Šiuolaikinė daržininkystė investicijų reikalauja nuolat

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė

2019-10-25

© LŽŪKT nuotr.
Lino Šateikos prekinis daržininkystės ūkis, įsikūręs netoli Šiaulių–Rygos kelio, šalia Kryžių kalno, – vienas moderniausių Lietuvoje. Jame užaugintomis morkomis ir svogūnais aprūpinami ne tik lietuviai. Produkcija vežama į Estiją ir Latviją. Ūkio šeimininkas ne kartą pajuto – nebijančius rizikuoti tikrai lydi sėkmė. Kad tuo įsitikintum, užtenka vos trumpam apsidairyti ūkyje: pastatytos modernios saugyklos ir prekinio paruošimo įranga, dirba naši technika, tačiau tuo neapsiribojama. Pasak ūkio šeimininko, šiuolaikinė daržininkystė investicijų reikalauja nuolat. Vaizdo reportažą iš ūkio žiūrėkite čia.

Pirmieji ūkininkavimo žingsniai žengti prieš tris dešimtmečius, kai pagal „Valstiečių“ ūkio įstatymą buvo atrėžti 25 ha žemės. Kol atėjo patirtis, pamena Linas, tol augino viską, kas auginta buvusiame kolūkyje, „Meškuičių“ bendrovėje: javus, cukrinius runkelius, pašarinių runkelių sėklojus, rapsus. Viskas pasikeitė, kai 1994 m. drauge su kitais šalies ūkininkais išvyko į Olandiją. Būtent olandai į Lietuvą atvežė pirmuosius tris daržininkystės projektus. Iš visoje Lietuvoje ūkininkaujančių to meto ūkininkų buvo pasirinkti trys ūkiai, tarp kurių buvo atrinktas ir Lino ūkis.

„Norint užauginti didelius plotus ir išlaikyti produkciją, reikia didelių investicijų“, – sako Linas Šateika, vienas didžiausių daržovių augintojų Lietuvoje.

Morkas ir svogūnus auginti pasirinkta apgalvotai

Pirmaisiais metais keliuose hektaruose buvo auginami burokėliai, bulvės, svogūnai, morkos, įvairios kopūstinės daržovės. Šiandien 300 ha auginamos tik morkos ir svogūnai, apytikriai daržovėms skiriama po 150 ha.

Paklausus, kodėl atsirinktos būtent šios daržovės, Linas sako, kad kartu auginti morkas ir svogūnus labai patogu, nes beveik nesutampa sėjimo ir derliaus nuėmimo laikas. „Ankstyvas morkas ir svogūnus sėjame tuo pačiu metu, o vėlyvas morkas – vėliau. Kai svogūnų derlių nuimame, tuomet pradedame kasti morkas Tai labai patogu. Be to, galima naudoti tą pačią techniką, niekas nesidubliuoja,“ – apgalvotus sprendimus dėsto Linas.

Ūkyje užauginama apie 18 tūkst. tonų produkcijos. Priklausomai nuo sezono, morkų prikasama nuo 10 tūkst. iki 12 tūkst. tonų, svogūnų – nuo 4 iki 6 tūkst. tonų.Ankstyvosios morkos pradedamos kasti liepos pabaigoje, svogūnai – rugpjūčio pradžioje. Visas derlius, skirtas saugoti, nuimamas rugsėjo–spalio mėnesiais.

Linas sako, kad morkoms tinka giliai ir puriai įdirbtos, lengvesnės dirvos, geriausiai priesmėliai. Jų ūkio dirvos šiek tiek sunkesnės, priemolis, tad tokią dirvą reikia puriai sufrezuoti. Dirvos turi būti nerūgščios, pageidautina su didesniu judriojo fosforo, kalio ir humuso kiekiu, nors lengvesnėse dirvose didesni humuso kiekiai būna retai.

