Balandžio 26 d., penktadienis | 24

Piktžolių kontrolės rekomendacijos versliniuose soduose

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro informacija
2022-05-05

© LŽŪKT nuotr.
Vyresnių nei dvejų metų derančių obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių ir trešnių, abrikosų ir persikų sodų pomedžiuose, kai vaismedžiai yra BBCH 10–65 išsivystymo tarpsnio, naikinamos sudygusios ir augančios dviskiltės piktžolės.

Pagrindinės šiuo laikotarpiu sudygusios ir augančios dviskiltės piktžolės sodo augalų pomedžiuose yra šios: aguona dirvinė – Papaver dubium L., aklė dirvinė – Galeopsis tetrabit L., aklė mažažiedė – Galeopsis bifida Boenn., aklė raudonoji – Galeopsis ladanum L., asiūklis dirvinis – Equisetum arvense L., balanda baltoji – Chenopodium album L., balanda žydralapė – Chenopodium glaucum L., balandūnė plačioji – Atriplex patula L., baltagalvė paprastoji – Leucanthemum vulgare Lam., barborytė paprastoji – Barbarea vulgaris W. T. Aiton., barkūnas baltažiedis – Melilotus albus Medik., barkūnas geltonžiedis – Melilotus oficinalis (L.) Pall., barštis Sasnovskio – Heracleum sosnowskyj Manden., bitkrėslė paprastoji – Tanacetum vulgare L., bobramunis dirvinis – Anthemis arvensis L., bobramunis geltonasis – Anthemis tinctoria L., builis krūminis – Anthriscus sylvestris (L.) Hoffm., burnotis šiurkštusis – Amaranthus retroflexus L., burnotis uoginis – Amaranthus blitum L., čiužutė dirvinė – Thlapsi arvense L., dilgėlė gailioji – Urtica urens L,. dedešva apskritalapė – Malva pusila Sm., dygūnė builinė – Torilis japonica (Houtt.) DC, dobilas dirvinis Trifolium arvense L., galinsoga blakstienotoji – Galinsoga quadriradiata Ru et Pav., galinsoga smulkiažiedė – Galinsoga parviflora Cav., garstukas dirvinis – Sinapis arvensis L., garšva paprastoji Aegopodium podagrarija L., gyslotis plačialapis – Plangago major L., gyslotis siauralapis – Plantago lanceolata L., glamžutė dirvinė – Cerastium arvense L., godas vaistinis Anchusa officinalis L., karpažolė dirvinė – Euphorbia helioscopia L., karpažolė didžioji Euohorbia cyparissias L., kežys dirvinis – Spergula arvensis L., kiauliauogė juodoji – Solanum nigrum L., kiaulpienė paprastoji – Taraxacum officinale F. H. Wigg., kietis paprastasis – Artemisia vulgaris L., kraujažolė paprastoji – Achillea millefolium L., krienas valgomasis – Armoracia rusticana P. Gaertn., B. Mey, et Scherb, lakišius ilgakotis – Bidens tripartita L., linokė mažoji Chaenorhinum minus (L.) Lange, lipikas kibusis – Galium aparine L., lipikas statusis – Galium album Mill., lipikas paprastasis – Galium mollugo L., lubinas gausialapis – Lupinus polyphyllus Lindl., mauda dėmėtoji – Conium maculatum L., mėta dirvinė – Mentha arvensis L., morka paprastoji – Daucus carota L. nakviša dvimetė – Oenothera biennis L., našlaitė dirvinė – Viola arvensis Murray, neužmirštuolė dirvinė – Myosotis arvensis (L.) Hill, notra dirvinė – Stachys arvensis L., notra pelkinė – Stachys palustris L., notrelė raudonžiedė – Lamium purpureum L., notrelė karpytalapė – Lamium hybridum Vill., pelėvirkštis vijoklinis – Fallopia Love, pienė daržinė – Sonchus oleraceus L., pienė dirvinė – Sonchus arvensis L., pienė šiurkščioji – Sonchus asper (L.) Hill, progailis raudonžiedis – Anagallis arvenses L., pūkelis pelkinis – Gnaphalium uliginosum L., raguolis dirvinis – Consolida regalis Gray, ramunė bevainikė – Matricaria discoidea DC., ridikas dirvinis, svėrė – Raphanus raphanistrum L., rykštenė paprastoji – Solidago virgaurea L., rugiagėlė – Centaurea cyanus L., rūgštynė raugtalapė – Rumeex crispus L., rūgštynė smulkioji – Rumex acetosella L., rūgštinė vandeninė – Rumex aquatiicus L., rūgtis dėmėtasis – Persicaria maculosa Gray, rūgtis kartusis – Persicaria hydropiper (L.) Spach., rūgtis trumpamakštis – Persicaria lapathifolia (L.) Gray, sidabražolė smiltyninė – Potentilla arenaria Borkh., sidabražolė žąsinė – Potentilla anserina L., snaputis smulkusis – Geranium pusiium L., strugena mažoji – Myosurus minimus L., šakinys baltasis – Silene pratensis (Rafn) Godr., šalpusnis ankstyvasis – Tussilago farfara L., šerytė rusvoji – Setaria pumila (poir.) Roem. Er Schult., šerytė žalioji – Setaria viridis (L.) P. Beauv., šunpetrė nuodingoji – Aethusa cynapium L., šunramunis bekvapis – Tripleurospermum perforatum (Merat.) M. Lain, takažolė paprastoji – Poligonum aviculare L., taukė vaistinė – Symphytum officinale L., tramažolė šliaužiančioji – Glechoma hederacea L., usnis dygioji – Cirsium vulgare (Savi) Ten., usnis dirvinė – Cirsium arvense (L.) Scop., vaisgina šliaužiančioji – Ajuga reptans L., varnalėša didžioji – Arctium lappa L. varnalėša paprastoji – Arctium tomentosum Mill., veronika čiobrelapė – Veronica serpyllifolia L., veronika dirvinė – Veronica arvensis L., vėdrynas šliaužiantysis – Ranunculus trepens L., vijoklis dirvinis – Convolvulus arvensis L., vikis gauruotasis - Vicia hirsuta (L.) Gray, vikis ruginis – Vicia villosa Roth, vikis siauralapis – Vicia angustifolia Reichard, vikšris rupužinis – Juncus bufonius L., vilkakojė paprastoji – Lycopus europaeus L., žemenė gulsčioji – Sagina procumbens L., žilė paprastoji – Senecio vulgaris L., žilė pavasarinė – Senecio jacobaea L., žiomenė čiobražiedė – Dracocephalum thymiflorum L., žliūgė daržinė – Stellaria media (L.) vill., žliūgė siauralapė – Stellaria graminea l., žvaginė trikertė – Capsella bursa-pastoris (L.) Medik., žvirbliarūtė vaistinė – Fumaria officinalis L.

