Nauda žemės ūkio augalams – humusinių preparatų naudojimas

Asta Kiminienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Akmenės r. biuro augalininkystės konsultantė

2014-09-01

Pastaraisiais metais šalies ūkininkai, norėdami gauti didesnį derlių bei pelną, ūkiuose naudoja intensyvią žemdirbystės sistemą. Sumažėjus gyvulininkystės ūkių skaičiui, tuo pačiu sumenko ir organinių trąšų naudojimas. Tręšiant vien tik mineralinėmis trąšomis, intensyviau naudojant pesticidus, silpnėja dirvos biologinis aktyvumas, mažėja humuso kiekis ir dirvos derlingumas.

Humusas gerina dirvožemio struktūrą, didina sorbcijos imlumą, todėl iš jo sunkiau išsiplauna maisto medžiagos, o patekę įvairūs teršalai (pesticidai, sunkieji metalai, radionuklidai) surišami į nejudrius junginius. Norint išvengti humuso mažėjimo, reikia pradėti naudoti koncentruotas, huminių ir fulvo rūgščių turinčias medžiagas – humatines arba humusines trąšas.

Huminės ir fulvo rūgštys mobilizuoja mikroelementus ir paverčia į formą, tinkančia augalui juos pasisavinti. Šios medžiagos pagerina dirvožemio struktūrą, skatina humuso irimo procesus, pagerina maisto medžiagų pasisavinimą, turi įtakos dirvožemio fermentų aktyvumui, o jų poveikis priklauso nuo augalo rūšies ir aplinkos sąlygų.

Huminės rūgštys – charakterizuojamos kaip augimo stimuliatoriai – skatina šaknų vystymąsi (padidėja šaknų siurbiamoji dalis), augalo vegetatyvinės dalies augimą, chlorofilo kiekį lapuose, suintensyvina kvėpavimą, fotosintezę, stimuliuoja sėklų dygimą. Dėl šių rūgščių poveikio augalai būna atsparesni nepalankioms aplinkos sąlygoms, taip pat didėja jų derlingumas. Mokslininkų atlikti bandymai patvirtina, kad huminės medžiagos pagerina maisto medžiagų pasisavinimą iš dirvožemio ir trąšų, kadangi pagerėja dirvožemio fizikinės ir cheminės savybės.

Humusinių rūgščių produktai arba jų tirpalai (su mikroelementais) naudojami tręšimui per lapus, taip pat jais galima apdoroti sėklinę medžiagą, laistyti dirvožemį.

Šiuo metu yra sukurti humusinių medžiagų išgavimo metodai iš įvairių gamtinių kūnų, nustatyta jų cheminė sudėtis, svarbiausios savybės, ištirtas poveikis dirvožemiui, augalams, mikroorganizmams, žuvims ir gyvūnams. Žemės ūkio produkcijos augintojams siūlomi įvairūs humusinių medžiagų produktai, kurie itin fiziologiškai aktyvūs. Minėti produktai, naudojant įvairias technologijas, išgaunami iš durpių, sapropelių, rusvosios anglies, dirvožemio. Kalbant apie humusinių medžiagų cheminę sudėtį, apskaičiuota tam tikrų medžiagų kiekis: anglies yra 40–60 proc., deguonies – 33–37 proc., azoto – 3–5 proc., vandenilio – 3–6 proc., sieros – 0,7–1,2 proc., fosforo – iki 0,5 proc.

Vienas iš humusinių medžiagų produktų – humistaras. Jo sudėtyje huminių rūgščių yra 13,3 proc. Purškiamas į dirvožemį lašeliniu būdu arba išpurškiamas ant dirvos, taip pat naudojamas kartu su beicu (beicuojant grūdus). Šios organinės trąšos greitai veikia per dirvą, padeda augalui greitai įsišaknyti, augina papildomas šaknis, kurios paima maisto medžiagas iš dirvos, suaktyvina natūralios dirvožemio mikrofloros vystymąsi.

Humistar pagerina vandens įsisavinimą iš dirvos ir pagreitina maistingųjų medžiagų pernešimą augalo organizme, į reikiamas sintezės vietas. Specialių savybių dėka, iš dirvos paimama 30 proc. daugiau fosforo, kas yra labai svarbu augalams krūmijantis, didina formuojamų stiebų skaičių. Pavasarį, jei žiemkenčių pasėlis atrodo prastai, galima panaudoti humistarą, jis veikia kaip stimuliatorius ir skatina šaknų vystymąsi.

Šį rudenį žiemkenčių pasėliuose panaudoję Humistar trąšas, pagerinsite jaunų augalų ir šaknų augimą. Augalai geriau įsisavins mineralines trąšas, bus stiprūs ir geriau pasiruoš žiemojimui. Humistaro tręšimo norma javams ir rapsams 25–50 l ha-1. Purškiama prieš arba po augalų sėjos. Rekomenduojamas vandens kiekis – 400–500 l ha-1.

Jei iškiltų kokie klausimai, kreipkitės į savo rajono LŽŪKT augalininkystės konsultantus. Gerų rudeninių darbų ir palankių orų!

Parengta pagal mokslininkų rekomendacijas