Birželio 22 d., šeštadienis | 24

Naujos direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę padės pažaboti Lietuvoje bujojančią AAP juodąją rinką

2024-05-20

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Nuo šiandien, gegužės 20-osios, visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalioja nauja direktyva, kuria siekiama veiksmingiau kovoti su aplinkosaugos pažeidimais – už dalį jų grės baudžiamoji atsakomybė. Ši direktyva, kurios reikalavimus Lietuva į nacionalinius teisės aktus privalo perkelti per artimiausius 24 mėnesius, pirmą kartą numatys ir baudžiamąjį persekiojimą už nelegalių ar falsifikuotų pesticidų naudojimą, prekybą bei importą ar eksportą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

„Tai – itin svarbi žinia daugeliui: ūkininkams, Lietuvos gyventojams, valstybei, mūsų aplinkai. Dėl šešėlinės rinkos valstybė praranda milijonus eurų, kuriuos galėtų skirti gynybai, švietimui ar kitoms reikmėms. Tačiau dar svarbiau, kad draudžiamų ar falsifikuotų produktų naudojimas auginant maistą gali turėti skaudžių padarinių žmogaus sveikatai, taip pat kenkia gamtai – augalams, bioįvairovei, dirvožemiui. Galiausiai, šešėlinės rinkos egzistavimas iškreipia rinką ir sukuria nelygiavertes sąlygas konkuruoti sąžiningiems, tvariai dirbantiems ūkininkams. Todėl tikimės, kad naujosios direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę padės pažaboti Lietuvoje bujojančią juodąją rinką“, – sako asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.

Anot jos, pagal nelegalių augalų apsaugos produktų (pesticidų) rinkos dydį Lietuva šiandien yra Europos Sąjungos antirekordininkė – nuolat esame penketuke tų šalių, kuriose nelegalių produktų naudojama daugiausia ir kuriose tiesiogiai už prekybą falsifikatais nėra numatytas laisvės apribojimas.

„Galime sakyti, kad kartu su Rumunija, Bulgarija ir dar keliomis valstybėmis esame „raudonosios dėmės“ Bendrijoje: ES intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) skaičiuoja, kad Lietuvoje nelegalių pesticidų rinka sudaro apie 17–23 procentus. Tuo tarpu ES vidurkis yra 10–13 proc., o Skandinavijos šalyse svyruoja nuo 5 iki 7 procentų. Tad pagal juodąją rinką esame arčiau Lotynų Amerikos ar Afrikos šalių, kur šešėlis sudaro apie ketvirtadalį visos rinkos“, – sako Z. Varanavičienė.

Dar 2021 metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nustatė, kad dėl šešėlinės pesticidų rinkos žala valstybei siekė per 44 mln. eurų, o nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma – daugiau nei 20 mln. eurų.

Už nelegalią veiklą – ir iki 7 metų kalėjimo

Z. Varanavičienės teigimu, kai naujoji direktyva bus perkelta į nacionalinę teisę, tikėtina, falsifikuotų pesticidų tiekimas ir naudojimas bus „įvertintas“ panašiai kaip neteisėta farmacinė veikla ir nelegalių vaistų platinimas.

Dabar Lietuvoje už nelegalią prekybą pesticidais ar jų naudojimą taikoma tik administracinė atsakomybė, t.y skiriamos baudos. O baudžiamojo kodekso 202 str, kuris numato atsakomybę už neteisėtą ūkinę veiklą, yra sunkiai pritaikomas, nes tokią veiklą reikia įrodyti.

„Lietuva, su beveik mažiausiomis baudomis ir netaikydama baudžiamosios atsakomybės, yra sudariusi bene geriausias sąlygas nelegalia prekyba pesticidais užsiimantiems asmenims. Tad iki šiol jie laisvai veikia, nes realiai praktiškai niekuo nerizikuoja, o gaunamas pelnas – didelis“, – sako Z. Varanavičienė.

ES direktyva sugriežtins atsakomybę šioje srityje, bausmės taps atgrasančios ir numatančios laisvės apribojimą. Svarbu pridurti, kad direktyva nustato tik minimalius taikytinus reikalavimus ir atsakomybę, tačiau šalys turi laisvę taikyti dar griežtesnes priemones.

Įdomu, kad kai kurios ES šalyse jau ir šiandien yra griežtai baudžiama už nelegalią veiklą. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje už ką baudžiama iki 4 metų laisvės atėmimo bausme, o Prancūzijoje – net iki 7 metų laisvės atėmimo bausme.

Svarbu įgalinti kontrolę

„CropLife Lietuva“ direktorė pabrėžia, kad šalia naujosios ES direktyvos integravimo į nacionalinius teisės aktus, labai svarbu sustiprinti ir nelegalios rinkos kontrolę. Tuo tikslu Seime Žemės ūkio ministras jau inicijavo augalų apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie aiškiau apibrėžtų falsifikatus ir suteiktų daugiau galimybių Valstybinei augalininkystės tarnybai vykdyti nelegalių produktų kontrolę.

„Mes palaikome šią iniciatyvą, nes ji jau šiandien įgalintų kontrolę vykdančią instituciją realiai veikti ir leistų jai pašalinti neaiškios kilmės, sudėties ar kokybės nepaženklintus produktus iš rinkos. Sumažinus šešėlinę rinką laimėtų ir vartotojai, ir mūsų aplinka, ir sąžiningi ūkininkai bei verslas, ir valstybė“, – sako Z. Varanavičienė.

Be nelegalių pesticidų, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis, turėtų padėti sumažinti žalą gamtai daromą ir kitose srityse. ES institucijos, priimdamos šią direktyvą pastebėjo, kad daugėja aplinkai kenkiančių nusikalstamų veikų ir didėja jų poveikis, o tai kenkia Sąjungos aplinkos apsaugos teisės veiksmingumas. Tokie nusikaltimai vis dažniau peržengia valstybių narių, kuriose jie padaromi, sienas. Tokie nusikaltimai kelia grėsmę aplinkai, todėl į juos būtina proporcingai ir veiksmingai reaguoti, o tam dažnai reikalingas ir veiksmingas tarpvalstybinis bendradarbiavimas.

BNS: asociacijos „CropLife Lietuva“ informacija