Kovo 28 d., ketvirtadienis | 24

Piktžolės vasariniuose javuose

Gintas Jakštonis
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kupiškio r. biuro augalininkystės konsultantas
2011-11-28

Piktžolės konkuruoja su kultūriniais augalais pasisavindamos iš dirvos augalams reikalingą drėgmę, maisto medžiagas, užstoja šviesą, sudaro palankias sąlygas augalų ligoms ir kenkėjams plisti. Visa tai turi įtakos kultūrinių augalų derliui ir kokybei. Piktžolių naikinimas – ilgas, daug darbo reikalaujantis procesas. Kiekvieną darbą, susijusį su dirvos dirbimu, augalų auginimu, reikia atlikti taip, kad kuo mažiau pasėlyje plistų piktžolės.

PiktzolesPiktžolėtumo problemą pirmiausia reikėtų spręsti didinant kultūrinių augalų stelbimo galią. Tam įtakos turi veislių parinkimas, sėjomaina, tinkamas sėjos laikas ir norma, kokybiškai paruošta dirva sėjai ir kitos priemonės, kurių taikymas sudaro palankesnes kultūrinių augalų augimo sąlygas. Kita vertus, vien to dažniausiai nepakanka, todėl tenka naudoti ir kitus piktžolių kontrolės būdus – chemines augalų apsaugos priemones arba pasėlius akėti.

Akėjimo ir herbicidų naudojimo veiksmingumas

Parodomąjį bandymą Konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai atliko pagal projektą „Piktžolių kontrolė (PIKO)“ Nr. 1PM-PV-09-1-001408, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“.

Antano Dobrovolskio ūkyje (Šepetos k., Kupiškio sen., Kupiškio r.) pagal LAMMC filialo Žemdirbystės instituto mokslininkų parengtą metodiką buvo įrengtas ir vykdytas parodomasis lauko bandymas, kurio tikslas – pademonstruoti akėjimo ir herbicidų naudojimo veiksmingumą apsaugant vasarinius miežius nuo piktžolių. Laukas bandymui buvo pasirinktas neatsitiktinai – žiūrėta, kad jis būtų piktžolėtas. Prieš tai šiame lauke ūkininkauta ekologiškai, auginti žirniai.

Prieš sėją dirva buvo patręšta NPK 16 16 16 (200 kg/ha), vėliau, miežiams krūmijantis, papildomai tręšta amonio salietra 150 kg/ha norma. Aura DS veislės vasariniai miežiai buvo pasėti gegužės 2 d., sėklos norma – 220 kg/ha. Laukeliai pamatuoti pagal ūkininko turimų akėčių dirbimo plotį – 12 metrų. Prieš bandymą agrocheminiams tyrimams buvo paimti dirvožemio mėginiai, nustatyta maisto medžiagų, humuso kiekis ir dirvos pH. Gauti rodikliai: pH – 7,2; P2O5 – 189 mg/kg; K2O – 182 mg/kg, humuso kiekis – 2,8 procento.

Bandymą sudarė penki variantai:

  1. Kontrolė (neakėta ir nepurkšta).
  2. Purkšta herbicidais miežiams krūmijantis (visa norma).
  3. Akėta 5-ąją dieną po sėjos, kai pasirodo balti piktžolių siūleliai, ir miežiams krūmijantis purkšta herbicidais (visa norma).
  4. Akėta 5-ąją dieną po sėjos, kai pasirodo balti piktžolių siūleliai, ir miežiams krūmijantis purkšta herbicidais 75 proc. normos.
  5. Akėta 5-ąją dieną po sėjos, kai pasirodo balti piktžolių siūleliai, antrą kartą – miežiams krūmijantis.

Laukai purkšti savaeigiu purkštuvu „Mezoti“.

Javų laukuose vyravo vienmetės dviskiltės piktžolės. Daugiausia buvo dėmėtųjų rūgčių, dirvinių garstukų, baltųjų balandų, mažiau rasta kibiųjų lipikų ir vaistinių žvirbliarūčių. Kaip parodė ankstesni tyrimai, šias piktžoles efektyviai naikina herbicidas Arrat, todėl jis naudotas ir šiame bandyme. Herbicidas išpurkštas piktžolėms esant 2–3 cm aukščio. Pagal apskaitos duomenis, šis herbicidas efektyviai naikina piktžoles, nors jo poveikis buvo skirtingas (1 lentelė).

1 lentelė. Nuo piktžolių taikytų priemonių efektyvumas, Kupiškio r., 2011 m.

Galima teigti (2 variantas), kad herbicidas Arrat 0,15 kg/ha (visa norma) gerai naikina baltąsias balandas ir dirvinius garstukus – laukeliuose liko pavienės gyvybingos piktžolės. Efektyvus jis ir prieš dėmėtąsias rūgtis, kurios sudarė didžiąją dalį (apie 40 proc.) visų piktžolių. Kiek silpniau, bet gana efektyviai buvo paveikti kibieji lipikai ir vaistinės žvirbliarūtės, tačiau peržiemojusių ar anksčiau sudygusių, labiau išsivysčiusių piktžolių augimas nebuvo visiškai sustabdytas.

Pasėlį akėjant ir purškiant visa norma Arrat 0,15 kg/ha (3 variantas) bei akėjant ir purškiant Arrat 0,113 kg/ha (75 proc. normos, 4 variantas), piktžolės buvo vienodai paveiktos, kaip ir antrajame variante, kuriame naudotas tik herbicidas. Taigi, galima teigti, kad šiuo atveju akėjimas neturėjo įtakos derinant mechaninį ir cheminį piktžolėtumo reguliavimą. Laiku panaudojus 75 proc. sumažintą herbicido normą, kai piktžolės yra 2–3 cm aukščio, esant normaliam dirvos drėgnumui ir tinkamoms oro sąlygoms, galima taip pat veiksmingai apsaugoti pasėlį nuo piktžolių.

Akėjimo veiksmingumui įtakos turi dirvos tipas, drėgmė, struktūra, akėčių veikimo principas, akėjimo greitis, piktžolių rūšinė sudėtis, jų augimo tarpsnis, oro sąlygos akėjimo metu ir po jo. Kai dirvos paviršius labai sausas, menka tikimybė, kad visos piktžolės sudygs. Daugelis jų dygsta iš 1–2 cm gylio.

Akėta važiuojant 6 km/h greičiu, 2 cm gyliu išilgai sėjos eilučių. 2011-ųjų pavasarį viršutinis dirvos sluoksnis buvo labai sausas, todėl piktžolės nedygo, ir pirmas miežių akėjimas po sėjos praėjus 5 dienoms nebuvo efektyvus. Akėjant dygstančių piktžolių buvo nedaug, tačiau laukti, kol jos sudygs, nebuvo galima, nes pradėjo dygti miežiai, o schemoje buvo numatyta akėti dar miežiams nesudygus.

Penktajame variante akėjimas antrą kartą javams krūmijantis sumažino laukelio piktžolėtumą, o miežiai nenukentėjo. Daugiausia sunaikinta dėmėtųjų rūgčių (iki 64 proc.), mažiausiai – vaistinių žvirbliarūčių (iki 19 proc.).