Balandžio 23 d., antradienis | 24
Paprastieji varpučiai ir jų naikinimo būdai
LŽŪKT informacija
2013-03-27
Piktžolės alina dirvą, todėl jų kontrolė yra labai svarbi augalų apsaugos dalis. Šiais pažangių technologijų ir gausybės augalų apsaugos produktų laikais retai bepasitaiko daugiametėmis piktžolėmis, stabdančiomis geresnio derliaus gavimą, užkrėstų laukų. Laikantis tinkamų agrotechninių priemonių, daugiametes piktžoles galima sunaikinti ir be cheminių augalų apsaugos priemonių. Taigi naudinga prisiminti vienos iš pagrindinių daugiamečių piktžolių – varpučio naikinimo agrotechnines priemones.
Varpučiai yra vegetatyviniai augalai, galintys užauginti 250–1000 sėklų. Jos dirvoje daigios išlieka apie 5 metus. Piktžolės dygsta ne giliau kaip 7 centimetrai. Pagal nustatytą vertinimo skalę, varputis vertinamas 10 balų, t. y. yra viena iš žalingiausių piktžolių (1 lentelė), nes jos iš nedidelio šaknies ar šakniastiebio gabalėlio gali greitai pasidauginti.
1 lentelė.Paprastojo varpučio žalingumas
Prof. A. Stancevičius, 1973
Tinkamas kultūrinių augalų parinkimas yra viena iš priemonių kovai su varpučiu. Literatūroje randama, jog ši piktžolė nemėgsta pavėsio, todėl nustelbiama vešliuose žieminių javų pasėliuose. Kaip pajėgiausi su piktžolėmis konkuruoti augalai išskiriami žieminiai javai, žieminiai rapsai ir daugiametės žolės. Jei laukuose gausu varpučių, tai jokiu būdu negalima sėti vasarinių kviečių ar sodinti bulvių, nes šie augalai silpniausiai konkuruoja su piktžolėmis. Taip pat sėjant reiktų parinkti tinkamą kultūrinių augalų tankumą. Jeigu pasėlis retas, tręšiant maisto medžiagų daugiau tenka piktžolėms. Kai pasėlis tankus, maisto medžiagų daugiau gauna kultūriniai augalai.
Mokslininkų nuomone, tinkamas sėjos laikas taip pat yra vienas iš varpučio naikinimo būdų, kadangi dirbant žemę sunaikinamos ir pirmosios piktžolės. Antrą kartą išdygusias piktžoles lengviau nukonkuruoja jau augantys kultūriniai augalai. Pavasarį reikėtų vengi lėkščiavimo, nes tokiu būdu yra supjaustomi ir susmulkinami piktžolių šakniastiebiai. Kadangi varpučiai yra vegetatyviniai augalai, jie gali išplisti.
Svarbiausia agrotechninė priemonė kovai su varpučiu yra rudeniniai žemės dirbimo darbai. Juos atliekant, alinamos šių piktžolių šaknys. Nuėmus derlių, pirmas darbas turėtų būti ražienų skutimas, nes dirva dar būna drėgna ir piktžolių sėklos gerai sudygsta. Ražienas reikia nuskusti per savaitę po derliaus nuėmimo. Kur gausu varpučių, jas patariama skusti 10–12 cm gyliu. Jei ražienas planuojama skusti du kartus, pirmą kartą tą padaryti reiktų sekliau – 6–8 cm, antrą kartą giliau – 10–12 cm gyliu. Diskiniai skutikai tam nėra tinkami, labiau tinka verstuviniai, nes geriau pakerta varpučių šaknis. Jei varpučių daug, po 2–3 savaičių reikia pakartotinai skusti ražienas, nes naujas atžalas varputis užaugina po 10–15 dienų.
Praėjus 2–3 savaitėms po ražienų skutimo, reiktų arti 23–25 cm gyliu. Ariant rudenį, sunaikinami po skutimo sudygę varpučio daigeliai. Jei ražienos neskutamos ir planuojama tik arti, toks sprendimas nėra geras, nes varpučio pradai bus supjaustyti, susmulkinti, bet nesunaikinti.
Mokslininkai jau daug metų tiria piktžolių plitimą ir jų naikinimo būdus. Literatūroje randama, jog skirtingo intensyvumo žemės dirbimo būdai nevienodai veikia piktžolių gausumą (2 lentelė).
2 lentelė.Daugiamečių piktžolių gausumas žieminių kviečių pasėlyje pieninės brandos tarpsniu, vnt./m2
A. Juchnevičienė ir kt., 2012
Paanalizavę duomenis, matome, kad 2008 m. įprastai įdirbtuose laukeliuose daugiamečių piktžolių rasta daugiau negu giliai artuose. Tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą nepadidino daugiamečių piktžolių. 2009 m. daugiamečių piktžolių 1,5 karto daugiau (negu giliai artuose) rasta tik sekliai artuose laukeliuose. Giliai ir sekliai purentuose bei neįdirbtuose laukeliuose daugiamečių piktžolių tankumas sumažėjęs, palyginti su įprastu gyliu suartais laukeliais. 2010 m. daugiamečių piktžolių 42 proc. daugiau rasta neįdirbtuose laukeliuose negu giliai įdirbtuose. Panašus daugiamečių piktžolių tankumas buvo sekliai artuose, giliai ir sekliai purentuose ir giliai suartuose laukeliuose (Žemės ūkio mokslai. 2012. T. 19. Nr. 3. P. 139-150).
Jeigu taikytos visos priemonės, o lauke vis tiek gausu varpučio ir kitų daugiamečių piktžolių, reiktų palikti juodąjį pūdymą. Varpučius naikinti periodiniu žemės dirbimu juodajame pūdyme galima ir ekologiniuose ūkiuose. Rudenį dirvą reiktų giliai suarti, o pavasarį tą plotą suakėti. Sezono metu, pasirodžius piktžolėms, maždaug kas 3 savaites reiktų arti. Taip bus išnaikinamos piktžolių sėklos ir šakniastiebiai. Tai vienas iš brangesnių būdų, bet sukultūrintas ir nepiktžolėtas laukas yra gausesnio ir kokybiškesnio derliaus garantas.
Chemizuotame ūkyje darbo sąnaudos yra mažesnės, nes varpučius galima naikinti herbicidais. Pagal technologijas juos panaudojus rudenį, po 2–3 savaičių reiktų giliai suarti. Purškimas herbicidais rudenį atstoja ražienų skutimą. Žinoma, pasirenkant herbicidą reiktų atkreipti dėmesį į normą. Jei herbicidai naudojami kultūrinių augalų vegetacijos periodu, juos renkantis reiktų pasidomėti, ar veiklioji medžiaga veikia varpučius.
Kreipkitės į savo rajono biurą ir LŽŪKT augalininkystės konsultantai Jums padės parinkti tinkamą priemonę, galinčią apsaugoti ne tik nuo varpučių, bet ir nuo kitų piktžolių.
