Lapkričio 23 d., sekmadienis | 25

Mineralinio azoto kiekiai dirvožemyje šių metų rudenį

2025-11-20

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Siekiant įvertinti realią situaciją šalyje ir užtikrinti tvarią maisto gamybą bei aplinkosaugą, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Nacionalinė aplinkos ir žemės ūkio laboratorija atnaujino mineralinio azoto (Nmin) stebėseną. Ji vykdoma remiantis naujai patvirtinta metodika, rudenį surinkus ir išanalizavus daugiau kaip 260 dirvožemio ėminių iš įvairių Lietuvos vietovių.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Dirvožemyje esantis mineralinis azotas yra svarbus žemės ūkio augalų produktyvumo ir aplinkosaugos rodiklis, nes jo kiekiai tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, ūkininkavimo intensyvumo ir regioninių sąlygų.

Vertinant mineralinį azotą pagal auginamus augalus, mažiausi Nmin kiekiai nustatyti daugiamečių žolių ir ganyklų plotuose (26 kg/ha). Po vasarojaus (39 kg/ha) ir kaupiamųjų augalų ar kukurūzų rasti Nmin kiekiai (40 kg/ha) – vidutiniai. Ryškiau išsiskiria plotai, kuriuose augo žiemkenčiai – čia rudenį Nmin kiekis siekė vidutiniškai 56 kg/ha. Didžiausi Nmin kiekiai (70 kg/ha) nustatyti žieminių rapsų ir iš rudens sėtų žiemkenčių laukuose.

Šį rudenį Vidurio Lietuvoje dirvožemio Nmin kiekiai yra pakankamai dideli, tačiau jų išsilaikymas, pasak mokslininkų, priklausys nuo žiemos sąlygų. Jei žiema, kaip ir pernai, bus be pašalo, o kritulių iškris daug, tikėtinas ryškus nitratinio azoto išplovimas į gilesnius, augalams nepasiekiamus sluoksnius. Rytų ir Vakarų Lietuvoje, kur rudenį Nmin atsargos buvo mažesnės, pavasarį jų natūraliai nepadaugės, nes žiemą organinės medžiagos mineralizuojasi lėtai. Todėl šiose zonose ypač svarbu laiku ir tiksliai patręšti augalus, net ir mažesnėmis normomis. Tuo tarpu Vidurio Lietuvoje, kur rudenį Nmin sukaupta daugiau, būtina anksti pavasarį atlikti dirvožemio tyrimus. Jei Nmin kiekis viršys 60 kg/ha, reikės koreguoti azoto trąšų normas – pertekliaus vengimas padės optimizuoti trąšų sąnaudas ir sumažinti išplovimo riziką intensyviose augalininkystės sistemose.

Praktiniai mokslininkų patarimai 2026 metų pavasariui:

  • Atlikite pavasarinius Nmin tyrimus savo laukuose – tai padės tiksliai nustatyti azoto trąšų poreikį.
  • Taupykite trąšas ten, kur Nmin atsargos didelės (>60 kg/ha).
  • Planuokite azoto tręšimą skirtingais laikotarpiais – tai leidžia geriau prisitaikyti prie augalų azoto poreikio visos vegetacijos metu.
  • Nepamirškite sieros – be jos azotas nebus efektyviai įsisavinamas.
  • Stebėkite pasėlių būklę: vešlūs, intensyviai žali augalai rodo pakankamą azoto kiekį, o užmirkę plotai ar prastai augantys augalai parodo, jog azoto gali būti nepakankamai.

Daugiau išsamios informacijos – VDU ŽŪA Nacionalinėje aplinkos ir žemės ūkio tyrimų laboratorijoje dirbančių mokslininkų straipsnyje, kurį galite rasti ČIA.

ŽŪM informacija