Balandžio 24 d., trečiadienis | 24
Spragšių lervų žala įvairiems žemės ūkio augalams
Viktorija Gečaitė
Lituvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pakruojo r. augalininkystės konsultantė
2014-03-23
Agriotes sp. genties lervos
Spragšių lervos padaro žalos derliaus kokybei. Žinoma, patiriama ir finansinių nuostolių. Ką daryti, kad jie būtų kuo mažesni?
Lietuvoje aptinkamos šios spragšių rūšys: Agriotes, Selatosomus, Cidnopus. Daugiausia žalos padaro Agriotes sp. genties spragšiai. Jų šeimai priklauso įvairaus dydžio 2,5–28 mm vabalai. Jų kūnas plokščias, į abu galus siaurėjantis, galva maža, spalva įvairi – žalsva, juoda, ruda. Lervos užauga iki 25–33 mm, yra volelio formos, kietos, blizgančios, geltonos ar šviesiai rudos spalvos. Apversti ant nugaros vabalai sugeba pašokti, apsiversti ore ir krisdami atsistoti ant kojų. Laikomi dviem pirštais už pilvelio, jie staigiais judesiais judina prieškrūtį ir tarsi spragsi, todėl ir vadinami spragšiais.
Vabalai poruojasi ir kiaušinius deda pavasarį. Kiaušiniams dėti pasirenka daugiamečių žolių plotus, gausiai varpučiais ir kitomis daugiametėmis varpinėmis piktžolėmis užsikrėtusias dirvas, kuriose daug augalų šaknų ir kitų organinių medžiagų. Jos tampa pagrindiniu maisto medžiagų šaltiniu lervoms, kurios labiausiai kenkia antraisiais ir trečiaisiais vystymosi metais. Suaugėliai žalos nedaro.
Kokia spragšių žala
Lervos kenkia žemės ūkio augalams, sodinukams ir požeminėms augalų dalims (sėkloms, daigams, šaknims). Jų dažniausiai būna rūgščioje, humusingoje, dirbamoje ir pievų dirvoje, miško dirvožemyje. Daugiausia – varputėtoje dirvoje.
Javams lervos daugiausia žalos padaro pažeidusios jaunus augalus, kurių šaknų sistema yra dar besiformuojanti. Tokie augalai lėtai auga, pradeda vysti, juos lengva išrauti, pasėlis išretėja.
Lervos, ypač sausuoju periodu, gyvendamos po žeme minta šakniavaisiais, gumbavaisiais. Bulvėse, burokėliuose, morkose, cukriniuose runkeliuose ,,išgręžia“ gilias ~ 3 mm skersmens skylutes ir sugadina prekinę morkų, burokėlių, bulvių gumbų išvaizdą.
Apsaugos priemonės – ne tik cheminiai produktai
Pasaulinio mastu spragšiai yra labiausiai paplitę bulvių kenkėjai, todėl į bulvių sėjomainą rekomenduojama grąžinti ankštinius augalus, kurie ne tik mažina lervų kiekį, bet ir gerina dirvos struktūrą.
Spragšių gausu daugiametėse ganyklose, pievose, todėl pirmaisiais metais po jų rekomenduojama sėti rapsus arba pupinius javus.
Spragšių lervas toksiškai veikia trąšos, savo sudėtyje turinčios amoniako: amonio sulfatas, amonio salietra, ypač – amoniakinis vanduo.
Spragšiai labai mėgsta rūgščias dirvas, todėl jas reikėtų kalkinti. Nauda dvejopa – mažėja spragšių lervų ir dirvožemis praturtinamas makro ir mikroelementais. Kalkinti bulvių laukus reikia saikingai, nes didinant kalkių normą didėja bulvių gumbų rauplėtumas.
Daug spragšių lervų galima sunaikinti laukuose naikinant šakniastiebines piktžoles, ypač varpučius, prie kurių renkasi lervos. Gilus arimas suardo spragšių lervų guoliavietes. Lervos iškeliamos į dirvos paviršių ir žūsta nuo drėgmės stokos arba tampa paukščių, vabalų, kurmių, rupūžių ir driežų maistu.
Spragšiai mažiau pažeis bulves, jei jas beicuosime beicais, kurių sudėtyje yra insekticidų. Šiuo metu Lietuvoje registruotų tik profesionaliam naudojimui augalų apsaugos produktų sąraše yra tik vienas beicas Monceren G. Jis puikiai apsaugo sėklinius gumbus ir plotą apie juos. Tačiau jei spragšių lervų dirvoje labai daug, jos gali pažeisti naujus gumbus, nes veiklioji medžiaga į juos nepatenka.
Kitas cheminis bulvių apsaugos būdas – pasėlius įvairiu laiku purkšti insekticidu Actara 25 WG (skirtas tik profesionaliajam naudojimui). Jį panaudojus, spragšių pažeistų gumbų labai sumažėja. Abu cheminiai produktai bulves apsaugo ne vien tik nuo spragšių, bet ir nuo amarų, kolorado vabalų, grambuolių lervų.
Javams nuo spragšių apsaugoti šiuo metu nėra registruoto insekticido.
Žalingumo riba
Spragšių lervų žalingumo riba priklauso nuo augalo, todėl skiriasi. Be to, įtakos turi ir augalų auginimo technologijos. Mažai užkrėstomis laikomos tokios dirvos, kurių 1m2 randama ne daugiau kaip 6 spragšių lervos, labai užkrėstomis – kai 1 m2 priskaičiuojama iki 20 lervų.
Bulves, šakniavaisines daržoves (morkas, burokėlius, ridikus) galima sėti, jei 1 m2 randama ne daugiau kaip 5 spragšių lervos. Jei jų 1 m2 – nuo 5 iki 15 vnt., rizikinga sėti net insekticidais beicuotas sėklas, nes sumažėjus beicų efektyvumui spragšių lervos gali pakenkti daigams, o vėliau ir šakniavaisiams, gumbavaisiams. Radus 15–20 ir daugiau lervų, rekomenduojama parinkti kitą lauką, nes nuostoliai bus akivaizdūs.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų augalininkystės konsultantai gali padėti nustatyti pasėlių užsikrėtimo spragšių lervomis lygį, patarti, kokius augalus verta auginti.
