Lapkričio 10 d., sekmadienis | 24

Parodos „DLG Feldtage“ žemėlapyje aktualiausios šiuolaikinės augalininkystės sritys

Erika Mankutė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rinkodaros skyriaus vadovė
2018-06-26

© Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Parodos „DLG Feldtage“ šūkis – „Augalininkystė 2030 m. – produktyvumas, inovacijos, strategijos!“ Juo besivadovaujantys renginio organizatoriai stengėsi parodyti pažangius ateities sprendimus, kurie gali padėti žemdirbiams pasirinkti efektyvias ūkio technologijas, optimizuoti darbo ir finansines sąnaudas, tausoti gamtos išteklius, tvariai ūkininkauti.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Galima drąsiai teigti, kad Vokietija Europoje garsėja žemės ūkio naujovių sklaida. Kasmet organizuojamos didžiulės gyvulininkystės ir augalininkystės srities parodos.

Birželį vykusi „DLG-Feldtage“ skaičiuoja jau 30 metus. Čia kas dvejus metus į vieną vietą susirenka augalininkystės srities ekspertai iš viso pasaulio. Pastebima, kad kaskart paroda didėja. Šiais metais joje dalyvavo daugiau nei 350 dalyvių, kurie lankytojams pristatė naujausias augalų veisles, apsaugos produktus, trąšas, technologines inovacijas, žemės ūkio techniką, IT sprendimus, teikė konsultacijas ir kt.

Skaičiuojama, kad šiais metais parodoje apsilankė apie 25 tūkst. ūkininkų, verslininkų, konsultantų, studentų. Apie 10 proc. jų – užsienio svečiai iš daugiau nei iš 30 šalių.


Web-pav6Šioje parodoje lankėsi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės, IT ir kitų sričių specialistai. Nuotr. LŽŪKT

Nė žingsnio be IT technologijų

Manoma, kad ateityje žemės ūkio pažangą lems skaitmeninės technologijos, kurios užtikrins visapusišką tikslumą per visą gamybos ciklą – dirbant žemę, sėjant, tręšiant, naudojant augalų apsaugos priemones, nuimant derlių ir kt.

Kiekvienas šiuolaikinis žemdirbys turi suprasti, kad žvelgiant į tolesnę perspektyvą derliaus gausa bus susieta su vis atsakingiau naudojamais ūkio ištekliais ir IT technologijų taikymu, optimizuojant gamybos procesus ir priimant valdymo sprendimus – teigė parodos organizatoriai.

Web-pav5Parodos organizatoriai glaudžiai bendradarbiauja su Vokietijos ir užsienio universitetais, todėl nenuostabu, kad kiekvieno renginio metu galima pamatyti įvairių studentų sukurtų robotų, skirtų atlikti pasėlių priežiūros darbus. Nuotr. LŽŪKT

Jei reikėtų apibendrinti parodos tendencijas ir daryti prielaidas, kaip po penkerių metų atrodys žemės ūkis, galima teigti, kad sumaniosios technologijos neaplenks nei vieno ūkio.

Web-pav1Bepilotis orlaivis (dronas), pritaikytas atlikti augalų stebėjimą iš oro, kuomet aukštos raiškos RGB vaizdo ir specialiomis kameromis – multispektrinio vaizdo nuotraukos. Vėliau pagal jas, naudojant specializuotą programinę įranga, atliekama augalų būklės analizė, pvz., nustatomas augmenijos gyvybingumo indeksas – NDVI indeksas. Nuotr. LŽŪKT

Žvalgantis kiekvienoje parodos zonoje, kone kiekviename stende galima pamatyti užrašus su žodžiais – inovacijos, sumanūs sprendimai ateities ūkiams, tikslusis arba apgalvotas ūkininkavimas. Visi šie užrašai simbolizuoja, kad bene kiekvieną ūkio gamybos ciklo dalį galima optimizuoti, naudojant IT technologijas.

