• Temos
• Augalininkystė

Pirmosios bulvės jau ant stalo: kodėl jų kaina skirtingose vietose taip skiriasi?

2026-06-23

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Pirmosios lietuviškos bulvės daugeliui – vienas iš prasidedančios vasaros simbolių. Vieni jas valgo su sviestu ir krapais, kiti be jų neįsivaizduoja šaltibarščių dubenėlio, o dar kiti jau planuoja bulvinį plokštainį. Tačiau kiek šią vasarą kainuoja lietuviška bulvė? Vieno atsakymo nėra.

Žemės ūkio duomenų centro duomenys rodo, kad naujo derliaus bulvių kaina priklauso nuo to, kur jos parduodamos ir kaip paruoštos pirkėjui:

• birželio 15–21 d. augintojų parduodamos neplautos ir nesupakuotos bulvės vidutiniškai kainavo 0,78 Eur už kilogramą;
• tuo pačiu laikotarpiu didžiuosiuose prekybos tinkluose supakuotų lietuviškų bulvių kilogramas vidutiniškai kainavo 1,29 Eur;
• birželio pradžioje turgavietėse pardavėjų prašoma kaina siekė apie 2,23 Eur už kilogramą.

Taigi lietuviškų naujo derliaus bulvių kaina priklauso nuo to, kur jos perkamos. Nuo augintojo iki turgaus prekystalio ji skiriasi beveik tris kartus, tačiau tiesiogiai lyginti šių kainų negalima: vienur parduodamos neplautos ir nesupakuotos bulvės, kitur – jau atrinktos, supakuotos ir pristatytos pirkėjui, o turgavietėje dažnai siūlomas pirmasis derlius tiesiai iš ūkininko rankų mažesniais kiekiais.

Bulvių valgome trečdaliu mažiau, tačiau jos nuo mūsų stalo nedingo

Bulvė Lietuvoje niekada nebuvo tik dar viena daržovė – ji yra neatsiejama tradicinės lietuviškos virtuvės dalis. Iš jos gaminami cepelinai, kugelis, bulviniai blynai ir vėdarai, ji patiekiama prie šaltibarščių. Kartu bulvė išlieka vienu universaliausių kasdienio maisto produktų, tinkančių ir šventiniam stalui, ir paprastai vakarienei po darbo.

Vis dėlto per pastaruosius du dešimtmečius mūsų mitybos įpročiai pasikeitė. 2004 m. vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai suvartodavo 124 kg bulvių, o 2024 m. – 81 kg. Taigi per dvidešimt metų jų vartojimas sumažėjo daugiau kaip trečdaliu.

Net ir sumažėjus vartojimui, 81 kg per metus reiškia, kad vienam gyventojui per mėnesį vis dar tenka beveik 7 kg bulvių. Jos nebėra tokia dominuojanti mitybos dalis kaip anksčiau, tačiau iš lietuviško stalo tikrai nedingo.

„Šie skaičiai rodo ne bulvės pasitraukimą iš mūsų virtuvės, o pasikeitusį jos vaidmenį. Šiandien turime gerokai platesnį maisto produktų pasirinkimą, tačiau bulvė išlieka gerai pažįstamu ir dažnai perkamu produktu. Dėl to jos kaina daugeliui tampa ir savotišku kasdienio maisto kainų matu – pokyčius pastebime greitai, nes turime su kuo juos palyginti“, – sako Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė.

Šių metų paradoksas – parduotuvėse pigiau, pas augintoją tiek pat

2026 m. birželio 15–21 d. neplautų ir nesupakuotų naujo derliaus bulvių vidutinė augintojo kaina buvo 0,78 Eur/kg. Lygiai tiek pat ji siekė ir tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Tuo metu didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse supakuotų lietuviškų naujo derliaus bulvių kilogramas vidutiniškai kainavo 1,29 Eur. Tai beveik 13 proc. mažiau nei prieš metus, kai vidutinė kaina siekė 1,48 Eur/kg.

Vadinasi, šiemet didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse bulvės atpigo, nors vidutinė augintojo gaunama kaina nepasikeitė.

„Tai gerai parodo, kad augintojo ir galutinė vartotojo kaina ne visada juda kartu. Augintojo gaunama kaina gali išlikti tokia pati, o didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse bulvės tuo pat metu atpigti. Mažmeninę kainą lemia ne vien augintojo kaina, bet ir tiekimo, paruošimo bei prekybos grandinėje priimami sprendimai. Todėl vien iš kainos parduotuvėje pokyčio negalime spręsti, kad tiek pat pasikeitė ir augintojo gaunama kaina“, – sako Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyr. ekonomistas dr. Evaldas Stankevičius.

Nuo augintojo iki prekystalio: kas sudaro bulvių kainą?

Iš pirmo žvilgsnio kainų skirtumas gali stebinti: augintojo parduodamos neplautos ir nesupakuotos bulvės kainavo 0,78 Eur už kilogramą, prekybos tinklų parduotuvėse

supakuotų bulvių kilogramas – 1,29 Eur, o turgavietėje pardavėjų prašoma kaina siekė 2,23 Eur.

Tačiau šių kainų negalima lyginti taip, tarsi visur būtų parduodamas visiškai vienodas produktas. Kad bulvės pasiektų prekybos tinklo lentyną, jas reikia atrinkti, išrūšiuoti, supakuoti ir pristatyti į prekybos vietą. Prie galutinės kainos prisideda ir produkto laikymo, prekybos bei galimų nuostolių sąnaudos.

Turgavietėje kainodara kitokia: čia fiksuojama pirminė pardavėjo prašoma kaina, dažnai parduodami mažesni kiekiai, o vasaros pradžioje pirmojo lietuviško derliaus pasiūla dar būna ribota.

Taigi kainų skirtumą lemia ne vien pats bulvių kilogramas. Skiriasi produkto paruošimas, pardavimo sąlygos ir visas jo kelias nuo augintojo iki pirkėjo.

Ankstyvasis derlius reikalauja daugiau darbo

Norint bulves rinkai pasiūlyti vasaros pradžioje, jas reikia anksti pasodinti, saugoti nuo pavasarinių šalnų, o prireikus – laistyti. Ankstyvasis derlius dar nėra gausus, todėl vienam kilogramui tenka didesnė auginimo ir derliaus nuėmimo sąnaudų dalis.

Kainai įtakos turi trąšos, degalai, darbuotojų atlygis, laistymas ir oro sąlygos. Šalnos, užsitęsusi sausra ar gausūs krituliai gali sumažinti ankstyvąjį derlių.

Todėl pirkdami pirmąsias lietuviškas bulves mokame ne tik už jų svorį, bet ir už tai, kad jos mūsų stalą pasiekė anksčiau.

Vienos bulvių kainos nėra

2026 m. duomenys rodo, kad naujo derliaus bulvių kainos skirtingose pardavimo vietose per metus kito nevienodai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse vidutinė kaina sumažėjo nuo 1,48 iki 1,29 Eur už kilogramą. Vidutinė augintojo kaina nepasikeitė ir siekė 0,78 Eur, o turgavietėse birželio pradžioje pardavėjų prašoma kaina, kaip ir prieš metus, buvo 2,23 Eur už kilogramą.

Todėl klausiant, kiek kainuoja lietuviška bulvė, svarbu žinoti, kuriame jos kelionės etape matuojama kaina – ūkyje, prekybos tinklo lentynoje ar turgaus prekystalyje.

Žemės ūkio duomenų centro informacija