Sunkias žemes galima įdirbti paprasčiau ir pigiau

Antanas Satkus

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Joniškėlio bandymų stotis

2016-04-15

Sunkiuose dirvožemiuose svarbi augalų auginimo technologijų dalis – itin imlus energijai žemės dirbimas. Sunkiuose priemoliuose žieminiams augalams, kurie mažiau jautrūs žemės dirbimo supaprastinimui nei vasariniai, anksčiau buvo rekomenduota taikyti bearimį dirbimą, o vasariniams – tradicinį gilų arimą.

Todėl reikia ieškoti racionalių sprendimų, kaip supaprastinti ir atpiginti sunkių žemių dirbimą ne tik žieminiams, bet ir vasariniams augalams.

LAMMC Joniškėlio bandymų stotyje nuo 2006 m. stacionariame ilgalaikiame lauko bandyme sunkaus priemolio dirvožemyje tirti įvairaus intensyvumo pagrindinio žemės dirbimo būdai ir jų deriniai su papildomomis priemonėmis (1 ir 2 lentelės).

Tarpiniai pasėliai auginti juos pasėjant tuoj po pagrindinių augalų nuėmimo ir įterpiant kaip žaliąją trąšą universaliuoju skutikliu rudenį arba paliekant mulčiui per žiemą visai be rudeninio žemės dirbimo. Gilus ir seklus arimas atliktas plūgu su pusiau sraigtinėmis verstuvėmis, o bearimis žemės dirbimas – universaliuoju skutikliu. Kalkių purvas įterptas bearimio dirbimo metu vieną kartą per sėjomainą. Visų augalų šiaudai susmulkinti ir, patręšus mineralinėmis azoto trąšomis – 10 kg N vienai tonai šiaudų (išskyrus žirnius), įterpti į dirvą skutant ražienas. Nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų naudoti cheminiai augalų apsaugos produktai.

1 lentelė. Pagrindinio žemės dirbimo būdai ir jų deriniai

2 lentelė. Sėjomainos augalai, jų tręšimas ir tirtos papildomos priemonės

Tyrimų antrajame etape (2011–2014 m.), tarpinių pasėlių mulčią paliekant žiemai visai be žemės dirbimo rudenį arba taikant bearimį žemės dirbimą ir seklų arimą, dirvožemio armens sluoksnis, ypač jo apatinė (15–25 cm) dalis sutankėjo labiau nei ariant giliai. Tačiau taikant bearimį žemės dirbimą dirvožemis mažiau nei giliai ariant sutankėjo poarmeniniame (25–35 cm) sluoksnyje. Dėl bearimio žemės dirbimo ar žemės visai nedirbant rudenį, dirvožemio struktūringumas dažniausiai prastėjo armens viršutiniame (0–15 cm) sluoksnyje ir vasariniams augalams paruoštoje sėklų guoliavietėje (0–5 cm). Kalkių purvo įterpimas kartu su bearimiu dirbimu padėjo išvengti dirvožemio viršutinio armens sluoksnio sutankėjimo ir struktūringumo suprastėjimo ar net pagerino dirvožemį pagal šiuos rodiklius.

Taikant bearimį dirbimą ar žemės visai nedirbant rudenį, armens viršutinis sluoksnis prieš žemės dirbimą pavasarį džiūvo lėčiau, t. y. fizinę brandą pasiekė 2–3 dienomis vėliau nei po gilaus arba seklaus arimo, tačiau greičiau nei ariant pradžiūvo armens apatinis sluoksnis. Žemės dirbimą supaprastinus, tuoj po vasarinių augalų sėjos viršutinis armens sluoksnis dažnai išlikdavo drėgnesnis, o apatinis sausesnis. Tačiau pavasarį, po sėjos, ilgiau užsitęsus sausringam laikotarpiui, visas armuo išdžiūva labiau nei po gilaus arimo. Taikant bearimį dirbimą, daugiau drėgmės viršutiniame armens sluoksnyje išlieka po žieminių javų sėjos sausringu laikotarpiu. Vasariniai augalai dažniausiai prasčiau dygo dėl be žemės dirbimo žiemai palikto tarpinių pasėlių mulčio. Kai yra sausringas posėjinis laikotarpis, vasarinių augalų dygimą žymiai pagerino kalkių purvo naudojimas. Žieminių javų dygimui sausringu laikotarpiu bearimis dirbimas yra palankesnis už gilų arimą.

Didesnį piktžolių plitimą ir jų masės didėjimą vasarinių augalų pasėliuose labiausiai lėmė žiemai paliktas tarpinių pasėlių mulčias be žemės dirbimo rudenį. Taikant šį labiausiai supaprastintą žemės dirbimo būdą, daugiau išplito daugiamečių piktžolių, labiau didėjo piktžolių masė, ypač jas silpniau stelbiančiame žirnių pasėlyje. Dėl bearimio žemės dirbimo, palyginti su giliu arimu, žieminių kviečių pasėlyje mažėjo trumpaamžių piktžolių plitimas.

Vasarinių augalų derlius labiausiai sumažėjo tarpinius pasėlius paliekant mulčiui žiemai visai be žemės dirbimo rudenį. Jautriausi žemės dirbimo supaprastinimui augimo ir derėjimo atžvilgiu buvo žirniai. Vasarinių augalų jautrumas (pagal derlingumą) supaprastintam pagrindiniam sunkių žemių dirbimui didėjo taip: vasariniai rapsai → vasariniai miežiai → žirniai. Kalkių purvo panaudojimas kartu su bearimiu dirbimu dažnai didino vasarinių ir žieminių augalų derlių, palyginti su vien tik bearimiu dirbimu. Seklaus arimo vasariniams ir bearimio žemės dirbimo žieminiams augalams derinimas pagal įtaką augalų produktyvumui beveik prilygo giliam arimui, taikytam auginant visus augalus.

Sunkiuose dirvožemiuose auginant bearimiam dirbimui jautresnius augalus ir siekiant išvengti derliaus nuostolių, žemės dirbimą galima supaprastinti derinant seklų arimą vasariniams ir bearimį dirbimą žieminiams augalams. Vengiant negatyvių bearimio žemės dirbimo pasekmių, tikslinga molingų dirvožemių struktūrą ir kitas fizikines savybes gerinti kalkinėmis medžiagomis. Todėl verta armens viršutiniame sluoksnyje periodiškai bearimio dirbimo metu įterpti iki 7,0 t/ha kalkių purvo. Auginant žieminius javus, racionalu taikyti bearimį žemės dirbimą.

Tarpiniuose pasėliuose augintų augalų derlius labai priklausė nuo meteorologinių sąlygų popjūtiniu laikotarpiu ir jų priešsėlio nuėmimo laiko. Esant drėgnam ir šiltam popjūtiniam laikotarpiui ir anksčiau nuėmus priešsėlį, gautas didesnis tarpinių pasėlių augalų derlius. Tarpinių pasėlių naudojimas žaliajai trąšai kartu su bearimiu dirbimu ar mulčiui visai be rudeninio žemės dirbimo yra reikšmingesnis aplinkosauginiu atžvilgiu. Toks tarpinių pasėlių naudojimas sumažina mineralinio azoto patekimą į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir aplinkos taršą. Tarpinius pasėlius įterpiant žaliajai trąšai bearimio dirbimo metu molingose dirvose, svarbu darbus atlikti, kai dirva yra tinkamos fizinės būklės. Lietingu rudens laikotarpiu, kai dirvos šlapios, būtina didelę antžeminę masę išauginusius tarpinių pasėlių augalus prieš keletą dienų iki įterpimo susmulkinti ir leisti dirvai pradžiūti.