Kovo 29 d., penktadienis | 24

Pasėlių apžiūra žiemos pabaigoje

Giedrė Masliukovienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji augalininkystės specialistė
2022-02-28

Migruojančių paukščių pulkai

Vėjuotas su gausiais krituliais ir šiltas vasario mėnuo sunkino situaciją laukuose. Žiūrėdami į laukus, matome tyvuliuojančias balas, žiemkenčių šaknims trūksta deguonies. Tokios sąlygos gali lemti augalų pašaknio ir šaknų puvinių išplitimą.

Dirvožemio paviršius yra atitirpęs arba visai neįšalęs, todėl po truputį perteklinis vanduo iš laukų jau turėtų pasišalinti. Tačiau pastebima, kad dirvožemio drėgmė yra didelė, net ir žemiau dirbamo žemės sluoksnio (žiūrėti 1 pav.). Teigiama, kad dirvos optimalus drėgnumas yra 18–20 %, bet tam turi įtakos ne tik dirvožemio granuliometrinė sudėtis, bet ir pasirinkta žemdirbystės sistema, žemės dirbimo intensyvumas ir kt. Šiuo metu labai gerai galima įsivertinti drenažo tinklų ir griovių būklę, nusimatyti darbus jų priežiūrai.

1 pav. Dirvos drėgnumo grafikas, Kauno r.

Dar viena svarbi problema, į kurią verta atkreipti dėmesį, – laukiniai kanopiniai žvėrys ir migruojantis paukščiai, kurie maitinasi žiemkenčiais. Žieminiuose rapsuose matome migruojančių žąsų ir gulbių pulkus, kurie kelia rimtą pavojų pasėliams. Paukščiai nuėda viršutines augalų dalis ir sunaikina augalus mindžiodamos juos plačiais „kojų pelekais“. Kadangi paukščių migracijos keliai nesikeičia, reikėtų atkreipti dėmesį į jų ganymosi plotus ir ateityje juose vengti auginti žieminius rapsus.

Žieminiai kviečiai

Kėdainių r. apžiūrėjome trijų žieminių kviečių pasėlius. Naujų šaknelių ant augalų šaknų dar neaptikta, patys augalai intensyviai žalios spalvos. Lapų galiukai turi violetinio atspalvio, o tai rodo, kad augalams šalta ir jie nepasisavina maisto medžiagų. Orui sušilus, visi procesai augale atsistatys.

Žieminių kviečių lapų galiukai turi violetinio atspalvio – augalams šalta ir jie nepasisavina maisto medžiagų

Žieminiai rapsai

Bendrai pasėliai gražūs, augalai gyvybingi. Senesni augalų lapai jau atidirbo savo darbą ir po truputį miršta. Visuose trijuose apžiūrėtuose pasėliuose prie augalo šaknies kaklelio rastos apvalios išaugos, kurias padarė šakninio paslėptastraublio lervos.

LŽŪKT konsultantai pirmą kartą 2015 m. pasėlių stebėjimų metu užfiksavo šį kenkėją tik Pietų Lietuvoje, o dabar jis jau visiems gerai pažįstamas ir labai stipriai išplitęs visoje Lietuvoje. Šakninį paslėptastraublį rekomenduojama naikinti vabalų migracijos metu, rudenį, rapsams esant BBCH 12–19 fazės, kai geltonoje gaudyklėje randami 2–3 vabalai per 3 dienas.

Žieminiuose rapsuose, prie augalo šaknies kaklelio, rastos apvalios išaugos, kurias padarė šakninio paslėptastraublio lervos

Netrukus įžengsime į kalendorinį pavasarį. Kovo mėnesį sprendžiasi žiemkenčių peržiemojimas, ir prasideda didysis darbymetis laukuose. Pirmi darbai – išsitirti, kiek dirvoje yra likę mineralinio azoto, ir pamaitinti išvargintus žiemos augalus. Svarbu nepaskubėti įvažiuoti į lakus. Būtina išlaukti momento, kai technika nebeklimps, o dirvos būklė bus pasiekusi fizinę brandą. Taip bus išvengta neatitaisomų klaidų dirbamojoje žemėje.