui ir mažesnėms sąnaudoms, bet ir ilgalaikiam dirvožemio derlingumo išsaugojimui bei didesniam ūkių atsparumui klimato kaitos iššūkiams.
Dr. K. Amalevičiūtė-Volungė pateikė skirtinguose rajonuose dirbančių LŽŪKT augalininkystės konsultantų pastebėjimus:net ir derlingame dirvožemyje svarbu stebėti organinės medžiagos balansą – vien humuso kiekio nepakanka, didesnės trąšų normos ne visada reiškia didesnį derlių; svarbiausia – subalansuotas dirvožemis, pirmiausia reikia atkurti dirvožemio pH ir biologinį aktyvumą – tik tuomet tręšimas bus efektyvus; nors dirvožemio geras potencialas, tačiau būtina didinti organinės medžiagos kiekį ir taikyti tikslųjį tręšimą; dirvožemio tyrimai reikalingi ne tik problemoms spręsti, bet ir įsitikinti, jog pasirinkta ūkininkavimo sistema veikia efektyviai.
Vanduo ir dirvožemis –neatsiejami
Renginio dalyviams LAMMC mokslininkai pristatė pirmąsias projekto „LIFE SIP Vanduo“ arba „Integruotas vandens valdymas Lietuvoje“įžvalgas, gautas iš dešimties pilotinių ūkių, kuriuose 1000 ha žemės ūkio naudmenų plote vykdomi įvairūs dirvožemio ir maisto medžiagų valdymo bandymai. Šie tyrimai leidžia ne tik įvertinti taikomų sprendimų poveikį, bet ir pateikti mokslu pagrįstas rekomendacijas, kurias konsultantai gali pritaikyti dirbdami su ūkininkais.
Susirinkusiuosius sveikinęs LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas akcentavo, kad renginio raktinis žodis – vanduo. Jis – gyvybės pagrindas. „Vanduo – didžiausias turtas, todėl kalbėsime, kaip padaryti, kad žemės ūkio produktyvumas būtų išsaugotas, saugant vandenį“, – akcentavo jis.
Pasak projekto vadovės Ievos Pociūnienės, kai kuriose šalyse problema – kaip turėti vandens. „Mes laimingi, kad turime ir kol kas sprendžiame tik jo kokybės klausimą“, – sakė I. Pociūnienė.
Dr. Lina Šarūnaitė nurodė, kad 64 proc. Lietuvos upių ir ežerų vanduo neatitinka kokybės. Priežastys – pramonė, urbanizacija, nuotekos, klimato šiltėjimas, prisideda ir žemės ūkio veikla, todėl svarbu ieškoti būdų, kaip situaciją švelninti.
Projektui įgyvendinti pasirinktas Lietuvos šiaurės regionas, nes jame intensyviausiai vystomas žemės ūkis. Atliekami dirvožemio tyrimai didžiausią dėmesį skiriant azoto sąnaudoms mažinti, tiriama, kiek įvairios priemonės gali sumažinti mineralinio azoto išsiplovimą.
Pasak prof. dr. Jono Volungevičiaus, gyvename išplaunamo rėžimo sąlygomis, todėl azoto išsiplovimo visada bus.
„Net ir vidurio Lietuvoje yra sąlygų įvairovė, tad norint suvaldyti azoto išsiplovimą, ūkininkams reikia gerai pažinti savo laukus. Net viename lauke yra azoto sankaupų įvairovė, todėl labai svarbu tirti dirvožemį“, – sakė dr. J. Volungevičius.
Projekte dalyvaujančių ūkių dirvožemiui tirti pasirinkta nereguliariojo tinklo metodika.
Išsamiau dirvožemio tyrimus ūkiuosepristačiusi dr. Aušra Arlauskienė akcentavo, kad augalai ne visada pasisavina visas išbertas trąšas. Nepalankiais metais šis rodiklis gali siekti vos 50 procentų. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad azoto nuostoliai labai priklauso nuo oro sąlygų, dirvožemio tipo ir priešsėlių.
„Tyrimai parodė, kad po rapsų dirvoje gali likti 30–50 kg/ha daugiau azoto nei po kviečių, o lengvuose smėlinguose dirvožemiuose nitratinis azotas daug greičiau išsiplauna į gilesnius sluoksnius“, – sakė dr. A. Arlauskienė.
Akcentus,kokių duomenų reikia ir kaip juos panaudoti rengiant tręšimo planus, pranešime sudėliojo dr. Virmantas Povilaitis, linkėdamas ūkininkamssiekti maksimalaus pelno, o ne maksimalaus derlingumo, ir išlaikyti pusiausvyrą su gamta.
Pasak jo, tręšimo planas nėra tik dokumentas, kurio reikalauja teisės aktai. Jį rengiant būtina įvertinti laukų istoriją, priešsėlius, dirvožemio tipą, granuliometrinę sudėtį, pH bei realų planuojamą derlių.
Mokslininkas akcentavo, kad naudojant mėšlą svarbu žinoti, jog pirmaisiais metais augalai pasisavina tik apie ketvirtadalį jame esančio azoto, o liucernos dirvoje jo palieka daugiausia.
„Tręšimas – nuolatinis ūkininko ir gamtos tarpusavio pasitikėjimo veiksmas. Pavasarį suplanuojame darbus, tačiau gamta visada pasilieka teisę pakoreguoti mūsų planus“, – sakė dr. Virmantas Povilaitis.
LAAMC mokslininkai renginio dalyvius pakvietė į bandymų laukus, kuriuose susipažino su taisyklingo dirvožemio ėminių paėmimo principais, aptarė skirtingų augalų auginimo technologijų poveikį dirvožemiui. UAB „Žemtiekimas“ demonstravo kintama norma tręšiančią trąšų barstomąją – vieną iš tiksliojo ūkininkavimo sprendimų, padedančių tiksliau panaudoti trąšas ir mažinti jų poveikį aplinkai.
„Džiaugiamės, kad partnerystė su mokslu leidžia ne tik praturtinti renginių turinį, ieškoti naujų galimybių sudominant pateikiama informacija klientus, bet ir patiems augti – stiprinti kompetencijas, semtis naujų žinių ir stiprinti komandą“, – po renginio sakė LŽŪKT Rinkodaros skyriaus vadovė Erika Mankutė.
Egidijaus Vilkevičiaus, Ramunės Sutkevičienės, Erikos Mankutės nuotraukos, vaizdo akimirkas iš renginio žiūrėkite agroakademija.lt ir lžūkt socialiniuose tinkluose