Gruodžio 14 d., šeštadienis | 24

Po ekstremalios vasaros žemdirbiai draudžia didesnius laukų plotus

2023-11-02

„VH Lietuva“ nuotrauka
Šios vasaros gamtos reiškiniai, kai derlių nuėmė ne kombainai, o šalna ir kruša, pakeitė Lietuvos žemdirbių elgesį.

Pasėlius 2024-iems metams dar galima apdrausti iki lapkričio 15 dienos, bet jau dabar matosi nauja tendencija, kad pasėlių draudimą žemdirbiai planuoja nebe kaip papildomas, o kaip standartines išlaidas – kaip trąšas ar sėklas. Kitas pokytis – žemdirbiai renkasi drausti daugiau augalų rūšių nuo įvairesnių rizikų.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šį rudenį apdraustų pasėlių plotas – 200 tūkst. hektarų – jau viršijo pernai apdraustą plotą (150 tūkst. ha), nors draudimo sezonas dar nesibaigęs. Daugiau kaip 15 proc. šį rudenį savo pasėlius apdraudusių žemdirbių yra pasėlių draudimo naujokai. Tokius duomenis pateikė 96 proc. Lietuvos rinkos apimančio Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialas („VH Lietuva“).

„Šie derliaus metai žemdirbiams buvo sunkūs, su pakilimais ir nuopuoliais. Žemdirbiai nepraturtėjo, bet tikrai tapo apdairesni. Visi aiškiai pamatė, kas gali nutikti, kai iš dangaus krenta kiaušinio dydžio krušos gabalai, kai žemdirbys netenka 100 proc. derliaus ir patiria šimtus tūkstančių eurų nuostolių. Jeigu anksčiau kai kurie žemdirbiai sakydavo „man taip neatsitiks“, tai šiemet pamatėme, kad ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai bet kuriuo metu gali aplankyti kiekvieno kiemą“, – sako „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Išaugęs žemdirbių solidarumas

Kitas svarbus elgesio pokytis, kurį mato pasėlių savidraudos fondo vadovas, – išaugęs žemdirbių solidarumas bei atitinkamai pasikeitęs bendravimas ir bendradarbiavimas.

„Praūžus didžiajai krušai mums skambino žemdirbiai iš mažiau nuniokotų regionų ir sakė „mano žalos – palyginti mažavertės, pas mane nevažiuokite, važiuokite gelbėti tų, kurie labiausiai nukentėjo“. Patys žemdirbiai vieni kitiems padėjo nuimti derlių, saugodami jį. Anksčiau tokio solidarumo apraiškų tarp žemdirbių matydavome retai“, – pastebi M. Rusteika.

Dar vienas ryškus šio sezono pokytis – žemdirbiai nori apsaugoti visus auginamus augalus nuo visų rizikų bei apdrausti visus plotus.

„Anksčiau žemdirbiai dažnai drausdavo tik dalį savo augalų rūšių, manydami, kad visų plotų gamtos stichijos tikrai nepalies. Bet dabar jau žemdirbiai sako nebenorintys dalyvauti loterijoje, o vietoje to renkasi: „arba gausiu gerą derlių, arba draudimo išmoką, ir taip kovosiu su užklumpančiais gamtos iššūkiais“, – pastebi su visos Lietuvos žemdirbiais bendraujantis „VH Lietuva“ vadovas.

Kitas pastebimas elgesio pokytis: nemažai ūkių, kurie šiais derliaus metais nori apsisaugoti nuo vasaros rizikų, draudimo sutartis sudaro jau dabar, t.y. draudžia ne jau apsėtus laukus, o sėjos planą ir anksti sudarydami sutartis saugosi nuo ankstyvųjų rizikų, jei, pavyzdžiui, laukus užplaktų ir pasėliai nesudygtų dėl liūties.

