Žiemkenčiai dar žaliuoja, tačiau tikrai neramu

LŽŪKT informacija

2022-01-21

Sausis persirito į antrąją pusę, tačiau tikroji žiema kaip ir nebuvo prasidėjusi. Kaskart paspaudus šaltukui ar jam atleidus savo gniaužtus, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės konsultantai vertina, kaip augalai žiemoja. Tikrai neramu, nes situacija nepastovi. Šiandien pastebėjimais dalijasi LŽŪKT augalininkystės konsultantės Janina Gečienė (Širvintų r. biuras), Rima Balsytė (Joniškio r. biuras), Modesta Kirvaitienė (Vilkaviškio r. biuras) ir Vigita Žeimo (Švenčionių r. biuras).

Janina Gečienė, Širvintų r. biuras

Širvintų rajone žiemos pradžia neramino, nes užsnigo ant neužšalusios žemės. Visa laimė, kad sniegas nutirpo ir net pašalo. Sausio mėnuo rodo savo kaprizus: tai lietus, tai šaltukas, tai visiškas atlydys. Kiek iškrenta sniego, tiek nutirpsta, augalams labai žvarbu.

Upėse, upeliuose, grioviuose pakilo vanduo. Priklausomai nuo reljefo ir dirvos sudėties, laukuose tai laikosi įšalas, tai visai klimpsta kojos į purvynę, kuri naktį vėl sustingsta. Žieminių kultūrų pasėliuose sublizgo didžiulės balos, vandens perteklius neturi kur pradingti ir dėl nedirbančios melioracijos, ir dėl užpildytų griovių. Sinoptikai kol kas orų pakitimų nežada, o tai gresia net ir žieminių kultūrų pražūtimi, jei šąlant drėgmei bus pažeistos šaknys ar per ilgai laukuose užsibus vandens balos. Antroje žiemos pusėje labai skaisčiai sušvintanti saulutė irgi gali padaryti žalos plikiems pasėliams, nudegindama augalus, kurie šiuo metu turėtų būti po sniego patalais.

Kol kas laukuose žiemkenčiai dar žaliuoja, tačiau ūkininkams tikrai neramu dėl laukiančių iššūkių. Drėgmės perteklius tikrai išplaus iš dirvų maisto medžiagas, o trąšų kainos džiaugsmo neteikia. Visiškai nėra aiškumo ir dėl pasėlių deklaravimo taisyklių pavasarį, dėl trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimo teisinių aktų pakeitimų, dėl aplinkosauginių reikalavimų ir pan.

Rima Balsytė, Joniškio r. biuras

Gamtoje nebūna tokių pat dienų. Tik pažvelgę atgal galime matyti atskirų metų panašumus ir skirtumus. Šiuo metu galime kalbėti apie žiemkenčių pasiruošimą žiemojimui, o kaip sekėsi įveikti žiemą, matysime balandžio pabaigoje–gegužės mėnesį.

Šių metų rugpjūtis Joniškio rajone buvo vėsesnis ir gerokai drėgnesnis, kaip ir visoje Lietuvoje, lyginant daugiamečius duomenis. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, rugpjūčio pirmąją dekadą pagal TPI indeksą rajone užfiksuota stichinė sausra, nors nuo liepos 27 d. vos ne kasdien palydavo, trukdė imti derlių. Rugpjūčio 6–8 dienomis gausiau palijo, rugpjūčio 9 dieną drėgmė pasiekė 30 cm dirvos gylį. Dirvos paviršius daugelyje rajono laukų buvo drėgnokas, bet greitai sausėjo. Ūkininkai suskubo sėti žieminius rapsus. Rugpjūčio 16 dieną iškrito 42,6 mm, o 17 dieną – 12,0 mm lietaus, rapsų laukai „plaukė“. Dalis ūkininkų, sėjančių įprastomis sėjamosiomis į gerai paruoštą dirvą, pasėję prieš pat liūtį, turėjo atsėti, nes išdžiūvus dirvai susidarė pluta, kurios augalai neįveikė. Vėluojantiems rapsų sėjai palankesnės buvo rugpjūčio 24–25 dienos, bet dirva buvo šlapoka ir šalta.