Augalų apsaugos produktai

Registruoti herbicidai sudygusioms dviskiltėms piktžolėms kontroliuoti verslinių sodų pomedžiuose (2021 m.) išpurškiami iki pilno sodo augalų ar kiaulpienių žydėjimo.

Registruoti herbicidai obelų, kriaušių ir kaulavaisių soduose naikinant dviskiltes piktžoles (2022 m.)

Registruoti herbicidai obelų, kriaušių ir kaulavaisių soduose naikinant vienaskiltes piktžoles (2022 m.)

Rekomendacijos

Lietuvoje piktžolių kontrolei verslinių sodų pomedžiuose registruotus herbicidus per vegetaciją leidžiama naudoti tik po vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, siūlau laikytis tokios herbicidų rotacijos:

  1. Pavasarį iki pilno sodų žydėjimo panaudoti MCPA 750 Nufarm GmbH& Co KG 0116H/10 herbicidą prieš sudygusias ir augančias dviskiltes piktžoles.
  2. Maždaug po 2–4 savaičių, jei gausu vienaskilčių piktžolių, naudoti herbicidus prieš vienskiltes piktžoles (aišku, prisilaikant išlaukos (karencijos) laikotarpio iki derliaus nuėmimo).
  3. Vegetacijos viduryje (liepos trečioji dekada) panaudoti herbicidus, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas (žinoma, prisilaikant išlaukos laikotarpio). Jie ir sunaikins visas likusias augančias ar iš naujo sudygusias piktžoles, kurios nekonkuruos su sodo augalais ir netrukdys nuimti derlių.

Šių metų naujovė: du herbicidai, turintis veikliosios medžiagos glifosato, leidžiami naudoti iki trijų kartų per vegetaciją, neviršijant bendro maksimalaus išpurškiamo kiekio per vegetaciją. Registruotus herbicidus obelų, kriaušių ir kaulavaisių soduose leidžiama naudoti iki 3 kartų per vegetaciją (2022 m.)

Patarimas

Jei sodo pomedžiuose piktžolių daug, pirmą kartą purkšti reikėtų prieš pat vaismedžių žydėjimą. Jei piktžolės pavienės, jų nedaug, tada geriau palaukti, kol sodas baigs žydėti, priaugs daugiau piktžolių ir tik tada nupurkšti minėtais herbicidais.

Prisijunkite prie informacinio portalo www.ikmis.lt!

Nemokamame portale www.ikmis.lt rasite sodų, dažų ir lauko augalų ligų bei kenkėjų prognozavimo modelius. Kenksmingų organizmų plitimas pasėliuose prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stotelių duomenimis, tad sistemoje pateikta informacija yra operatyvi, ir, tikimės, padės priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus.

Pagal VATŽUM parengė dr. (HP) doc. Nobertas Uselis, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas