Moksliniai tyrimai gali padidinti biopesticidų veiksmingumą

2025-07-18

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Škotijos Stirlingo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, kenkėjų mitybos pokyčiai gali sulėtinti atsparumo biopesticidams vystymąsi, rašoma portale sciencedaily.com.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Tikimasi, kad gauti rezultatai leis sukurti ilgiau veikiančius biopesticidus, kurie galėtų padidinti apsirūpinimą maistu, sumažinti žalą gamtinei aplinkai ir padidinti agroekologinę biologinę įvairovę.

Tyrėjai nustatė, kad medvilnės kenkėjai gelsvapilkiai saulinukai – pelėdgalviai, galintys padaryti didelę žalą žemės ūkiui labai, skiriasi genetiškai, nes jų išgyvenamumas veikiant biopesticidiniais grybais, kurie dažnai laikomi saugesne cheminių pesticidų alternatyva, labai skiriasi.

Tyrimas parodė, kad biopesticidinių grybų poveikis gali sukelti atsparumo vystymąsi, kaip ir sintetinių pesticidų atveju, ir remiasi ankstesnėmis išvadomis, kurios parodė, kad reikia naujų metodų valdant atsparumo riziką ekologiškesniems pesticidams.

Tačiau kenkėjų mitybos, t. y. augalų, kuriais jie minta, pokyčiai turėjo didesnę įtaką atsparumo evoliucijai nei naudojamų pesticidų rūšies pakeitimas – tai reiškia, kad auginamų augalų įvairovė gali turėti įtakos tam, kaip greitai kenkėjai prisitaiko prie biopesticidų.

Mokslininkai iš Stirlingo gamtos mokslų fakulteto kartu su kolegomis iš San Paulo valstybinio universiteto (Brazilija) ir Geteborgo universiteto (Švedija) laboratorijoje užaugino tūkstančius gelsvapilkių saulinukų lervų iš skirtingų šeimų linijų.

Komanda patikrino, kaip lervos išgyveno po dviejų skirtingų grybinių patogenų poveikio, kai maitinosi pomidorų, kukurūzų arba sojų augalais.

Tyrimai buvo atliekami kontroliuojamomis laboratorinėmis sąlygomis Stirlingo universitete, naudojant iš Brazilijos parsivežtus grybus, padedant tarptautiniams partneriams, o genetiniams dėsningumams atskleisti buvo derinami selekciniai eksperimentai su moderniu statistiniu modeliavimu.

Tai grindžiama 2023 m. paskelbtu tyrimu, kuris parodė, kad pasėlius puolantys kenkėjai jau turi daug genų, kurie gerina jų gebėjimą kovoti su infekcijomis, o tai gali lemti atsparumą ekologiškesniems pesticidams.

Stirlingo universiteto mokslininkė dr. Rosie Mangan sakė: „Tai svarbi įžvalga, nes parodėme, kad biopesticidų poveikis gali sukelti esminius evoliucinius pokyčius, tačiau ūkininkai gali sulėtinti šį procesą, naudodami įvairesnes auginimo sistemas. Supratimas, kaip mityba veikia atsparumą grybiniams biopesticidams, padeda kurti pažangesnes kenkėjų kontrolės strategijas, kurios yra tvarios ir mažiau priklauso nuo cheminių medžiagų. Ūkininkai ir politikos formuotojai galėtų pasinaudoti šiais tyrimų rezultatais kurdami kenkėjų kontrolės sistemas, kurios užtikrintų ilgesnį biopesticidų veiksmingumą, mažintų žalą aplinkai, padėtų skatinti agroekologinę biologinę įvairovę ir gerintų globalų maisto saugumą. Šios įžvalgos yra ypač svarbios žemės ūkio politikai Jungtinėje Karalystėje, ES ir kituose regionuose, kur biopesticidų naudojimas auga.“

Agroakademija.lt informacija: parengta pagal užsienio spaudą. Vertė Saulius Zagorskis (LŽŪKT)