• Temos
• Augalininkystė

Pupinių javų derlingumas Europoje: eksperimentų duomenų apibendrinimas

2023-11-02

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Pupiniai augalai plačiai pripažįstami naudingais pasėlių sistemų komponentais, nes ne tik naudojami maistui bei pašarams, jie taip pat gali teikti ir keletą kitų palaikančių ir reguliuojančių ekosistemos paslaugų. Vis dėlto jų auginimas yra komplikuotas, o įtraukimas į augalininkystės sistemas ne tik šiaurinėse, bet ir švelnesnio klimato sąlygomis Europoje dažniausiai nepakankamas.

Siekiant skatinti tvarumą, pasėlių įvairovės papildymas pupiniais augalais gali būti vienas iš realių pokyčių. Natūralu, jog įvairių šalių mokslininkai ieško atsakymų ir pasiūlymų, kaip pakeisti situaciją ir kuo efektyviau išnaudoti pupinius augalus.

Trumpas interviu su LAMMC Žemdirbystės instituto vyriausiąja mokslo darbuotoja dr. Žydre Kadžiuliene apie pupinių augalų tyrimą, kuris atsirado diskutuojant ir įgyvendinant tarptautinį Horizon 2020 projektą LegValue, kuriame dalyvavo ir LAMMC tyrėjų grupė.

1. Papasakokite plačiau, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo renkami duomenys?

Buvo parinktos penkios Europoje dominuojančios pupinių javų rūšys: sėjamasis žirnis (Pisum sativum L.), pupa (Vicia faba L.), avinžirnis (Cicer arietinum L.), lęšis (Lens culinaris Medik.) ir gauruotoji soja (Glycine max (L.) Merr.). Duomenų rinkinys apima 5229 derliaus stebėjimus iš 177 lauko eksperimentų iš 21 šalies. Duomenys buvo renkami iš paskelbtų mokslinių straipsnių (Scopus duomenų bazė) ir naujausių Horizon 2020 projektų.

2. Straipsnyje teigiama, kad pupiniai augalai taip pat gali turėti ir neigiamų pasekmių dėl didesnių azoto nuostolių, intensyvesnio pesticidų ir vandens išteklių naudojimo. Ar ateityje dėl šiltėjančio klimato neigiamos pupinių augalų auginimo pasekmės nenusvers jų teikiamos naudos?

Siekiant sėjomainoje panaudoti pupinius javus, svarbu juos auginti tinkamose vietovėse ir tinkamomis sąlygomis, pasirinkti tas rūšis ir veisles, kurios geriausiai prisitaikiusios prie vietos sąlygų, klimato ir dirvožemio, nustatyti svarbiausius jų augimą ribojančius veiksnius ir pagerinti jų agronominę priežiūrą.

3. Be sojų, kurių auginimo regionai Europoje yra geriausiai ištirti, kokie dar pupiniai augalai iš penkių dominuojančių rūšių turi daugiausia galimybių būti įtraukti į sėjomainas, taip pat ir Lietuvoje?

Palyginus su mums įprastais pupiniais javais – žirniais ir pupomis, sojų tyrimų nėra tiek daug atlikta. Tačiau sojoms kaip vienam iš šiltesnio klimato augalų kol kas nustatytos galimo jų auginimo regioninės ribos. Daugiausia tyrimų ir duomenų yra apie pupas ir žirnius, ir aptariamame duomenų rinkinyje duomenys apie pupas ir žirnius sudaro 33 ir 27 % bendrų stebėjimų skaičiaus, o duomenys pateikti atitinkamai iš 19 ir 16 šalių.

Kol kas Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, tinkamiausi pupiniai javai sėjomainose yra pupos ir žirniai, tačiau tyrėjai ir selekcininkai dirba, kuria naujas veisles, ieško įvairių technologinių sprendimų, todėl tikėtina, jog ateityje ir kiti pupiniai javai sėjomainose užims didesnę dalį, kaip kad dabar sojos.

Plačiau skaitykite moksliniame straipsnyje (anglų kalba).

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro informacija