Rudeniniai žieminių rapsų priežiūros darbai

Loreta Klibinskaitė-Martišienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Prienų r. biuro augalininkystės konsultantė

2017-08-21

Nors trumpam pasitaisius orams, ūkininkai sparčiai doroja šių metų derlių, nenumaldomai artėja žieminių rapsų sėja. Jie išlieka vieni rentabiliausių žemės ūkio augalų. Labai svarbu visus rudeninius darbus rapsų laukuose atlikti preciziškai.

Žieminiams rapsams labai svarbu tinkamai parinkti dirvas ir optimalų sėjos laiką. Nevertėtų jų sėti dirvožemiuose, kur aukštas gruntinis vanduo arba jie yra užmirkę. Rapsams labiausiai tiktų geros aeracijos ir optimalaus drėgmės pralaidumo nerūgščios dirvos.

Žieminiai rapsai yra vertingas priešsėlis daugeliui augalų, tačiau patys priešsėliui nereiklūs. Svarbu, kad spėtume tinkamai paruošti dirvą ir nesėti po tų augalų, kuriuos pažeidžia tos pačios ligos ir kenkėjai. Dažniausiai rapsai sėjami po juodųjų ir užimtųjų pūdymų, žieminių kviečių.

Labai svarbus sėjos laikas

Pats opiausias rapsų auginimo klausimas – sėjos laikas. Jis priklauso nuo daugelio faktorių: dirvos našumo, jos sukultūrinimo lygio, meteorologinių sąlygų, vyrausiančių rudeninio augimo metu.

Gerai pasiruošę žiemai rapsai turi atitikti šiuos parametrus: užauginti ne mažiau kaip 6–8 lapų skrotelę, šaknies kaklelio storis turi būti apie 6–10 mm, viršūninis pumpuras ne aukštesnis kaip 3 cm. Tuomet jie būna optimaliausiai pasiruošę žiemai.

Įvertinus paskutinių metų rudenius ir atsižvelgus į naujausias mokslininkų rekomendacijas, naujų veislių savybes, patariama žieminių rapsų sėjos nepradėti anksčiau kaip rugpjūčio 15–25 d. šiauriniuose, o vidurio ir pietiniuose Lietuvos rajonuose tinkamiausias laikas – rugpjūčio 25–30 dienos. Jeigu ruduo visgi pasitaikė labai šiltas ir žieminiai rapsai linkę peraugti – būtina naudoti augimo reguliatorių. Padidinsime augalų peržiemojimo galimybes.

Tankumas turi būti optimalus

Labai svarbus faktorius yra optimalus rapsų tankumas, t. y. svarbu nesutankinti pasėlio. Pasėti per tankiai augalai būna daug prasčiau išsivystę, ištįsę, jų augimo kūgelis aukščiau pakilęs virš žemės, todėl sumažėja žiemkentiškumas, padidėja iššalimo tikimybė. Optimalus rapsų tankumas rudenį prieš derliaus nuėmimą yra 20–30 augalų į kv. m. Norint jį pasiekti, svarbu hibridinių rapsų nepasėti daugiau kaip 50–60 daigių sėklų į kv. m, o linijinių – 80 daigių sėklų į kv. metrą.

Apie veisles

Šiuo metu į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašytos 53 žieminių rapsų veislės. Taigi jų pasirinkimas išties didelis. Veisles galima skirstyti į keturias kategorijas: žieminiai linijiniai rapsai, žieminiai hibridiniai rapsai, žieminiai hibridiniai pusiau žemaūgiai rapsai, žieminiai hibridiniai rapsai, auginami pagal Clearfild technologijas.

Žieminių rapsų hibridinių veislių jau niekam nereikia pristatinėti. Jos pasižymi didesniu potencialiu derlingumu nei linijinės, tačiau yra reiklesnės agrotechnikai ir augimo sąlygoms.

Po truputį į rinką įeina dvi rapsų veislių kategorijos: pusiau žemaūgiai hibridiniai rapsai ir rapsai, auginami pagal Clearfield technologiją. Clearfield arba ,,Švaraus lauko“ auginimo technologija – speciali rapsų auginimo technologija, susidedanti iš dviejų dalių: specialiai sukurtos rapsų veislės ir herbicido. Pagal šią technologiją rapsai purškiami po sudygimo, kai jau sudygusios dauguma piktžolių.
Pusiau žemaūgiai hibridiniai rapsai būna žemesni, rudenį užaugina gilesnes šaknis, o skrotelė lieka labai kompaktiška, todėl pasižymi didesniu žiemkentiškumu. Paprastai šios veislės gerai šakojasi.

Vadovaujantis 2015–2016 m. informacinės sistemos www.ikmis.lt, kurioje konsultantai augalų vegetacijos metu stebi ūkininkų laukus ir kelia informaciją iš skirtingų Lietuvos rajonų, duomenimis, šalyje labiausiai paplitusios žieminių rapsų veislės: Cult (23 proc.), Visby (22 proc.), Abakus (21 proc.), Mersedes (10 proc.), Rohan (11 proc.). Visos šios veislės yra laiko ir gamtos patikrintos.

Jei plinta fomozė ir kenkėjai

Labai svarbu, kad augalų rudenį nenualintų ligos ir kenkėjai. Viena iš pavojingiausių ligų, pradedanti plisti rudenį, yra fomozė. Efektyviausia kova su ja – ant lapų pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, purkšti fungicidais. Vėliau grybui patekus iš lapų į stiebus, galimybė apsaugoti rapsus fungicidais labai sumažėja.

Kenkėjai, dažniausiai jau rudenį pažeidžiantys žieminius rapsus, yra rapsinės spragės ir šakniniai paslėptastraubliai. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad rapsinės spragės greitai plinta šiltu oru. Vabalai pažeidžia skilčialapius ir jaunus lapus. Patelės deda kiaušinėlius į dirvą šalia dygstančių augalų. Lervos patenka į jų stiebus ir lieka juose iki pavasario. Pažeisti augalai gali neperžiemoti. Jie būna mažesni ir pavasarį neauga stiebas. Apsaugoti rapsus nuo šių žaladarių gali padėti insekticidiniai beicai, nuo vabalų – kontaktiniai insekticidai, o nuo lervų – sisteminiai. Per trumpą laiką spragės gali padaryti daug žalos, todėl pasėlį reikia nuolat stebėti.

Kiti rapsų kenkėjai, pastaraisiais metais plintantys rudenį, yra šakniniai paslėptastraubliai. Literatūroje nurodoma, kad rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje patelė išgraužia žieminių rapsų šaknies kaklelyje gilią duobutę, į kurią padeda kiaušinį. Aplink besivystančią lervą pradeda augti gumbas. Tik išrovus rapsą, šaknies kaklelio srityje galima rasti 1,0–1,5 cm skersmens gumbų. Juose yra ertmė, kurioje kenkia sukumpusi bekojė balkšvai ruda galva lerva. Labiau pažeisti augalai, ypač tada, kai pasėlis netinkamai patręštas ir nepalankios oro sąlygos, silpniau auga ir blogiau dera.

Žiemkenčių atsėjimas vasarojumi papildomai kainuoja apie 150 Eur/ha. Tik teisingai atlikus visus dirvos paruošimo, sėjos darbus, stebint kenkėjų ir ligų plitimą, galime pasiekti gerų rezultatų.

Jei turite klausimų, kreipkitės į artimiausio LŽŪKT rajono biuro nešališkus augalininkystės konsultantus, kurie apžiūrės pasėlius ir patars augalų auginimo klausimais.