Balandžio 14 d., sekmadienis | 24

Prekiaujant augalais, būtinas Augalo pasas

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
2022-07-11

Pastaraisiais metais didėja prekybos augaline produkcija apimtys, o kartu ir – naujų kenkėjų bei ligų atsiradimo mūsų šalyje rizika. Kad to neatsitiktų būtina imtis priemonių, o viena jų – Augalo pasas, kuris būtinas prekiaujant augalais visose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Dėl palankių oro sąlygų ir natūralių priešų trūkumo, augalų kenkėjai gali išplisti ir padaryti pastebimos žalos mus supančiai aplinkai, didelių ekonominių nuostolių žemės ūkiu užsiimantiems ūkiams. Siekdami sumažinti derliaus nuostolius ūkininkai bus priversti naudoti daugiau augalų apsaugos produktų. Pastaruoju metu jiems gerokai pabrangus, vis sunkiau bus gauti įprastą pelną. Tad viena iš priemonių, padėsiančių užkirsti kelią kenkėjus įsivežti ir jiems plisti yra Augalo pasas.

2019 m. gruodžio 14 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų (toliau reglamentas (ES) 2016/2031), kuriuo buvo nustatytas kur kas platesnis spektras augalinės produkcijos, kuriai yra privalomi augalo pasai ir, kuris pakeitė prieš tai galiojusius ES teisės aktus. Atsižvelgiant į reglamento (ES) 2016/2031 reikalavimus, visiems sodinti skirtiems augalams būtinas Augalo pasas. Vadinasi, kad visi ūkio subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai), tiekiantys rinkai augalinę produkciją, privalo būti registruoti Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, o suteiktas registracijos numeris privalo būti nurodytas Augalo pase. Šiuo metu augalų pasus privalo turėti net ir mažmeninės prekybos atstovai, ir ypač tai svarbu vykdant prekybą nuotolinės prekybos priemonėmis (internetu, paštu, telefonu, socialiniuose tinkluose ar kitaip). Daugiau apie reikalavimus taikomus prekybai per nuotolį galite rasti čia.

Pagrindinis naujo teisinio reglamentavimo tikslas – sukurti sistemą pagal kurią bet kurie užkrėsti augalai būtų kiek įmanoma skubiau atsekti iki pirminio tiekėjo bei jų auginimo vietos. Tai leistų kiek įmanoma labiau sumažinti pavojingų augalų karantininių kenkėjų plitimo grėsmę.

Augalo paso informacija

Augalo pasų formos specifikacijos, priklausomai nuo to kam jis skirtas, yra nurodytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2313 priede (A, B, C, D dalys) (toliau reglamentas (ES) 2017/2313). Augalo pase turi būti nurodoma ši fiksuota informacija:

  • viršutiniame kairiajame kampe turi būti ES vėliava, spalvota arba nespalvota;
  • viršutiniame dešiniajame kampe rašoma „Augalo pasas“, taip pat rašoma ir anglų kalba „Plant passport“;
  • raidė „A“ – botaninis atitinkamos augalo rūšies arba taksono pavadinimas;
  • raidė „B“ – dviraidis valstybės narės, kurioje registruotas augalo pasą išduodantis profesionalus veiklos vykdytojas ISO kodas, brūkšnelis ir fitosanitarinio registro numeris;
  • raidė „C“ – atitinkamo augalo, augalinio produkto arba kito objekto atsekamumo kodas (siuntos numeris). Gali būti papildyta QR kodu, holograma, lustu ar kita atsekamumo kodui priklausančia duomenų laikmena;
  • raidė „D“ – dviejų raidžių kilmės šalies kodas pagal ISO.

Augalo pasas gali būti atspausdintas ant vazonų, kortelių, dėklų, augalų etikečių ir kt. Tik reikėtų nepamiršti, kad augalo paso tekstas turi būti įskaitomas ir turėtų būti lengvai atskiriamas nuo bet kokios kitos informacijos. Taisyti Augalo pasą negalima.

Kada Augalo paso nereikia?

Reglamento (ES) 2016/2031 81 straipsnyje yra numatyta išimtis, taikoma tiesioginio tiekimo galutiniams vartotojams atveju. Atsižvelgiant į tai, augalo pasas nereikalingas tiekiant rinkai augalus, augalinius produktus arba kitus objektus tiesiogiai galutiniam naudotojui, įskaitant sodininkus mėgėjus. Ši išimtis netaikoma galutiniams naudotojams, gaunantiems augalinę produkciją, naudojantis nuotolinės prekybos priemonėmis (internetu, paštu, telefonu, socialiniuose tinkluose ar kitaip) arba vežant ir tiekiant rinkai tam tikrus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus saugomose zonose, kuriems yra reikalingas Augalo pasas, kaip apibrėžta reglamento (ES) 2016/2031 80 straipsnyje. Visi į Lietuvos teritoriją įvežami arba joje vežami bakterinės degligės augalai šeimininkai privalo turėti Augalo pasus.

