Kovo 29 d., penktadienis | 24

Šeimos ūkio sėkmė – drąsa eksperimentuoti ir vartotojų pasitikėjimas

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2020-08-13

Daugiau nei du dešimtmečius sėkmingai puoselėjamas Algirdo, Alicijos ir Justino Zokaičių daržininkystės ir gėlininkystės ūkis. Ekonomikos mokslus baigęs Justinas ne tik padeda tėvams, bet jau antri metai savarankiškai valdo ir 100 ha augalininkystės ūkį. © LŽŪKT nuotr.

Galbūt pirkdami lietuviškas daržoves ir gamindami šeimai maistą pagalvojate, kad būtų įdomu pasižiūrėti, kas, kaip ir kur jas augina? Tuomet kviečiame keliauti su mumis. Tęsdami Konsultavimo tarnybos ir kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ bendradarbiavimą, lankomės Kauno rajone ūkininkaujančių Algirdo ir Alicijos Zokaičių šeimos ūkyje, kur dešimtyje hektarų auginamos įvairios daržovės ir gėlės, o visos gėrybės parduodamos ūkininkų turgeliuose.

Prieš 25-erius metus iš senelių paveldėję 26 hektarus žemės Alicija ir Algirdas nedvejodami apsisprendė ūkininkauti augindami gėles ir įsikūrė gimtųjų namų sodyboje, Kauno rajone, Alšėnų seniūnijoje. Baimės pradėti savo verslą nebuvo, o jaunatviškas maksimalizmas veržėsi per kraštus. Alicija – diplomuota agronomė, o matematikos mokslus krimtusiam Algirdui žemės darbai taip pat buvo ne naujiena. Augino tulpes, narcizus. Alicija pamena, kad daug kas pirštu ties smilkiniu sukiojo, kai tuomet už 9 tūkst. rublių iš Latvijos nusipirko narcizų svogūnėlių. „Tuo metu tai keistai atrodė. Buvome jauna šeima, tad už tuos pinigus galėjome, pavyzdžiui, naują mašiną nusipirkti“, – savarankiško verslo pradžią pamena Alicija.

Įsigiję daugiau technikos, ūkininkai nutarė šalia gėlininkystės jėgas pamėginti ir daržininkystėje. „Visa ko pradžia buvo bulvės“, – juokiasi Algirdas ir priduria, kad vien tik jas auginat taip pat buvo sudėtinga verstis, tad reikėjo sugalvoti, kuo nustebinti pirkėjus. – Pradėjome auginti kopūstus, vėliau – tradicinius ir įvairių spalvų kalafiorus, brokolius. Po truputį asortimentą vis plėtėme. Vienais metais auginome smailiagūžius kopūstus, kitais – savojos, „Romanesco“ žiedinius kopūstus. Juk pirkėją reikia sudominti.“ Be to, pasak Algirdo, pirkėjai dabar žymiai reiklesni nei prieš kelis dešimtmečius: anksčiau pirkdavo ten, kur pigiau, dabar produkcija turi būti kokybiška.

Šiuo metu Zokaičių ūkio produkcija auginama10 ha: 5 ha auga penkių skirtingų veislių bulvės, 1 ha morkų, apie 3 ha kopūstinių daržovių, truputį burokėlių, svogūnų, apie 1 ha skirta narcizams, šiek tiek ploto bijūnams ir šiurpėms. „Esame eksperimentatoriai, tiek augindami gėles, tiek daržoves. Mums įdomu auginti kažką nauja. Pavyzdžiui, prieš 3 metus pabandėme auginti šiurpes. Patiko ir mums, ir pirkėjams. Tai atspari gėlė, kuri nuskinta savaitę laikosi be problemų. O jei pirkėjas atsakingas, nepatingi pakeisti vandens, nuplauna kotelius, tai tokiam klientui ir dvi savaitės šiurpės žydi“, – pasakoja Algirdas.

Nuo daigelio iki vartotojo

Pirmieji darbai Zokaičių ūkyje prasideda jau vasario pabaigoje, kai šiltnamyje įjungiamas šildymas. Daigeliai, matematiškai tiksliai Algirdo susodinti, auga 40–45 dienas. Po to sodinami į dirvą.

Web-pav1„Žinau, ką pasėjau: kokia veislė, kaip kas sudėliota, patręšta, todėl garantuoju kokybę“, – sako Algirdas.

Ūkininkas pasakojo, kad kiekvieną savaitę iki pat gruodžio mėnesio jų šeima rinkai patiekia nuo tūkstančio daigų pjaunamos prekines produkcijos. „Daug investavome, turime pasiruošę lietinimo sistemą, hidrantus. Sausrų, šalnų nebijome, o su derliumi visko būna. Štai vienas derlius buvo puikus, o iš tų pačių daigų, sodintų po dešimties dienų, beveik nieko nelikę. Būna, kasmet po 5–10 tūkstančių daigų užariame.Gyveni ir mokaisi. Žiūrėk, kartais nespėji ir perauga dalis daržovių, ligos ar kenkėjai užpuola. Tokių juk neparduosi. Į turgų reikia vežti tik geras daržoves. Jei bus kitaip, pirkėjai tuojau pat pabėgs.“, – įsitikinęs ūkininkas.

