Prisiminkime komposto gamybos taisykles

Janina Ona Gečienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų r. biuro augalininkystės konsultantė

2014-11-02

Didesniame ir mažesniame ūkyje apie namus, gamybinį centrą ar darže visada atsiranda organinių atliekų, kurios prašyte prašosi kompostuojamos. Komposte esančios ne visai sutrūnijusios dalelės, šakelės, įvairios organinės liekanos užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą.

Jame yra gausybė bakterijų, pelėsinių grybų, mielių, pirmuonių ir kitų gyvybės formų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai maitinasi organinėmis liekanomis. Fermentai jas mineralizuoja, paverčia tirpiomis medžiagomis, kurias iš komposto jau gali pasisavinti augalų šaknys.

Dirvoje kompostas išskiria pagrindines augalų maisto medžiagas – azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus. Tai natūrali trąša, kurios nebūna per daug nei dirvai, nei augalams. Kompostas lengvina molingų dirvų struktūrą ir gerina oro laidumą, o lengvose žemėse sulaiko drėgmę, atstato nualintas dirvas. Komposto sugebėjimas atstatyti dirvos struktūrą yra labiau vertinamas už trąšos savybes. Patręšus gerai paruoštu kompostu, augalai daug mažiau serga ir yra atsparesni kenkėjams.

Veikia gyvi organizmai

Komposto krūvoje visi procesai vyksta dėl gyvų organizmų veiklos. Todėl ir mūsų veiksmai turi būti skirti mikroorganizmų veiklai skatinti. Sukrautose krūvose turime sudaryti mikroorganizmams palankias drėgmės ir šilumos sąlygas, užtikrinti oro cirkuliaciją. Kompostuojamos medžiagos turi būti sudėtos tinkamu santykiu, pakankamai puriai ir susmulkintos. Krūvas turime laistyti, pridengti, permaišyti, pridėti papildomų medžiagų. Reikia sekti kompostavimo eigą, kad esant reikalui suaktyvintume mikroorganizmų veiklą, palaikant anglies – azoto pusiausvyrą, palankią temperatūrą, pakankamą drėgmės ir deguonies kiekį.

Kompostavimo vieta

Kompostavimo vietą patariama parinkti nuošalesnėje sklypo vietoje, geriausiai nedideliame pavėsyje, kad kompostas neperdžiūtų ir saulėkaitoje neperkaistų. Kompostavimo medžiagos kraunamos ant natūralios dirvos, nes po jomis esanti žemė yra sliekų ir kitų kompostavimo procese dalyvaujančių organizmų vystymosi terpė. Pagrindo žemė turi būti gyva. Kompostavimas vyksta tuo geriau, kuo įvairesnės organinės medžiagos naudojamos. Jas į krūvą reikia dėti maždaug 15 cm storio sluoksniais. Kompostuoti sukrautų daug azoto turinčių augalinių „žaliųjų“ medžiagų (šviežiai nupjautos žolės, mėšlo, maisto ir virtuvės atliekų, pūvančių vaisių ir daržovių) kiekį būtinai turi papildyti daug anglies turinčios „rudosios“ medžiagos (šiaudai, sausa žolė, žievė, durpės, medienos atliekos, pjuvenos, sudžiuvę lapai, popierius). Bendroje masėje rekomenduojama dėti 3–4 dalis rudųjų medžiagų ir vieną dalį žaliųjų. Optimalus anglies ir azoto santykis turėtų būti 30:1. Jei azoto per daug, o anglies neužtenka, mikroorganizmai sunaudoja visą anglį, azoto perteklius transformuojasi į amoniaką, todėl ima sklisti stiprūs, nemalonūs kvapai. Kai per daug anglies, o azoto turinčios masės trūksta, atliekos nustoja irti, nepavyksta pasiekti reikiamos temperatūros, nes mikroorganizmai sunaudoja visą azotą ir žūsta. Kompostą ruošiantys mikroorganizmai turi pastoviai gauti maisto ir deguonies, jiems turi būti šilta ir drėgna. Jei krūvoje vyrauja azotinės medžiagos, jas reikia nurūgštinti dolomito miltais, medžio pelenais, kreida ar kalkėmis. Jei vyrauja anglinės medžiagos, kompostavimosi procesams suaktyvinti reikia pridėti karbamido ar amonio salietros, vidutiniškai 1 kg vienam kubiniam metrui organikos. Į krūvą reikėtų pridėti nedidelį kiekį jau subrendusio komposto ar derlingos žemės, kaip užkrato, turinčio kompostavimui reikalingų mikroorganizmų. Galiausiai krūvą sudaro apie 70 proc. augalinių liekanų, 20 proc. mėšlo ir 10 proc. žemės.

Drėgna, bet ne šlapia

Drėgmė komposto viduje turi būti 50–60 proc., kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išsunktą kempinę, t. y. drėgna, bet ne šlapia. Ją paėmę į saują, delnu turime jausti drėgmę, bet stipriai suspaudus neturi lašėti vanduo. Apsaugai nuo perdžiūvimo krūva apiberiama žemės sluoksniu, o iš viršaus uždengiama šiaudais.

