Rugsėjo 16 d., antradienis | 25
Su mažiau – daugiau: Gedo Špakausko kelias į šiuolaikišką ir tvarų ūkį
2025-09-08
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Pakruojo rajono ūkininko Gedo Špakausko istorija pasakoja apie šiuolaikinį požiūrį, strateginį mąstymą ir ryžtą keisti ūkininkavimo kultūrą. Pradėjęs nuo 30 ha tėvų dovanotos žemės, šiandien Gedas valdo dešimtkart didesnį augalininkystės ūkį, kuriame dirba ne tik traktoriai, bet ir algoritmai. Jo patirtis – tai augimo, pažinimo ir pokyčių kelias, kuriame Europos Sąjungos parama, išmaniosios technologijos ir tvarumo siekis tapo kertiniais akmenimis.
Nuo nulio – su vizija ir be žemės
Gedas pripažįsta, kad pradėdamas ūkininkauti neturėjo nei konkrečios vizijos, nei gronomijos žinių. Baigęs transporto inžineriją dirbo samdomą darbą, o apie ūkį galvojo daugiau kaip apie galimybę pasinaudoti tuo, ką sukūrė tėvai. Tačiau viskas pasikeitė, kai 2009 m. pasinaudojo jaunojo ūkininko įsikūrimo parama.
„Jeigu tokios paramos nebūtų, vargu ar būčiau žengęs tą žingsnį“, – sako jis. Būtent ES parama tapo atspirties tašku – Gedas pradėjo investuoti į techniką, plėsti žemės plotus, stebėti pažangesnių ūkių veiklą Lietuvoje ir užsienyje.
Investicijos į techniką – neišvengiama būtinybė
„Pirmiausia norėjau padaryti taip, kad su mažiau išteklių pasiekčiau daugiau“, – sako Gedas. Tai reiškė perėjimą prie neariminės žemdirbystės, investicijas į naują sėjamąją, išmanųjį purkštuvą ir trąšų barstytuvą. Tačiau ne visos technologijos, anot jo, atsiperka.
Gedas pastebi, kad mažas ūkis, investuodamas į brangią įrangą, gali įklimpti finansiškai: „Jeigu ūkio pajėgumai nesiekia bent 100 ha, atsiperkamumas gali trukti dešimtmečius – tai labai rizikinga.“
ES parama – svarbiausia pradžioje
Kaip Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, Gedas mato, kad strateginis ES žemės ūkio planas dabar palankiausias nedideliems, pradedantiems ūkiams: „Didžiausios galimybės atveriamos tiems, kurie dar niekada nėra gavę paramos, ypač – jaunimui.“
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį ir į sistemines problemas: trūksta prieinamos žemės, nėra ilgalaikių paskolų mechanizmo ūkiui įsigyti. „Turime valstybinę paramą būstui įsigyti su 30 metų paskola, bet tokio instrumento ūkininkams nėra. Tai viena didžiausių kliūčių jauniems žmonėms kurti ūkį nuo nulio.“
Skaitmenizavimas: kai ūkio biuras – kišenėje
Špakauskų ūkyje telefonas ir kompiuteris – tokie pat svarbūs kaip traktorius. Visi laukai sužymėti skaitmeniniuose žemėlapiuose, duomenys apie tręšimus, purškimus, darbų eigą ir derlingumą matomi realiuoju laiku. Technika – sujungta į operacijų centrą, o Gedas sako, kad tai leidžia taupyti laiką ir optimizuoti darbus.
„Skaitmenizuodamas ūkį sutaupai ir pinigų, ir laiko. O kai to laiko atsiranda, jį iškart pasiglemžia kiti darbai“, – šypsosi Gedas.
Tvarumas – ne žodis, o veiksmas
Pasak ūkininko, tvarumas jam reiškia ne vien rūpestį aplinka, bet ir ekonominį efektyvumą.
„Su mažiau padaryti daugiau – tai tikras tvarumas. Naudojame mažiau degalų, mažiau kišamės į dirvą, bet išlaikome derliaus lygį. Dirvožemio tyrimai, sėjomainos planavimas, meteorologinės stotelės – visa tai padeda priimti tvarius sprendimus.“
Jo ūkyje vienodai rūpinamasi ir nuosava, ir nuomojama žeme – kiekvienas laukas vertas dėmesio.
Ilgalaikė vizija – ne tik sau, bet ir vaikams
Gedas neslepia – nors vaikų nevers ūkininkauti, jis kuria ūkį taip, kad šis būtų patrauklus jaunajai kartai: modernus, skaitmenizuotas, atviras inovacijoms. „Noriu, kad ūkis būtų toks, kuriame vaikai patys norėtų likti – ne dėl pareigos, o dėl galimybės“, – sako jis.
O jei vaikai pasirinks kitą kelią? „Ūkį parduosiu arba išnuomosiu – svarbiausia, kad jis išliktų gyvas ir veikiantis.“
Bendradarbiavimo svarba
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos Gedas pabrėžia – ūkininkų bendradarbiavimas. „Mes nesame konkurentai – mes kolegos. Kai pasikeičia taisyklės ar ištinka bėda, turime būti vieningi. Dalintis patirtimi – tai taip pat investicija.“
Ūkininkavimo profesija turi ateitį
Gedo istorija liudija, kad ūkininkavimas – tai ne tik kasdienis darbas laukuose, bet ir strateginis verslas, paremtas žiniomis, technologijomis ir vizija. Europos Sąjungos parama, pasak jo, gali būti pradžia – bet svarbiausia tai, ką žmogus daro toliau.
„Šiandien ūkininkas – tai vadybininkas, technologas, žemės gydytojas ir analitikas viename. Ir tai – profesija, kuri keičiasi, auga ir įkvepia.“
Straipsnis iš elektroninio leidinio, kuris parengtas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai įgyvendinant projektą „Jaunųjų ūkininkų forumas“. Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.