Daržovių sėklos perkamos iš užsienio, daugiausia iš Bejo Zaden – morkų selekcijos lyderės pasaulyje. Su šia įmone Linas bendradarbiauju jau kelis dešimtmečius, tad pasitiki sėklų kokybe. Siūlomas morkų asortimentas yra tikrai platus. Kiekvieno tipo morkų hibridas yra parenkamas pagal augintojo poreikius: sandėliuoti, perdirbti ar šviežiai vartoti.

Kaip ir Europoje, Lietuvoje populiariausios morkos su Nantes tipo šakniavaisiais: taisyklingai cilindriškos formos, buku galu, 15–22 cm ilgio, 18–40 mm skersmens. Tad šio tipo šakniavaisiai auginami ir Lino ūkyje.

Dienos ilgumas (arba šviesusis paros metas) skatina svogūnus formuoti ropeles. Lietuva yra labai ilgos dienos regione (kartais tokios šalys vadinamos šiaurinėmis. Ropelės formuojasi, kai dienos ilgumas yra 14–16 valandų), todėl reikia rinktis veisles, kurios yra ilgos dienos tipo. Lino ūkyje auginami vidutinio ankstyvumo Rijnsburger tipo svogūnai, tinkantys ilgam sandėliavimui. Jų ropelės apvalios (ne paplokščios), todėl paprasčiau rūšiuoti ir geriau sandėliuoti.

Verta atminti, kad aukštos kokybės sėklos yra labai svarbios, norint išauginti kokybiškas daržoves, tačiau netikslumai auginimo technologijoje (vėlyva sėja, netinkamas dirvos paruošimas, bloga ligų kontrolė, netinkamas derliaus nuėmimo laikas...) gali gerokai sumažinti morkų ir svogūnų sandėliavimosi laiką ir kokybę. Todėl, pasak ūkio šeimininko, reikia dirbti atsakingai, nuolat tobulintis ir stebėti naujausias tendencijas. „Technologijos nuolat tobulinamos. Kasmet važiuojame į lauko dienas Lenkijoje, Olandijoje. Samdome ir specialistus iš užsienio, kurie atvyksta į ūkį. Bendradarbiaujame su Lietuvos ir užsienio mokslininkais. Taip ir sukamės, vis žiūrime kažką naujo ir einame į priekį“, – sako daržininkas Linas Šateika.

Svarbu išlaikyti dirvožemio produktyvumą

Šiuo metu ūkis apima 600 ha žemės (pusė jos – nuomojama), apie 300 ha atseikėjama morkoms ir svogūnams. Tam, kad būtų išlaikyta sėjomainos rotacija, laukais keičiamasi su kaimynais – dažniausiai su Naisių žemės ūkio bendrove, planuojama bendradarbiauti ir su ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“. Linas sako, kad mainantis laukais, svarbu būti garantuotam, kad žemė bus gerai dirbama, tręšiama, nenualinta.

Šiuo metu yra keturių laukų sėjomaina, o po metų ar dvejų galbūt pavyks sudaryti ir penkių laukų sėjomainą, t. y. morkos ar svogūnai į ta patį lauką grįš tik kas penkti metai. „Auginame ir tarpinius augalus. Stengiamės po derliaus nuėmimo įsėti, pvz., ridikus ar kitus augalus. Žalinimą išlaikome. Žinoma, kasmet tiriami dirvožemiai tų laukų, kuriuose planuojame auginti daržoves. Dirvožemio ėminius siunčiame į Olandiją, o pagal rezultatus ir norimą gauti derlių reguliuojame tręšimą. Mums labai svarbu išsaugoti dirvožemio kokybę. Ne vien aš dirbsiu, tikiuosi, kad ir vaikai toliau ūkininkaus, tad reikia atsižvelgti ir daryti viską, kad būtų galima išlaikyti dirvožemio produktyvumą“, – tvirtai įsitikinęs ūkio šeimininkas.

