Pasirodė retas kenkėjas. Registruotų insekticidų nėra

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas

2020-05-26

Šį pavasarį pasirodė skersadryžis runkelinis straubliukas (Bothynoderes punctiventris), kuris anksčiau Lietuvoje buvo labai retas. Šio kenkėjo gausumo protrūkiui įtakos turėjo ir šiltėjantis klimatas. Deja, Lietuvoje registruotų insekticidų nuo šio kenkėjo nėra. Kaip jį atpažinti ir kokias apsaugos priemones taikyti?

Kenkėjas yra juodai pilkas su baltomis plačiomis netolygiomis skersinėmis juostelėmis, pilvelis – pilkas su juodomis dėmelėmis, galva išilgėjusi. Suaugusių vabzdžių kūno ilgis gali būti nuo 12 iki 17 mm.

Kenkėjas žiemoja dirvoje, beveik vien tik kaip suaugėliai. Suaugėliai pasirodo pavasarį, kai dirvos paviršius (10 cm) įšyla iki 5–10 °C, paprastai balandžio mėnesį. Masiškai jie pasirodo saulėtomis dienomis, kai oras sušyla iki 15–25 °C. Suaugėliai pasirodo keliomis bangomis: pirmieji iš viršutinių dirvožemio sluoksnių; po to išlenda kenkėjai ir iš gilesnių sluoksnių.

Vaikščiojantys kenkėjai pirmiausia aptinkami lauko pakraščiuose, o po to palaipsniui plinta į lauko vidų. Nors didžioji dalis (90–95 %) šių kenkėjų yra susitelkę cukrinių pašarinių runkelių ar valgomųjų burokėlių pasėlyje, 5–10 % jų paprastai maitinasi piktžolėmis, dažniausiai balandomis.

Suaugėliai nuėda runkelių skilčialapius ir pirmuosius lapelius, lieka tik kotelių galiukai. Kenkėjai žalingiausi iki runkeliai pasiekia 2–4 lapelių augimo tarpsnį. Jie apgraužia lapelius, bet gali nugraužti ir runkelių stiebelius, taip sunaikindami augalus. Patelės kiaušinius deda iki birželio vidurio–liepos pradžios. Išsiritusios lervutės juda runkelių šakniavaisio link, kurio šaknimis ir maitinasi. Vyresnės lervos įsigraužia į šakniavaisio vidų. Lervos kūnas paprastai būna baltas, išlenktas, su rusva arba gelsva galva. Rugpjūčio pradžioje pasirodo naujos generacjos vabalai, kurie didesnės žalos jau nepadaro.

Apsaugos priemonės

Taikomos visos agrotechninės priemonės, prisidedančios prie greitesnio ir geresnio runkelių, burokėlių vystymosi: ankstyva sėja, tankesnė sėja laukų pakraščiuose, drėkinimas balandžio ir gegužės mėnesiais, tarpueilių purenimas, piktžolių naikinimas, tinkamas tręšimas. Lietuvoje registruotų insekticidų nuo šių kenkėjų nėra.

Prisijunkite prie informacinio portalo www.ikmis.lt!

Nemokamame portale www.ikmis.lt rasite sodų, dažų ir lauko augalų ligų bei kenkėjų prognozavimo modelius. Kenksmingų organizmų plitimas pasėliuose prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stotelių duomenimis, tad sistemoje pateikta informacija yra operatyvi, ir, tikimės, padės priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus.

Parengė dr. Laisvūnė Duchovskienė, LAMMC SDI