Net ir Lietuvoje įvestas karantinas Zokaičių neišgąsdino. Sutrukdė parduoti tik likusias 5 tonas bulvių ir nemažai pražydusių gėlių.

Web-pav2Nauji daržovių daigai į dirvą sodinami šachmatiškai, gabaliukais kas savaitę ir taikant sėjomainą. Kol vienos daržovės parduodamos, užauga kitos. „Pasodinai eilutę kaliaropių, kopūstų, brokolių, žiedinių kopūstų. Po savaitės vėl visų po tiek pat. Žinai, kurių daugiau perka, tų dagiau ir sodini. Štai žiediniai kopūstai ir brokoliai paklausesni, o kaliaropių sodiname mažiau,“ – subtilybes atskleidžia Algirdas Zokaitis.

Pasak ūkininko, buvo ir tokių pradedančiųjų daržininkų, kurie norėjo auginti tik žiedinius kopūstus ir brokolius, bet neįsigilino į tam tikrus niuansus – iš karto pasodino visą hektarą žiedinių kopūstų. Puikiai sekėsi dvi savaites, o vėliau daržovės peraugo, ir augintojai patyrė nemenkų nuostolių. Tad, kaip ir kiekviename darbe, rezultatą lemia detalės.

Visus daigus stengiamasi susodinti iki rugpjūčio 1 d. Jei suvėlinsi, daržovės nespės užaugti. Užtenka, anot ūkininko, kad vieną naktį būtų -5 ar -7 laipsniai šaltuko ir visi eksperimentai žlunga. „Aišku, rizikuojame. Pavyzdžiui, auginame kelias veisles žiedinių kopūstų, kad šviežių daržovių būtų iki lapkričio vidurio ar net pabaigos, bet tai loterija“, – dėsto Algirdas.

Web-pav3Ūkininkas pasakoja, kad specialių sandėlių daržovėms ir gėlėms neturi, tačiau įsirengė 25 kvadratinių metrų ploto šaldytuvą, kuriame kelias dienas (daugiausia – savaitę) laiko skintas gėles ir daržoves, nes, pavyzdžiui, žiediniai kopūstai ir brokoliai sužydi vienu metu, tad jų perteklių reikia saugiai padėti.

Vis tik dažniausiai daržovės raunamos, pjaunamos ir kasamos iš vakaro, o ryte keliauja tiesiai į turgelį. Pasak Algirdo, neprekiaujama tik tuomet, kai labai šalta. „Kokia prekyba prie šalčio? – retoriškai klausia Algirdas. – Daržoves labai greitai sušaldysi. Bulvės esant 5 laipsniams šalčio sušąla per 8 val., 8 laipsniams šalčio – per valandą. Esant -20 laipsnių temperatūrai, jos sušaltų per 10 minučių. Mąstantis pirkėjas per šaltį daržovių neperka, nes gali nusipirkti sušalusių (saldžių) bulvių. Penki laipsniai šalčio yra riba. Kai daugiau, jau nebe prekyba, o produkcijos gadinimas“.

Įprastai žiemos metu per dieną Algirdas parduoda 200–300 kg bulvių. Jų derlius nuimamas mechanizuotai, ūkyje yra bulvių rūšiavimo technika, o visos kitos daržovės – rankomis. Su visais darbais ūkyje susidoroja trise. Zokaičiai kol kas nesinaudoja ES kaimo plėtros paramos priemonių parama, stengiasi verstis savo jėgomis.

Ūkininkų turgeliai – išsigelbėjimas

Už produkcijos pardavimą atsakingas Algirdas. Kaip jis sako, nuo pat ūkio įkūrimo produkcija parduodama turguose. Tačiau ankstesni ir mobilieji ūkininkų turgeliai skiriasi kaip diena ir naktis. „Anuose turguose niekas nelaikė mūsų ūkininkais. Sakydavo: toks pat perpardavinėtojas kaip ir daugelis. Niekaip neįrodysi, kad ten tavo. Atsidarius turgeliams, atsigavome. Dabar kitaip – jau nereikia įtikinėti, kad sava produkcija prekiauji, tad ir turguje geriau jaučiamės. Gal dar ir dėl to, kad tik atsidarius mobiliems turgeliams visuomenė buvo informuota, kad čia prekiauja tik ūkininkai. Padarytas geras įdirbis, o mums tik beliko dirbti“, – bendryste su žemės ūkio kooperatyvu „Lietuviško ūkio kokybė“ džiaugiasi Algirdas Zokaitis.

Web-pav4Jau 11 metų paeiliui Algirdas susitinka su savo klientais Kaune (Šilainiuose prie IKI prekybos centro, Krėvės prospekte prie IKI, Panemunėje, Kalniečių mikrorajone prie IKI) veikiančiuose mobiliuose ūkininkų turgeliuose. Produkcija tiekiama ir nedideliems restoranams, o neseniai Zokaičių ūkio gėrybės jau pasiekė ,,Kraitę” Jonavoje, PC ,,Dobilas” prekybos centrą.

„Didieji ūkiai turi savo nišą. Mes taip pat esame tarp savų, smulkiųjų ūkininkų. Visiems vietos po saule turi užtekti, tik reikia dirbti“, – filosofiškai pokalbį baigia svetingi ūkio šeimininkai Algirdas ir Alicija Zokaičiai.