Vasario 09 d., ketvirtadienis | 23

Mokslininkų konferencijoje – nūdienos aktualijos ir naujausi tyrimų rezultatai

LŽŪKT informacija
2022-03-28

© LŽŪKT nuotr.
Jau dvyliktą kartą vykusioje Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) mokslinėje ataskaitinėje konferencijoje skaičiuoti per metus nuveikti darbai. Po dvejų metų kontaktiniu būdu vykusiame renginyje pristatyti aštuoni mokslininkų pranešimai apie naujausių tyrimų rezultatus sprendžiant tausaus dirvožemio naudojimo iššūkius, optimalų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės dirbimo naudojimą, pupinių augalų svarbą sėjomainoje, inovatyvių maisto produktų gamybą, apžvelgta šimtmetį skaičiuojanti selekcinių programų raida, diskutuota apie tvarius sprendimus žemės ūkyje ir miškininkystėje.

„Svarbu, kad būtume pasiruošę ir turėtume planą B naujam pasauliui. O iššūkių bus tikrai nemažai. Galimas maisto ir energetinių išteklių trūkumas, jų brangimas, didėjantys ekologiniai reikalavimai – tai iššūkiai žemės ir miškų ūkiui, kurie turi būti sprendžiami greitai. Rusija ir Ukraina užtikrina maždaug trečdalį grūdų prekybos pasaulyje. Šiuo metu jos negali dalyvauti prekyboje. Grandinės trūkinėja, todėl kai kurioms šalims bus iššūkis pasirūpinti maisto produktais, ypač Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos šalys. Europos Sąjunga yra viena iš grūdų gamybos ir prekybos lyderių. Turėtume susitelkti ir ieškoti būdų, kaip pakeisti tas grandines, kad šis karinis konfliktas neišplistų. Vis tik bendradarbiavimas tarp mokslo, privataus ir viešojo sektoriaus galėtų būti rimtas postūmis, kad žmonija būtų aprūpinta maistu ir vietiniais energetiniais resursais. O ilguoju laikotarpiu būtina spręsti ir klimato kaitos iššūkį“, – teigė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) vadovas dr. Gintaras Brazauskas.

Sutarčių pasirašymas 2023. Straipsnių vidus

Pasak Lietuvos mokslų akademijos viceprezidento, profesoriaus Zenono Dabkevičiaus, Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovo Nerijaus Kupstaičio ir Žemės ūkio ministro patarėjo Daivaro Rybakovo, būtent bendradarbiavimas tarp sprendimų priėmėjų, ūkininkų ir mokslininkų yra pagrindas, siekiant užtikrinti reikiamą kiekį maisto ir mažinti klimato kaitos padarinius.

Dirvožemio sveikatos svarba

Siekiant gausaus derliaus, būtinas didesnis dėmesys dirvožemiui. Pasak dr. Kęstučio Armolaičio, LAMMC Miškų instituto Miškininkystės ir ekologijos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo, dirvožemis – lėtai atsikuriantis aplinkos išteklius, kurio naudojimo būdus žemės ir miškų ūkyje būtina įvertinti.

„Pavyzdžiui, bearimio žemės dirbimo taikymas itin aktualus neigiamo klimato kaitos poveikio kontekste, siekiant išsaugoti dirvožemio drėgmę, mažinant CO2 išsiskyrimą ir gerinant dirvožemio būklę. Tačiau atsiranda rizikų dėl galimo didesnio piktžolėtumo, augalų ligų ir kenkėjų plitimo, dirvų suslėgimo, jų užmirkimo, augalams reikalingų maistų medžiagų kaupimosi dirvožemio viršutiniame sluoksnyje“, – pabrėžia LAMMC Žemdirbystės instituto (ŽI) Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza. Tik atlikus reikiamus dirvožemio tyrimus, galima pasirinkti geriausią žemės dirbimo technologiją ir tinkamiausias augalų apsaugos priemones.

Dirvožemio būklei gerinti ne mažiau svarbus ir augalų pasirinkimas. Pasak ŽI Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Žydrės Kadžiulienės, pupiniai augalai geba iš atmosferos kaupti azotą, gerina dirvožemio derlingumą, bet didžiausias jų auginimo trūkumas – kad juos sudėtinga apsaugoti nuo piktžolių ir ligų.

Taigi, dirvožemio derlingumui turi įtakos ir augalų, ir žemės dirbimo technologijų pasirinkimas.

Renginio pranešėjai ir diskusijos „Tvarūs sprendimai žemės ūkyje ir miškininkystėje“ dalyviai iš kairės: dr. Antanas Ronis, dr. Virginijus Feiza, dr. Gintaras Brazauskas, prof. habil. dr. Vidmantas Stanys, dr. Kęstutis Armolaitis, moderatorius žurnalistas Aurimas Perednis, doc. dr. Vytautas Ruzgas, dr. Žydrė Kadžiulienė, prof. Pranas Viškelis, prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis

Optimalus trąšų kiekis ir Integruota augalų apsaugos kontrolė (IKOK)

Įgyvendinant žaliąjį kursą ir brangstant trąšoms, itin svarbu įvertinti jų poreikį ir racionalų naudojimą. Viena iš priemonių – sudaryti tręšimo planus. „Parengta „Vieninga augalų tręšimo planų sudarymo metodika“ gali padėti optimizuoti augalų mitybą ir užkirsti kelią dirvožemių pertręšimui ir maisto medžiagų išplovimui į vandens telkinius“, – teigė profesorius, ŽI Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas Gediminas Staugaitis.