Augalo pasas ir bakterinė degligė

Bakterinė degligė – pavojinga vaismedžių ir dekoratyvinių augalų liga, kurią sukelia saugomų zonų karantininis kenkėjas – bakterija Erwinia amylovora (Burrill) Winslow et al.. Bakterija, sukelianti degligę, gali pažeisti apie 180 erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų rūšių, iš 39 genčių: kriaušes, obelis, svarainius, cidonijas, gudobeles, dyglaines, kaulenius, lokvas, šliandras, šermukšnius, medlievas, fotinijas ir kt.

Siekiant apsaugoti Lietuvą ir ES šalis nuo bakterinės degligės išplitimo, augalus šeimininkus įvežti į saugomą zoną galima tik iš tų šalių, kurios turi saugomos zonos statusą arba teritorijos, kurioje atliekami intensyvūs tikrinimai bei bakterinės degligės tyrimai. Tačiau augalai ir augalinė produkcija iš saugomos zonos statuso neturinčios teritorijos į saugomą zoną negali būti įvežami. Iš trečiųjų šalių įvežti augalų sodinukus ir kitą augalų dauginamąją medžiagą į saugomos zonos statusą dėl bakterinės degligės turinčią teritoriją yra draudžiama.

Kadangi didžioji Lietuvos teritorijos dalis (išskyrus Kėdainių miesto savivaldybę, Kauno apskritis) turi saugomos zonos statusą dėl vaismedžių bakterinės degligės, todėl planuojant įvežti į Lietuvą Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 XIV priedo 3 punkte paminėtus bakterinės degligės augalus šeimininkus, reikia žinoti, jog augalų pasuose privalomas specialusis žymėjimas: „PZERWIAM“. Toliau nustatyta seka pateikiama kita svarbi informacija, kaip nurodyta reglamento (ES) 2017/2313 priedo B dalyje (tokio augalo paso pavyzdys pateikiamas apačioje).

Atkreipiame dėmesį, kad asmenys, įvežantys sodinukus ar dekoratyvinius augalus iš kitų Europos Sąjungos šalių, privalo turėti Augalų pasus įvežamiems augalams ir saugoti šiuos dokumentus mažiausiai trejus metus.

Pakeitimų tikslai ir svarba

Augalų sveikata yra labai svarbi augalinės produkcijos gamyboje ir atkuriant miškus, taip pat turi didžiulę įtaką natūralioms ekosistemoms bei bioįvairovei. Dėl pasaulinės prekybos globalizacijos ir klimato kaitos kyla vis didesnė rizika, kad augalų kenkėjai į ES pateks iš kitų šalių. Su augalų pasais susijusio papildyto reglamento pagrindinis tikslas – suteikti ES valstybėms didesnę apsaugą nuo plintančių augalų kenkėjų ir ligų grėsmės.

Įsigaliojusiame reglamente (ES) 2016/2031 didesnis dėmesys skiriamas ir augalų atsekamumui. Yra leidžiama vykdyti laisvą augalinės produkcijos prekybą bei jos galimybę patekti į ES rinką, tačiau yra tam tikrų apribojimų dėl kenkėjų ir ligų pavojaus konkrečioms augalų rūšims. Dabartiniu metu, kai klimatas keičiasi, ypač neramu dėl augalų, kurie neparodo infekcijos požymių iš karto, tačiau gali turėti latentinį tų požymių pasireiškimo pobūdį (paslėpta infekcija). Nepaprastai aktualios šiuo metu yra Xyllela fastidiosa bakterijų plitimo tendencijos. Susirūpinimą kelia tai, kad minėtų bakterijų sukeltą infekciją pradinėse jos stadijose galima lengvai supainioti su sausros keliamu stresu augalams. Tokia situacija sumažina galimybę aptikti užkratą vizualiai tikrinant augalus, įvežamus į ES valstybes. Augalų pasų sistema sukurta taip, kad būtų užfiksuotos augalinės produkcijos grupės ar augalų rūšys, kurios kelia didžiausią riziką.

Naujos Augalo paso išdavimo taisyklės grindžiamos atsakingu požiūriu į augalų sveikatą. Tai gerokai padidina administravimo išlaidas profesionaliems veiklos vykdytojams, užsiimantiems augalinės produkcijos auginimu, gamyba ir tiekimu rinkai, tačiau esminis pakeitimų tikslas – apsaugoti aplinką, kuriai kyla grėsmė, kartu – ir augintojus dėl galimų nuostolių.

Daugiau aktualios ir naudingos informacijos rasite Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lt, Facebook ir Linkedin paskyrose.