Neariminei žemdirbystei plėtoti – finansinė paskata

LR žemės ūkio ministerija

2021-08-30

Kelmiškių Puidokų ūkyje plūgas nenaudojamas jau senokai, beveik 10 metų žemė dirbama minimaliai, o tiesiogine sėja labiau susidomėta prieš ketverius metus.© LŽŪKT nuotrauka iš Puidokų ūkio

Lietuva Europos investicijų bankui ir Europos Komisijai teikia paraišką Europos Sąjungos Modernizavimo fondo investicijoms į neariminę žemdirbystę – vieną Žaliojo kurso krypčių žemės ūkyje. Skatinant ūkininkus rinktis neariminę žemdirbystę, iš Modernizavimo fondo 2021 metais planuojama skirti 8 mln. eurų.

Neariminei žemdirbystei sunaudojama mažiau kuro žemės paruošimui, taip didinant energijos vartojimo efektyvumą, o cheminių trąšų ar augalų apsaugos produktų gali būti naudojama mažiau, todėl gerokai mažesni ir ūkininkų kaštai. Tokia augalininkystė mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų išsiskyrimą į atmosferą, dirvožemis apsaugomas nuo erozijos, tausojama biologinė įvairovė.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, šiuo finansavimu norima skatinti ūkininkus rinktis technologijas, užrakinančias anglies dvideginį dirvožemyje. Atsisakius intensyvaus dirvožemio paviršiaus ardymo, išsaugoma ekosistema, padedanti augalams augti ir apsiginti nuo kenkėjų, taip mažinamas cheminių medžiagų naudojimas žemės ūkyje. „Tausojant bei išsaugant dirvožemio sveikatą, neariminės žemdirbystės taikymas – viena iš pagrindinių ateities ūkininkavimo formų“, – teigia ministras.

Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane iki 2030-ųjų numatytas siekis – 650 tūkst. ha neariminės žemdirbystės plotų mūsų šalyje. 2020 m. pasėlių deklaravimo duomenimis, tokiu būdu apdirbamos žemės plotas Lietuvoje yra 243 tūkst. ha.

Lėšos investicijoms į klimato kaitos mažinimo priemones

Į ES Modernizavimo fondą lėšos skiriamos iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos fondo. Šios investicijos nuo 2021-ųjų į klimato kaitos mažinimo priemones numatomos Lietuvoje ir dar devyniose Rytų bei Centrinės Europos šalyse. Siekiama, kad šios šalys, modernizuodamos energetines sistemas ir didindamos energijos vartojimo efektyvumą, sparčiau pereitų prie neutralios klimatui ekonomikos. Viena iš prioritetinių Modernizavimo fondo sričių – energijos vartojimo efektyvumo didinimas žemės ūkyje.

Lietuva dar šiemet iš fondo tikisi gauti 63 mln. eurų investicijoms pagal aplinkos ir energetikos ministrų patvirtintas nacionalines finansavimo kryptis 2021–2022 m. ES Modernizavimo fondo paramai. Lėšos būtų numatomos plėtoti neariminę žemdirbystę (8 mln. eurų), atnaujinti savivaldybių pastatus, diegti švaresnes pramonės gamybos technologijas, įsigyti elektromobiliams.

Europos investicijų bankui ir Europos Komisijai teigiamai įvertinus Lietuvos siūlomas finansavimo kryptis, parama būtų gauta jau šiais metais. Tuomet tikimasi paskelbti ir kvietimus įmonėms bei fiziniams asmenims teikti paraiškas.

Bendra Lietuvai iš Modernizavimo fondo skiriama suma 2021–2030 m. laikotarpiu – daugiau kaip 700 mln. eurų. Vėlesniais fondo atrankos etapais planuojama teikti papildomas investicijų kryptis toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą žemės ūkyje bei kitose veiklose ir taip prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

Agroakademija.lt kviečia paskaityti ir pasižiūrėti ūkininkų, konsultantų patirtis taikant neariminę žemdirbystę

Neariminė žemdirbystė pasirengusi startui

Patirtis: diegiama No-till technologija, įrengiami bandymai ir nebijoma klysti (video)

Patirtis ūkyje: kaip išmaniosios technologijos gali pasitarnauti (video)

LŽŪKT Žinių klubas. #1 Tikslusis ūkininkavimas – tiesa ir mitai. Nuo ko pradėti ir kada atsipirks (tinklalaidė)

Javapjūtė: sėkmę atneša ir netradiciniai sprendimai žemės ūkyje (video)

Tyrimas: skirtingo rudeninio žemės dirbimo poveikis dirvožemio fizikinėms savybėms