Rengiant naująją metodiką, autoriai kruopščiai išanalizavo turimas tręšimo planų sudarymo metodikas ir trijų Europos Sąjungos valstybių – Vokietijos, Austrijos bei Lenkijos – patirtį sudarant tręšimo planus, galiojančius teisinius dokumentus, mokymo priemones ir rekomendacijas. Bendra tręšimo planų sudarymo metodika apima 57 rūšių arba jų mišinių augalus, iš kurių 32 yra lauko,17 – daržo ir 8 – sodo augalai. Joje yra pateiktos skaičiavimo formulės, algoritmai ir koeficientai. Metodikoje azoto, fosforo ir kalio trąšų normos žemės ūkio augalams skaičiuojamos veikliąja medžiaga.

Taip pat pateikta išsami dirvožemio agrocheminių tyrimų metodika: ėminių paėmimo gyliai, zondo dūrių skaičius, ėminio paėmimo maršruto išdėstymas ir tyrimų periodiškumas, ėminių laikymas ir transportavimas, tręšiamų laukų išskyrimas, šalyje taikomi laboratoriniai dirvožemio agrocheminių savybių tyrimo metodai. Metodikoje yra visa reikalinga informacija tręšimo planui rengti. Meetodika bus pateikta internete, o programa galės naudotis ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kiti subjektai.

„Ne mažiau svarbu Integruota augalų apsaugos kontrolė (IKOK). Netinkamai naudojant augalų apsaugos produktus yra užteršiama užauginta produkcija, dirvožemis, aplinkiniai vandens telkiniai ir oras. IKOK pirmenybė teikiama necheminiams augalų apsaugos metodams, jei jie apsaugo nuo kenksmingųjų organizmų ir/ar juos sunaikina“, – sakė ŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Antanas Ronis.

Pasak mokslininko, pesticidai nėra selektyvūs. Dažnas jų naudojimas neigiamai veikia dirvožemio mikroorganizmus ir biotą, todėl privaloma laikytis pesticidų etiketėse nurodytų reikalavimų.

Naujos veislės – atsakas politiniams sprendimams

Įvairiuose Europos Sąjungos dokumentuose, pavyzdžiui, žaliojo kurso strategijoje, Ekologinės gamybos reglamente ir Biologinės įvairovės strategijoje daug dėmesio skiriama aplinkosaugai.

„Augalų selekcijos atsakas į aktualių politinių dokumentų reikalavimus – veislių, tinkamų tausojamajam, ekologiniam ir intensyviam ūkininkavimui, kūrimas“, – tokius selekcininkų uždavinius įvardija Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Vytautas Ruzgas.

Kokios pageidautinos naujų veislių savybės? Pasak profesoriaus, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto (SDI) Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus vedėjo prof. habil. dr. Vidmanto Stanio, svarbiausios savybės – efektyvus maisto medžiagų ir saulės šviesos panaudojimas, natūralus piktžolių augimo slopinimas, didesnis atsparumas ligoms. Selekcija, pasak mokslininko, prisideda prie 0,81,2 proc. metinio pasėlių produktyvumo padidėjimo, nos siekiama šį rodiklį pasidinti iki 2 proc.

Pagal kintančius šalies rinkos poreikius ir meteorologines sąlygas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro padaliniuose jau 100 metų kuriamos naujos augalų veislės. Iš viso nuo 1922 m. sukurta 331 žemės ūkio augalų veislė ir 268 sodo bei daržo augalų veislės.

Svarbi užduotis – daugiau produkcijos šalies viduje

Pasaulio gyventojų populiacija nuolat auga. Prognozuojama, kad šiais metais žmonių skaičius pasieks 8 mlrd. Maisto rezervas, juo labiau karo akivaizdoje, yra opi problema. Kaip šalyje gali būti užtikrintas gausesnis derlius?

„Pirmiausia, kuriant derlingas, maistingas ir atsparias augalų veisles. Antras svarbus aspektas – maisto tiekimo grandinės trumpinimas“, – akcentavo dr. G. Brazauskas.

Profesorius, SDI Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas Pranas Viškelis sakė, kad ateityje būtina tvariau panaudoti užaugintą produkciją, dalį jos perdirbant, kuriant inovatyvius ir beatliekius maisto produktus. Tokiu būdu būtų trumpinamos maisto tiekimo grandinės ir užtikrintos mažesnės kai kurių maisto produktų kainos.

Apibendrinant galima teigti, kad be dirvožemio ir kitų mokslinių tyrimų, adaptyvių augalų veislių, inovatyvių maisto produktų perdirbimo technologijų, žemės ūkio mokslo ir verslo bendradarbiavimo bus sudėtinga žmoniją aprūpinti reikiamu kiekiu maisto. Ant svarstyklės lėkštelių vis dažniau bus supriešinama klimato kaitos mažinimas ir derliaus gausa, šia tema neišvengiamai bus diskutuojama ir ateityje.

Renginio metu apdovanoti mokslininkai ir doktorantai, prisidedantys prie šalies mokslo vystymo ir tarptautinių ryšių stiprinimo: Valeriia Mishcherikova, dr. Aušra Brazaitytė, dr. Kęstutis Armolaitis, dr. Jelena Ankuda, prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis, dr. Lina Žičkienė, dr. Aistė Masevičienė, dr. Karolina Barčauskaitė, dr. Aušra Arlauskienė, dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, dr. Lina Dėnė ir dr. Vaida Sirgedaitė-Šėžienė.

Renginyje buvo pristatyta tik keletas darbų. Naujausių 2021 metais baigtų mokslo darbų santraukos publikuotos leidinyje „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai“, skirtame mokslo, verslo ir plačiajai visuomenei. Susipažinkite.

Pagal LAMMC informaciją, Gintarės Naujokienės (LAMMC) ir Ramunės Sutkevičienės (LŽŪKT) nuotraukos

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.