Šiaurės-Baltijos šalių sodininkystė – tvari ir inovatyvi

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro informacija

2025-06-26

LAMMC nuotr.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centas (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institutas kartu su Estijos gyvybės mokslų universitetu (EMU) (projekto pagrindinis vykdytojas), partneriais iš Suomijos žemės ūkio konsultavimo asociacijos (SLF), Suomijos gamtos išteklių instituto (Luke), Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (SLU), Norvegijos bioekonomikos tyrimų instituto (NIBIO) vykdo NordForsk programos „Tvarus žemės ūkis ir klimato kaita”projektą „Tvari ir inovatyvi Šiaurės-Baltijos šalių sodininkystė“ ir siekia didinti vietinės sodininkystės produkciją, atsižvelgiant į tvariuosius Europos žaliojo kurso tikslus.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Mokslinis projektas sprendžia derlingumo ir tvaraus sodininkystės suderinimo Šiaurės ir Baltijos šalyse iššūkį. Projekto metu siekdama skatinti kaimo plėtrą ir tvarią sodininkystę. Europos Sąjunga siekia sumažinti mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimą, tačiau tai turi pasekmių vietos sodininkystės produkcijai, o Baltijos ir Šiaurės šalyse, kur vaisių ir daržovių vartojimo lygis vis dar mažas, tai gali sukelti problemų. Vietiniai vaisiai yra labai svarbūs sveikoje mityboje ir tvaresni, nes jie negabenami iš kitos pasaulio pusės, todėl turime palaikyti vietinę gamybą. Mūsų projekto tikslas – padėti ūkininkams priimti mokslu pagrįstus sprendimus.

„Pavyzdžiui, Estijoje tik apie 10–12 procentų visų suvartojamų vaisių yra vietiniai. O jei dabar prašytume ūkininkų sumažinti trąšų ir pesticidų naudojimą, bijome, kad sumažės augintojų, todėl turėsime dar mažiau vietinių vaisių“, – sako projekto vadovė dr. Ulvi Moor iš Estijos gyvybės mokslų universiteto. Šiai nuomonei pritaria visi projekto dalyviai iš Suomijos, Švedijos, Norvegijos ir Lietuvos.

Projekto tyrėjų komandos dirba ties dviem pagrindinėmis temomis: tręšimo ir cheminių augalų apsaugos produktų poreikio mažinimu. Projekte daugiausia dėmesio skiriama braškėms, obuoliams ir juodiesiems serbentams. Šie vaisiai ir uogos yra svarbiausi mūsų regionui. Obuoliai yra vieninteliai vaisiai, kuriuos galime vartoti beveik ištisus metus, o juodieji serbentai ir braškės yra pagrindinės uogos mūsų klimato sąlygomis.

Projekto komanda Estijoje. LAMMC nuotr.

Suomijos ir Estijos komandos bendradarbiauja kurdamos tręšimo valdymo planą ūkininkams, remdamosios lapų analizėmis, jų iššūkis – mažiau azoto, o derlius tas pats? Tyrėjai Suomijoje ir Estijoje tiria skirtingus azoto lygius braškėms auginti, nes mineralinių azoto trąšų poveikis aplinkai yra labai didelis.

Lapų analizės atliekamos naudojant modernią įrangą – Rentgeno spindulių fluorescencijos spektrometrą, kuris leidžia gauti rezultatus daug greičiau nei įprasti metodai. Lapų analizė tiksliau atspindi augalų mitybos būklę nei dirvožemio analizės. Parodo, kokių elementų trūksta, o kurių kiekį galima sumažinti, kad būtų galima rasti optimalų diapazoną ir pasakyti ūkininkams, kiek tręšimo pakanka. Nustatyta, kad sumažinus azoto kiekį braškėse net trečdaliu, derlius nesumažėja. Taigi, ateityje galbūt bus galima naudoti mažiau azoto, bet pirmiausia turime įsitikinti, kad tai neturės įtakos vaisių kokybei.

