Papildomas augalų maitinimas per lapus yra naudingas

Rima Balsytė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Joniškio r. biuro augalininkystės konsultantė

2013-05-27

Lietuvos agrometeorologinės sąlygos ne kasmet palankios gausiam ir geros kokybės žemės ūkio augalų derliui užauginti, todėl augalų derlingumui didinti ir derliaus kokybei gerinti ieškoma naujų ir efektyvių technologinių priemonių. Viena iš jų – augalų papildomo maitinimo per lapus derinamas su agrotechninių darbų visuma.

2012–2013 metų užsitęsusi žiema nebuvo labai palanki žiemojantiems žiemkenčiams, nes rudenį prisnigo ant neįšalusios žemės, o kovo mėnesį atlydys aptirpdė sniegą, susidarė sutankėjęs, kietas, mažai oro turintis sluoksnis. Šis supuolęs sniegas jau nebuvo toks patikimas, saugant augalus nuo žemos oro temperatūros (–15 °C ir daugiau), tai ypač neigiamai veikė žieminius rapsus. Ilgai laukę pavasario augalai silpni, rudenį peraugę ir per tankiai susėti – pašutę, paveikti Fusarium spp. ir kitų pelėsinių grybų.

Skystų trąšų naudojimo privalumai

Peržiemojusiems augalams reikia kuo skubiau apsirūpinti maisto medžiagomis, bet naujos galinčios paimti maisto medžiagas šaknytės dar tik pradėtos leisti, trumpos, dirvos mikroorganizmai savo veiklą taip pat dar tik pradeda ir dirvožemio tirpale nėra pakankamai augalams lengvai prieinamų maisto medžiagų – viena iš priemonių galėtų būti skystos azoto trąšos su aminorūgščių ir mikroelementų priedais. Intensyvaus biomasės augimo laikotarpiu augalai ypač intensyviai pasisavina maisto medžiagas, o jų šaknų sistema dar nebūna pakankamai pajėgi patenkinti trąšų poreikį. Maisto medžiagas, patekusias ant augalų lapelių, nors dar ir nedidelių, po 5–6 valandų jau yra pasisavinamos augalo, kai birios per šaknis palankiomis sąlygomis augalams prieinamos po 4–6 dienų, o boras įterptas į dirvą augalui prieinamas tik antrais ir vėlesniais metais.

Granuliuotų ir skystų trąšų efektyvumo palyginamieji tyrimai rodo, kad jų efektyvumas, augalus tręšiant vienodomis normomis trąšų ir jas įterpiant vienodu laiku, yra panašus, bet gali skirtis esant skirtingoms dirvožemio ir klimato sąlygoms. Tačiau skystąsias trąšas galima efektyviai naudoti augalams tręšti papildomai vegetacijos laikotarpiu. Tai padidina mitybos elementų pasisavinimo iš trąšų koeficientą ir sumažina jų išplovimo nuostolius (Liudmila Tripolskaja, Ingrida Verbylienė, LAMMC Vokės filialas, Mokslinės konferencijos pranešimai Nr. 2 2012)

Maitinkime augalus subalansuotai

Augalui vystytis ir augti reikia ne tik vandens ir deguonies, bet ir mineralinių elementų azoto, fosforo, kalio, magnio, kalcio ir sieros, tarp jų svarbiausių mikroelementų – geležies, mangano, vario, cinko, boro ir molibdeno.

Trūkstant dirvoje azoto, fosforo, kalio, be to, esant drėgmės stokai, augalas pats negali apsirūpinti šiomis medžiagomis iš aplinkos, šias maisto medžiagas iš senų lapų jis perneša į jaunus, naujai auginamus. Magniu, kalciu, siera, geležimi, manganu, variu, cinku, boru ir molibdenu augalas turi būti aprūpinamas nuolat, nes šios medžiagos augale nemigruoja. Jų žiemkenčiams ypač reikia pavasarį, kai tik pradeda leisti šaknytes, esant drėgmės trūkumui, aukštai oro temperatūrai, nepalankiam dirvožemio rūgštumui ar esant kitomis augalui nepalankioms sąlygomis. Auginant augalus pagal intensyvias technologijas, dirvų pakankamai netręšiant organinėmis trąšomis (mėšlu, žaliąja trąša), šių elementų nuolat trūksta. Taigi subalansuotas tręšimas – vienas svarbiausių sveiko ir produktyvaus augalo garantų.

