Spalio 12 d., šeštadienis | 24

Neskubėkite išarti žiemkenčių

LŽŪKT informacija
2011-04-06

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Šiuo metu dar ne visur galima įvertinti pasėlių būklę, nes neatsinaujinusi augalų vegetacija. Neskubėkite išarti pasėlių, nors jie atrodo be gyvybės ženklų. Augalai labai lėtai atsigauna po šaltos ir permainingos žiemos. Meteorologai artimiausiu metu pranašauja šiltesnius orus ne tik dieną, bet ir naktį. Tai gera žinia, nes dar ne viskas prarasta. Tinkamai parinkus mitybos elementus, galima tikėtis aukšto augalų produktyvumo.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Neskubekime-isarti

Sudėtingos žiemojimo sąlygos

Kai kuriuose regionuose didelės įtakos žiemkenčių žiemojimui turėjo vasario mėnesio meteorologinės ir agrometeorologinės sąlygos. Pirmajame dešimtadienyje, vyraujant šiltiems orams, sniego danga pradėjo plonėti, mažėjo ir įšalas (2–6 cm), o kai kur jo visai neliko. Antrąjį dešimtadienį žema oro temperatūra (16–27 °C) ir suplonėjusi sniego danga sudarė sąlygas įšalui plisti gilyn. Tik antrojo dešimtadienio pabaigoje daug kur pasnigo, sniego dangos storis padidėjo. Trečiąjį vasario dešimtadienį įšalimo gylis didėjo, šiaurinėje ir vakarinėje šalies dalyje pasiekė 40–50 cm, Šiauliuose – 66 cm, pietų ir pietvakarių Lietuvoje 30–45 cm, kitur apie 20 cm, išskyrus Biržų ir Rokiškio rajonus, kur įšalo gylis liko 9–10 cm.

Oro temperatūra 2 cm aukštyje po sniegu pirmąjį vasario dešimtadienį buvo apie nulį, o antrąjį pradėjo kristi, tad pietvakariniuose rajonuose, kai kur Žemaitijoje, vidurio Lietuvoje temperatūra buvo minusinė (nuo -5 iki -10 °C), o šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje (Pagėgių, Birštono savivaldybėse) nukrito iki 14–15 oC. Panaši situacija išsilaikė ir trečiąjį dešimtadienį.

Taigi, meteorologinės sąlygos atskiruose regionuose skirtingos, todėl ir žiemkenčių pasėlių peržiemojimas nevienodas.

Nereikia skubėti

Pavasarį labai svarbu teisingai įvertinti pasėlių būklę ir neskubėti jų išarti. Literatūroje randama pavyzdžių, kad tuomet, kai augalų vegetacijai atsinaujinus 1 kv. m. yra išlikusių per 100 žieminių javų ir bent 10 rapsų bei augalai išsidėstę daugiau ar mažiau tolygiai, pasėlį verta palikti – iš tokio pasėlio gautos pajamos bus didesnės, nei lauką suarus ir pasėjus kitus augalus. Augalų būklė dar priklausys nuo aplinkos veiksnių, o ypač nuo temperatūros svyravimo vegetacijai įsibėgėjus. Tiesa, išretėjusį pasėlį labai svarbu apsaugoti nuo piktžolių.

Sprendimus priimti padės konsultantai

Jeigu Jums kelia nerimą pasėlių būklė, pasitarkite su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų augalininkystės konsultantais, kurie padės įvertinti žiemkenčių būklę, t. y. nustatys, kiek augalų žuvo ir kiek išliko pasėlyje. O atsižvelgdami į pasėlio tankumą, augalų išsivystymą ir bendrą pasėlio būklę, drauge priimsite tinkamiausią sprendimą.