Gamtos iššūkiai keičia žemdirbių buhalteriją

Šį sezoną žemdirbiai gali apdrausti daugiau kaip 70 augalų rūšių nuo 8 rizikų: krušos, audros, liūties, iššalimo, šalnos, stichinės sausros, ugnies ir ilgalaikio lietaus. Iš valstybės ir Europos Sąjungos biudžeto kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos už iššalimo ir stichinės sausros rizikas, iki 50 proc. – už krušos, audros, liūties, šalnos bei ilgalaikio lietaus rizikas. Žemdirbių draudimo įmokos dydis priklauso nuo to, kokias augalų rūšis ir nuo kokių rizikų norima apdrausti, koks augalų plotas, kokiame rajone ir kokia šeimininko pasirinkta augalų hektaro draudimo vertė.

„2023-iųjų derliaus metais žemdirbiai nukentėjo nuo visų 8 rizikų iš 8, kurias mes draudžiame Lietuvoje. To dar nėra buvę. Situacijos – ekstremalios ir lokacija gana plati“, – pasakoja M. Rusteika.

Gamtos reiškinių keliami iššūkiai keičia ir žemdirbių buhalteriją.

„Kalbame apie lūžį galvoje, kad meteorologinių reiškinių riziką reikia įsitraukti į buhalteriją, kaip ir trąšas ar sėklas. Taip ir pasėlių draudimas tada tampa standartinėmis išlaidomis – žemdirbiui taip daug paprasčiau skaičiuoti ir suvaldyti riziką“, – akcentuoja M. Rusteika ir pateikia realių pavyzdžių.

„Kai du laukai prieš pat derliaus nuėmimą 100 proc. nukenčia nuo krušos ir vienas žemdirbys gauna draudimo išmoką, o kitas būna praradęs visų metų darbo rezultatą ir nerimauja, iš kur duonos gaus, svarsto parduoti dalį žemės, kad išgyventų, tokios situacijos geriausiai parodo, kokia negailestinga gali būti gamta, bei atskleidžia skirtumą, kai valdai rizikas arba nevaldai, draudi pasėlius arba nedraudi“, – ūkininkų istorijomis dalinasi M. Rusteika.

Svarbiausia – greitas ir teisingas žalų sureguliavimas

„VH Lietuva“ žalų reguliavimo vadovė Toma Rickevičienė primena daugiausiai nuostolių pasėlių laukuose šiemet sukėlusius draudiminius įvykius.

„Po žiemos žemdirbiai pranešė apie iššalimo žalas, ypač šiauriniai rajonai patyrė daug nuostolių. Žydėjimo metu buvo nušaldyti rapsai, žemdirbiams išmokėjome daugiau nei 6 mln. eurų šalnos žalų. Didžiausia rizika, su kuria susidūrėme šiais metais – krušos nuostoliai. Iki šiol krušą vadindavome lokalia rizika, bet šiemet pranešta apie daugiau kaip 55 tūkst. hektarų (Lietuvoje ir Latvijoje) pažeistus plotus, skirtinguose rajonuose nuostoliai vyravo nuo 15 iki 100 procentų. Kruša prasidėjo Širvintų rajone, tęsėsi per Panevėžį, Pakruojį, Pasvalį, Radviliškį, Šiaulių rajoną, didžiausias epicentras buvo Joniškio rajone. Draudimo išmokos už 10 minučių krušos siekė 10 milijonų eurų, o Latvijoje 15 milijonų eurų“, – situaciją apžvelgia žalų reguliavimo vadovė T. Rickevičienė.

Pasak jos, žemdirbiams yra svarbiausias greitas ir teisingas žalų sureguliavimas, todėl šiemet savidraudos fondo filialui „VH Lietuva“ itin pravertė tai, kad jis yra didelio europinio savidraudos fondo dalis su daugiau kaip 1300 žalų vertinimo ekspertų, kurių dalis atskubėjo į Lietuvą iš Vokietijos ir padėjo operatyviai įvertinti žemdirbių patirtus nuostolius bei išmokėti išmokas.

Vokietijos savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ (VH) dirba jau 199 metus, turi 10 filialų ir daugiau kaip 110 tūkst. narių 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje. Tarptautinis ūkininkų susivienijimas leidžia efektyviai kompensuoti žemdirbių patirtus gamtos stichijų sukeltus nuostolius.

BNS: „VH Lietuva“ pranešimas