Lietuvos komanda dirba su augalų apsauga, konkrečiai – braškių apsauga nuo pagrindinio pavojaus – kekerinio puvinio Botrytis cinerea, siekdama sintetinius fungicidus pakeisti biologinėmis alternatyvomis. LAMMC nuotr.

Buvo sukurti ir išbandyti bakterijų preparatai ir augaliniai ekstraktai. Gauti daug žadantys rezultatai: eksperimentų metu augaliniai preparatai 'Elsanta' braškių veislei buvo veiksmingesni nei cheminis apdorojimas (žr. lent.). Šie augaliniai apsaugos produktai nuo kekerinio braškių puvinio dar nėra komerciniai produktai, tačiau rezultatai suteikia vilties, kad ateityje kai kuriuos sintetinius fungicidus galėsime pakeisti biologiniais produktais.

Lentelė. Vidutinis 'Elsanta' braškių veislės uogos svoris, g

Dviejų metų eksperimentas parodė, kad alternatyvios augalų apsaugos priemonės gali sumažinti cheminių fungicidų naudojimą ir išlaikyti tinkamą vaisių kokybę. Braškės buvo apdorojamos: pirmą kartą, kai žydėjo 10 % žiedų (BBCH 61–65), vėliau kas 7–10 dienų (iš viso keturis kartus).

'Elsanta' braškių veislės uogos, LAMMC nuotr.

Eksperimento variantai: 1) kontrolinis, 2) cheminis, 3) bakterijos ir 4) čiobrelio eterinis aliejus. Vertinta: derlius, vienos uogos masė, dydis, lapų, kerelių, žiedų, žiedynų skaičius, uogos tvirtumas, tirpių sausųjų medžiagų kiekis, vitaminas C. Didžiausia uogų masė pirmojo skynimo metu buvo apdorotuose bakterijomis augaluose. Be to, jos buvo tvirtesnės ir didesnės, tačiau turėjo mažiau tirpių sausųjų medžiagų. Didžiausia askorbo rūgšties koncentracija vaisiuose buvo po čiobrelių eterinio aliejaus panaudojimo 2023 metais (45,06 %) (žr. pav.).

Paveikslas. Vitamino C kiekis 'Elsanta' veislės braškėse, 2023–2024 m.

Švedijos ir Norvegijos komandos, susitelkusios į europinio vėžio Neonectria ditissima tyrimus, kuris yra labai didelė obelų problema Šiaurės ir Baltijos šalyse. Tiriamas sukėlėjo patogeniškumas ir skirtingų obelų veislių jautrumas. Nėra informacijos apie tai, kurios obelų veislės yra jautrios, o kurios galimai atsparios. Tikslas – rasti mažiau jautrias obelų veisles ir jas panaudoti naujoms veislėms išvesti. Bėda ta, kad nėra efektyvių cheminių augalų apsaugos medžiagų, kurios padėtų kovoti su šia liga, todėl labai svarbu sukurti atsparesnes veisles.

Kita Norvegijos tyrėjų grupė kuria juodųjų serbentų lapų dėmėtligės Mycosphaerella ribis prognozavimo modelį. Jie naudoja sporų gaudyklių duomenis iš Suomijos ir Norvegijos bei vietinių meteorologijos stočių, kad modeliuotų ir prognozuotų ligų plitimą. Prognozavimo modelis padeda numatyti, kada sporos išsiskiria ir kada jos, atsižvelgiant į temperatūrą ir kritulius, greičiausiai pateks į uogyną ir užkrės uogakrūmius. Tai padeda ūkininkams tiksliau purkšti fungicidus ir išvengti nereikalingo purškimo.

Projektui finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-NORDFORSK-23-6].

Parengė: LAMMC projekto vadovė Lietuvoje dr. Neringa Rasiukevičiūtė ir LAMMC projekto vykdytoja Lietuvoje dr. Alma Valiuškaitė

Užs. str.