Pavyzdžiui, yra sukurtos tam tikros programos, kurias naudojant galima optimizuoti tręšimą naudojant palydovų teikiamus duomenis. Suteikiama galimybė ūkio laukų pasėlių pokyčius stebėti žemėlapiuose, sudarytuose apskaičiuojant augalų biomasę. Pagal šiuos duomenis sudaromi tręšimo planai, kurie gali būti lengvai perkeliami į tręštuvą. Tas pats principas gali būti taikomas sudarant žemėlapius, skirtus optimizuoti augalų apsaugos priemonių naudojimą.

IT programų ir sistemų kūrėjai pasitelkia įvairias inovatyvias priemones: modernių dronų skirtingų tipų nuotraukas, meteorologinių stotelių informaciją, palydovų duomenis – kuria ateities žemės ūkio tendencijas, kurios greitu metu taps dabartimi.

Web-pav2Bepiločiai orlaiviai, skirti purškimo darbams atlikti. Nuotr. LŽŪKT

Siekdami, kad lankytojai lengviau rastų jiems aktualią informaciją, parodos organizatoriai renginį padalijo į skirtingos tematikos zonas, kuriose jie galėjo pasikonsultuoti su mokslininkais, dalyvauti forumuose, diskutuoti su įvairius produktus ir paslaugas parduodančių įmonių specialistais.

Ūkininkai, besidomintys netradicinių žemės ūkio augalų, skirtų naudoti ne maisto gamyboje, auginimu galėjo apsilankyti Bioekonomikos zonoje. Čia Federalinės atsinaujinančių šaltinių agentūros ir įmonių atstovai pristatė įvairius žemės ūkio augalus ir skirtingas jų veisles, kurie gali būti puikiai panaudojami pramonėje arba gaminant energiją.

Web-pav4Meteorologinė stotelė iMetos IMT300 teikia įvairius meteorologinius duomenis. Jais vadovaujantis ir naudojant specializuotą programinę įrangą, prognuozuojamas augalų ligų pasireiškimas ir plitimas laukuose, soduose ir daržuose. Nuotr. LŽŪKT

Web-pav3-1Aliejinių ir baltyminių augalų zonoje demonstruotos žieminių rapsų, saulėgrąžų, žirnių, lubinų ir sojų veislės.

Runkelių augintojai taip pat turėjo specialią vietą renginyje, kur galėjo konsultuotis augalų auginimo, derliaus nuėmimo klausimais. Diskutuota, kaip padidinti runkelių derlių pasitelkiant kompiuterines programas.

Tvaraus žemės ūkio zonoje daugiausia dėmesio skirta diskusijoms, kaip ūkininkauti tausojant dirvožemį, pateikti sprendimai, kaip apsaugoti vandens telkinius, gyvūnų rūšis ir, žinoma, žemės ūkio produkcijos vartotoją – žmogų.

Žemės ūkio technikos demonstravimo zonoje lankytojai stebėjo žemės dirbimo techniką, susipažino su moderniais IT sprendimais, precizinio ūkininkavimo naujovėmis.

Vokietija – žemdirbių kraštas

Vokietija, vertinant BVP dydį, patenka į ekonomiškai stipriausių ir labiausiai įsivysčiusių pasaulio šalių penketuką.

Apie 45 proc. visos šalies teritorijos – 16,7 mln. ha naudojama žemės ūkio reikmėms, iš jų 12 mln. ha – ariamos žemės, likusi dalis tenka ganykloms ir pievoms.

Šalyje puoselėjamos gilios šeimos ūkių tradicijos. Iš 285 tūkst. registruotų net 275 tūkst. – šeimos ūkiai.

Skaičiuojama, kad praėjusiais metais augalininkystės ūkiai sugeneravo apie 8,79 mlrd. grynojo pelno.

Vokietijos ūkininkai daugiausia augina žieminių kviečių, kurie užima apie 3,25 mln. ha, taip pat populiaru auginti kukurūzus, žieminius rapsus ir miežius.

Nuotr. LŽŪKT