Žieminių javų sėjai ir augimui taip pat nebuvo palankios sąlygos. Rugsėjis vėsus su vis užklystančiais trumpalaikio, merkiančio lietaus debesimis. Iki rugsėjo 13 d. vidutinė oro temperatūra siekė 16 °C šilumos, prasidėjo rudeninės šalnos, dirva vėso. Pirmoji didesnė rudeninė šalna užfiksuota rugsėjo 6 d., po to 16, 23 ir 27 dienų naktimis buvo dar didesnės šalnos. Po rugsėjo 16 dienos dirva 10 cm gylyje atvėso iki + 10 °C, susilygino visuose stebimuose gyliuose (apie + 11 °C) ir išliko tokia iki mėnesio pabaigos. Rugsėjo 6–23 dienomis trumpalaikiai lietūs vis atklysdavo, bet dirvos paviršius daugumoje laukų buvo tik drėgnokas, stipriau palijus vos perkopdavo 20 procentų.

Spalio mėnesį (7–11, 19 ir 24 d.) vos tik pragiedrėdavo oras, tuoj naktimis apšarmodavo laukai, sustingdavo dirvos paviršius, grūdino, ruošė augalus žiemai. Spalio 3–6 dienomis orai leido ūkininkams atlikti paskutinius rudeninius augalų priežiūros darbus, vėluojantys tai atliko 12–17 dienomis. Daugiau saulės buvo mėnesio pradžioje, oras įšildavo iki + 16 °C, vėliau saulė pasirodydavo trumpam, tarp rudens darganų.

Augalai turėjo sąlygas užsigrūdinti ir, jei buvo pasiekę reikiamą išsivystymo tarpsnį, dabar ištvermingai laukia pavasario.

Modesta Kirvaitienė, Vilkaviškio r. biuras

Vilkaviškio rajone situacija laukuose šią žiemą tik iš pažiūros atrodo rami ir be jokio veiksmo. Iš tikrųjų tiek dirvožemio gilesniuose sluoksniuose, tiek virš jo verda įvairūs procesai, plika akimi nelabai matomi.

Prognozuoti ūkininkui, kas jo laukia pavasarį, dar nereikėtų, nes oro sąlygos permainingos. Vieną dieną spusteli šaltukas, siekiantis -10 °C, o praėjus parai situacija kardinaliai pasikeičia – oro temperatūra jau būna daugiau kaip +10 °C.

Sausio viduryje laiku pasėtos žieminės kultūros atrodo gana neblogai, nes vyrauja labiau rudeniška žiema. Aišku, augalų jarovizacijos laikotarpiui naudingiau, kai vyrauja minusinė temperatūra, tačiau situacija dar nėra tragiška ir pergyventi ankstoka. Žiemkenčiams daugiausia streso sukeltų du atvejai: kai ant neįšalusios žemės iškrinta gausus kiekis sniego ir didžiulis šaltis be sniego dangos. Tuomet didelių vilčių dėti į savo pasėlius nebegalėtume, nes pirmuoju atveju augalai greičiausiai iššustų, o atroji situacija augalus nušaldytų ir jie žūtų. Bet vėlgi čia išlikimo veiksnius lemtų ir taikoma agrotechnologija: ar nepadaryta klaidų, kokios augalų veislės pasirinktos, kiek jos atsparios šalčiams ir kitiems gamtos kataklizmams.