Planuose – naujos saugyklos

Visa užauginta produkcija sandėliuojama moderniose saugyklose. „Kai yra saugyklos, tai rinkos paieškos šiek tiek paprastėja, nes produkcija išlaikoma iki pat pavasario, balandžio–gegužės mėnesio“, – sako Linas. – Morkų saugyklose palaikome 0–3 laipsnių temperatūra, svogūnams svarbiausia, kad būtų sausa, išlaikyta apie 80 proc. drėgmė. Po to svogūnui nebesvarbu: gali laikyti šiltai arba taip pat 0 laipsnių temperatūroje.“

Svogūnai sandėliuojami moderniose saugyklos džiovyklose, kur jie džiovinami ir išsilaiko iki pavasario.

Morkos sandėliuojamos konteineriuose, reguliuojamo klimato saugyklose šaldytuvuose ir taip pat išsilaiko iki balandžio–gegužės.

Šateikų ūkyje morkų saugyklų talpų jau užtenka – galima laikyti 12 tūkst. tonų morkų. Šiemet svogūnų derlius užderėjo neblogas, tad turimos 4 tūkst. tonų saugyklos nebeužtenka. Ūkininkas planuoja kitąmet statyti naują konteinerinę saugyklą ir svogūnams.

Nesibaigiančios investicijos

Kol kas ūkis apsirūpinęs visa reikalinga dirvos dirbimo, pasėlių priežiūros, daržovių derliaus nuėmimo ir pirminiam produkcijos paruošimui reikiama technika. Ūkininkas pripažįsta, kad investicijos į daržininkystės ūkį yra pastovios ir nesibaigiančios.

Kuo toliau, tuo labiau keičiantis klimatui ir didėjant aplinkosaugos reikalavimams, racionalus pasėlių laistymas, apsauga ir tręšimas tampa vis aktualesni, todėl Linas pirmasis Lietuvoje įsigijo inovatyvią laistymo sistemą. Ūkyje šiuo metu naudojama ir purškiamoji, ir lašelinė laistymo sistemos. Purškiamoji sistema naudojama ruošiant dirvą, o dygstantiems ir augantiems augalams – lašelinė. Pastarosios privalumų vardijama nemažai: augalai tolygiai aprūpinami reikiamu vandens kiekiu, lengviau ir efektyviau tręšiama, mažesnė ligų tikimybė, nes augalų lapija ir antžeminė dalis lieka sausos, išvengiama perteklinės drėgmės, dėl kurios kyla infekcijų grėsmė. „Visi nori gauti didesnį derlių, tuomet mažesnė savikaina, galima ir parduoti pigiau, tampi konkurencingas. Šiuo metu gauname 40 t/ha svogūnų. Taikant lašelinę laistymo sistemą, įmanoma jų gauti 60–80 tonų. Nuo to ir prasideda. Aišku, vienu kartu tai ir didelė, ir daug kruopštaus darbo reikalaujanti investicija, bet atsiperka. Purškiama laistymo sistema dažniausiai naudojama morkoms daiginti ir auginti, o lašelinė – svogūnuose. Su lašeline laistymo sistema galima duoti kartu ir trąšų. Be to, sumažėja ir trąšų sąnaudos, nes trąšos paskleidžiamos ne bet kaip, o paduodamos grynai prie šaknų. Rezultatas – didesnis derlius“, – investicijos nauda neabejoja Linas.

Ūkyje įrengta moderni morkų plovimo bei poliravimo linija, svėrimo bei fasavimo įranga, skirta fasuoti morkas į polietileno maišus nuo 1 iki 10 kg.

Svogūnų valymo linijos našumas – 40 t per dieną. Svogūnai fasuojami nuo 0,5 iki 25 kg.

Taip pat ūkyje yra įrengtas perdirbimo cechas, kuriame skutamos morkos ir lupami svogūnai visus metus. Skusta produkcija vakuumuojama po 5 ir 10 kg. Pasak Lino, per sezoną susidaro didžiuliai kiekiai produkcijos, kurią reikia nuimti per trumpą laiką, tad derliaus nuėmimo darbus reikia itin kruopščiai planuoti.