Naudojamų mikroelementinių trąšų formos

Mikroelementai, naudojami augalams purkšti per lapus, būna mineraliniai ir organiniai. Mineraliniai junginiai – natūralūs metalų (mikroelementų) oksidai, chloridai, nitratai, sulfatai. Juose būna mažesnė veiklios medžiagos koncentracija, mažiau stabili forma naudojant purškimui mišiniuose su kitais produktais (būtina atidžiai skaityti naudojimo instrukciją). Augalams purkšti naudojamos 5–10 kg/ha normos. Mineraliniai mikroelementai naudotini augalams esant 2–4 lapelių tarpsnio. Tyrimai rodo, kad augalus apipurškus mineralinių druskų tirpalais, padidėja fotosintezės intensyvumas, augalai pradeda intensyviau siurbti maisto medžiagas iš dirvožemio, nes šaknų ląstelės geriau aprūpinamos energija.

Organiniai mikroelementai būna dvejopi: natūralūs – metalų jonų junginiai su organiniu kompleksu; ir cheminiai – metalų jonų junginiai su chelatiniu junginiu.

Šiuose junginiuose metalų (mikroelementų) atomai tampriai sujungti ir tai saugo nuo reakcijos su kitomis cheminėmis medžiagomis, išlaiko paruoštų naudoti tirpalų stabilumą. Šių junginių sudėtyje yra aminorūgščių ir kitų augalui reikalingų, atsparumą neigiamiems veiksniams didinančių medžiagų. Natūralių kompleksinių junginių naudojama po 2–3 kg/ha, o chelatinių – iki 1 kg/ha.

Aminorūgštys ir jų svarba

Aminorūgštys – struktūriniai augalų baltymų komponentai. Užpurškus ant lapų, jos į augalą patenka per lapo žioteles ir įsijungia į azoto apykaitos ratą. Aminorūgščių turinčios trąšos taupo augalo energiją, intensyvina maisto medžiagų apykaitą, aktyvina chlorofilo fotosintezę, skatina augalo augimą ir derliaus formavimąsi, cukrų kaupimąsi ir sumažina nitratų kiekį augalų produkcijoje. Labai svarbu ir tai, kad aminorūgštys sumažina temperatūrų kitimo sukeliamą neigiamą poveikį augalams.

Kada geriausiai tręšti

Didžiausias mikroelementų poreikis javams yra atsinaujinant vegetacijai ir krūmijimosi metu, o rapsams – butonizacijos pradžioje (kai augalas turi 4 lapelius), tuo metu augale formuojamas būsimas derlius. Kad augalų žiedadulkės būtų gyvybingos ir augalai gerai megztų, javus papildomai reikia maitinti vamzdelėjimo, o rapsus – stiebo augimo tarpsniu. Derliaus kokybei didžiausios įtakos turi augalų tręšimas per lapus daugiakomponentinėmis trąšomis po javų žydėjimo, o rapsų – užmezgus ankštaras. Pastebėta, kad šis vėlyvasis tręšimas skatina javus leisti naujas aktyvias, maisto medžiagas pasisavinančias šaknis, nes paprastai išplaukėjusių javų šaknys pradeda apmirti.

Verta prisiminti:

Maisto medžiagų augalams reikia nuolat, ypač mikroelementų. Jų trūkumą įmanoma kompensuoti tręšiant per lapus, tačiau magnis ir siera atiduodamas tik per šaknis. Tręšiant per lapus, galima tik iš dalies kompensuoti trūkumą.
Medžiagos geriau pasisavinamos, kai išpurkštas tirpalas ilgiau išbūna ant lapų nenudžiuvęs, tai yra, kai augalai purškiami ryte arba vakare esant didesnei santykinei oro drėgmei ir žemesnei oro temperatūrai (optimali oro temperatūra + 12–22 °C).
Vienkartiniai purškimai daug mažiau veiksmingi, negu nupurškus 2–3 kartus.
Didesnės koncentracijos tirpalus galime naudoti javams esant ankstyvųjų vystymosi tarpsnių (iki 20 proc.), o mažesnės – vėlesniųjų (iki 10 proc.). Plačialapiams augalams maitinti per lapus naudojami mažesnės koncentracijos (5–7 proc.) tirpalai nei javams.
Bet kuriuo augalo augimo ir vystymosi tarpsniu išryškėjęs maisto medžiagų stygius turi įtakos derliaus kiekiui ir kokybei.
Maisto medžiagų dozavimas nedideliais kiekiais apsaugo aplinką nuo užterštumo.

Linkime gero derliaus. LŽŪKT rajonų biurų augalininkystės konsultantai yra pasirengę suteikti jums reikalingas paslaugas ir konsultuoti. Kreipkitės.