Šviežai sukrauta komposto krūva Širvintų rajono Levaniškio kaimo ūkininkės Kristinos Martinėlienės biodinaminiame ūkyje.

Kai kaupo vidus pradeda kaisti ir temperatūra pasiekia +50° C ar net daugiau, laistyti nebereikia, nes vykstant biodegradacijai savaime išsiskiria drėgmė. Ardančios bakterijos efektyviausiai veikia, kai kaupe temperatūra būna tarp 40° ir 70° C šilumos. Labai svarbu, kad oras pastoviai pasipildytų ir tolygiai patektų į visus kompostuojamos masės sluoksnius. Todėl krūvą reikia bent 3–4 kartus permaišyti ar perversti. Tai stimuliuos temperatūros režimą ir panaikins blogą kvapą.

Kompostavimosi procesas

Kompostavimo procese pirmiausia savo aktyvią veiklą pradeda bakterijos. Joms aktyviai dirbant krūvos viduje temperatūra gali pasiekti 65° C šilumos – tai biologinis degimas arba oksidacijos procesas. Nesunku nustatyti, ar šviežiai sukrautoje krūvoje skaidymosi procesai vyksta tinkamai, nes virš kaupo pirmąsias dvi tris savaites turi kilti lengvas garas, reiškiantis, kad viduje pakilo temperatūra. Vėliau temperatūra krenta iki 30° C šilumos, ima aktyviai daugintis grybai, susidaro ir išsiskiria dujos. Vyksta sunkiai skylančių organinių medžiagų skaidymasis į patvarias medžiagas, sudarančias humusą. Gaunama nesubrendusio komposto masė, kurią permaišius viduje vėl ima kilti temperatūra, kompostavimo procesas tęsiasi. Vėliau, temperatūrai nukritus iki 20° C šilumos, komposte daugėja „gyventojų“, savo darbą pradeda pirmuonys ir smulkūs gyviai (pvz. ,šimtakojai). Jie smulkina ir permaišo kompostuojamą krūvą, gaunasi šviežias rudos spalvos kompostas, turintis dirvos struktūrą. Dar kelių mėnesių reikia galutiniam komposto brendimo etapui, kai fermentacija praktiškai baigiasi ir savo darbą pradeda sliekai, paversdami kompostą galutiniu produktu: vienalytės struktūros, minkšta, juoda mase, maloniai kvepiančia miško žeme. Visas procesas užtrunka nuo vienų iki trejų metų. Kuo geresnės sąlygos sudaromos organinėms medžiagoms kompostuotis, tuo greičiau jos suyra. Kompostavimui suaktyvinti ant kiekvieno krūvos sluoksnio reikėtų užberti derlingos žemės ar subrendusio komposto bei dolomitmilčių. Pats efektyviausias būdas pagreitinti procesą – į kraunamą krūvą įmaišyti kompostą kuriančių specialiai parinktų bakterijų arba komposto aktyvatorių. Sodo ir daržo prekių parduotuvėse prekiaujama iš durpių pagamintu kompostavimo aktyvatoriumi, kurio dedame 100 ml į kibirą vandens ir sulaistome kompostuojamas medžiagas.

Organiką skaido šieno lazdelės

Labai aktyvios organikos skaidytojos yra bakterijos – šieno lazdelės. Šių bakterijų daug priplėkusiame šiene. Tokį šieną 15–20 min. pavirinkime vandenyje, kiekvienam litrui skysčio pridėję po šaukštą kreidos. Šieno lazdelės virimo temperatūroje ne žūsta, o virsta sporomis. Indą uždenkime ir pastatykime šiltai. Po kelių dienų vandens paviršiuje susidarys plėvelė – tai jau suaktyvėjusios bakterijos. Tokiu nuoviru laistant kompostą, organinės medžiagos suirs greičiau. Šieno lazdelės turi ir kitą privalumą – padeda išvengti patogeninių mikrobų. Šių bakterijų išskiriami antibiotikai sunaikina daugelį žinomų ligų sukėlėjų, tarp jų ir fitoftorą (bulvių maro sukėlėją). Pagreitinti kompostavimą taip pat galima su perpuvusiu mėšlu, medvilnės sėklomis ar liucernų miltais.

Tręšti geriausia rudenį

Subrendusiu kompostu tręšti galima visada, tačiau geriausiai – rudenį. Paskleistą subrendusį kompostą reikia tuojau pat įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį 5–8 cm gyliu (būtinai sekliai, nes ten vyksta intensyviausi dirvos gyvybiniai procesai). Nesubrendusio skubiai įterpti nebūtina – jį galima naudoti kaip mulčą. Patręšus kompostu tik po trijų metų dirva pasiekia maksimalų biologinį aktyvumą. Tada komposto kiekį galima mažinti, tačiau juo tręšti reikėtų kasmet. Lengvoms dirvoms reikia daugiau komposto negu sunkioms. Sunkesnės mechaninės sudėties dirvožemiui pakanka 1 kg komposto 1 kvadratiniam metrui arba 10 t/ha kasmet.

Rengiant straipsnį naudotasi įvairiais literatūriniais šaltiniais.