Pagal individualų Lino užsakymą buvo pagamintas keturvagis, 3 m darbinio pločio, 25 t sveriantis kombainas. Ūkininkas pageidavo, kad būtų vikšrinė važiuoklė ir kad kasimo agregatas būtų kombaino priekyje (ne šalia). Tokios sudėties kombainas – tik antras Europoje.

„Apie tokio pobūdžio kombainą buvo galvota apie penkerius metus. Apie dvejus metus įkalbinėjau įmonę, kad gamintų. Kai atsirado dar vienas tokio pat kombaino užsakovas, įmonė pasiryžo jį gaminti. Svarbiausia yra kombaino pravažumas. Jis vikšrinis, todėl mažiau suminama dirva. Savaeigis. Dirba du operatoriai: vienas stebi, kaip morkos kasamos, kitas – kaip pildosi priekabos. Nereikia palikti prakirtimų, kad būtų galima važiuoti technika. Kombainas pats prasikerta liniją, todėl papildomai nereikia darbo rankų. Kasmet rankomis išraudavome nemažus po 6–8 vagų tarpus. Kitas privalumas – didelis našumas: per 2 savaites bet kokiu oru galima nusiimti visą derlių. Tai labai svarbu, nes vegetacijos laikotarpis trumpas, o derlius imamas vėlai rudenį. Sėkmingai atidirbę jau trečią sezoną, įsitikinome, kad mūsų kombaino konstrukcijos pageidavimai buvo racionalūs, “ – džiaugiasi ūkininkas. – Šis kombainas parodė, ką gali tik pristatytas į ūkį, 2016 metų vėlyvą rudenį. Jei ne jis, būtume palikę apie 10 ha nenukastų morkų“.

Linas pasakoja, kad daug kas padaryta, investuota, tačiau kuriant modernų daržininkystės ūkį nebūna taip, kad galėtum pasakyti „jau viskas padaryta ir įsigyta“. „Kaip žmona Daiva sako, tai – kaip kiauras maišas. Reikia įrengti papildomų saugyklų, įsigyti optinę daržovių rūšiavimo įrangą“, – artimiausius planus vardija Linas.

Kol kas daržovės rūšiuojamos rankomis, tačiau kuo toliau, tuo sunkiau rasti darbuotojų. Linas pasakoja, kad darbuotojus sulaikyti ir pritraukti dirbti ūkyje stengiamasi visokeriopai. Jiems net butus išsimokėtinai perka. Kai kurie darbuotojai išvyksta ir svetur, bet ūkio šeimininkas džiaugiasi, kad pabuvoję užsienyje jie sugrįžta. Ūkyje šiuo metu dirba 65–70 darbuotojų.

Ūkiui reikalingi sprendimai priimami šeimoje: žmona Daiva tvarko ūkio buhalteriją, žemės ūkio mokslus baigęs vyriausias sūnus Julius jau tapo dešiniąja tėčio ranka. Linas pamena, kai prasidėjo Rusijos embargas, sprendimų ieškota ir drauge su ūkio agronomu Nerijumi Biručiu. „Džiaugiuosi, kad kai kurie sprendimai buvo priimti laiku ir investuota. Tik tuo metu buvo sudėtinga su bankais, nes jie atsižvelgė į embargą ir nepatikėjo, kad galiu kitur surasti rinkų. Tuomet 60 proc. morkų buvo parduodama į Rusiją. Teko keisti banką. Tai buvo pats sunkiausias laikas. Džiaugiuosi, kad jis pragyventas,“ – pamena Linas.

Tą pusdienį, kai agroakademija.lt komanda lankėsi ūkyje, buvo pakrauti net 3 vilkikai: 60 t morkų ir 20 t svogūnų. Lino daržovių galima įsigyti bet kuriame didžiajame prekybos centre Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje.

„Esame atviri, dalinamės tuo, ką žinome ir turime. Neatsisakome ūkyje priimti ir ekskursijų. Ne kartą buvo atvažiavę ne tik mokiniai, bet ir žemės ūkio absolventai. Kiek įmanoma, stengiamės padėti tiems, kam labiausia reikia“, – sako daržininkystės ūkio šeimininkas Linas Šateika.