Didesni šalčiai būna naudingesni ir dirvožemiui, nes jis tuomet tampa puresnis, jame susilaiko drėgmė ir sulėtėja erozijos procesai. Tad savaime suprantama, kad ūkininkas kur kas labiau džiaugtųsi termometro stulpelyje matydamas minusinę temperatūrą. Galime sakyti, kad ši žiema yra kiek išskirtinė: dažni oro temperatūros svyravimai, sniegas tai nukloja žemę, tai kitą dieną vėl ištirpsta, ir pats dirvožemis įšąla negiliai arba labai trumpam laikotarpiui, todėl nėra taip reikiamo stabilumo auginamoms žiemkenčių kultūroms.

Dirvos temperatūra 10 cm gylyje (2022-01-20 LŽŪKT agrometeorologinių stočių duomenys)

Dar vienas veiksnys, keliantis ūkininkams nerimą dėl derliaus – melioracija laukuose. Jei ji gerai neveikia, tai šiuo metu susilaikęs vanduo pasėliuose tikrai derliui naudos nepridės. Šiuo metu spėlioti tikrai nesinorėtų. Net jei ūkininkai išvengė agrotechninių klaidų, tai gali būti kiek ramesni, viskas, kas jų valioje, padaryta. Dabar derlius priklauso nuo gamtos.

Vigita Žeimo, Švenčionių r. biuras

Švenčionių rajone rudenį laukuose buvo galima pastebėti labai skirtingas situacijas, nes kiekvienas savo valdose tvarkosi kaip jam išeina. Spalio pradžioje teko matyti rapsų nuo dviejų–trijų lapelių tarpsnio iki didžiulių vešlių ir puikiai pasiruošusių žiemoti. Tas pats ir su javų pasėliais: skirtingi sėjos laikai ir skirtingos technologijos sudarė laukų mozaiką.

Šios dienos nuotaikos žiūrint į laukus visai neblogos. Tačiau reikia įvertinti, kad dabar tik sausio vidurys, tad labai daug permainų gali įvykti vasario ir kovo mėnesiais. Nepastovūs orai ir temperatūrų svyravimai nėra gerai, nes neužšalus pasnigo, o gruodžio paskutinėmis dienomis sniegas nutirpo, žemė pasipildė drėgme. Remiantys LŽŪKT valdomų meteorologinių stočių duomenimis ir dirvos temperatūra, tik gruodžio trečią dešimtadienį nukrito žemiau 0 °C.

Kaip žinoma, rapsai neilgiems atšalimams (iki -5 °C) atsparūs, tačiau jautrūs temperatūrų svyravimams. Jeigu rapsai padengti sniegu, jiems dideli šalčiai ir temperatūrų svyravimai nebaisūs. Labiausiai temperatūrų svyravimai pavojingi pavasarį, nes augalai būna sunaudoję maisto medžiagas ir yra silpnesni. Pagal rudenį matytą situaciją laukuose žieminiai rapsai nebuvo itin gerai pasiruošę žiemoti, nes nebuvo tinkamo augalo išsivystymo tarpsnio ir tinkamai pasiruošusių žiemoti augalo parametrų (šaknies kaklelio storis, šaknies ilgis, lapų skaičius).

Javai nesunkiai ištveria šaltį, o sniego storiui jie ne tokie reiklūs kaip žieminiai rapsai. Tačiau jeigu javai pasėti sekliai (apie 1 cm), tada reikėtų sunerimti, nes tokių javų krūmijimosi mazgas bus ne optimaliame gylyje, kad išvertų žiemos negandas. Kaip visada viliamės, kad pavasaris bus palankus, vegetacija atsinaujins be didesnių iššūkių, ir ūkininkams nors vienas rūpestis nukris nuo pečių.

Pavasarį, vos tik atsinaujins augalų vegetaciją, LŽŪKT augalininkystės konsultantai vertins, kokią įtaką pasėliams turėjo visos žiemos orai, kaip augalai peržiemojo. Surinkta informacija bus skelbiama IKMIS (www.ikmis.lt). Ten rasite informaciją apie žieminių kviečių ir rapsų būklę iš 40 skirtingų šalies rajonų.