Sužinokite pasėlių priežiūros aktualijas ir VAAT naujienas ūkininkaujantiems

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2021-06-11

LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus organizuoto seminaro metu apžvelgta situacija Lietuvos laukuose, pasidalinta įžvalgomis ir rekomendacijomis, kaip pagerinti būsimo derliaus rodiklius atsižvelgiant į esamą situaciją, pristatytos integruotos augalų apsaugos naujienos.

Seminare sistemos IKMIS privalumus, t. y. galimybę stebėti meteorologinių stotelių pateikiamas orų prognozes, kritulių, dirvos drėgnumo grafikus, ligų ir kenkėjų plitimo prognozavimo modelių duomenis pristatė LŽŪKT vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė. Ji akcentavo, kad šiuo metu konsultantai stebi, ar žieminių kviečių pasėliuose plinta balniniai gumbauodžiai (smulkūs raudoni vabaliukai). Nuolat tikrinamos feromoninės vabzdžių gaudyklės. Šis kenkėjas labai pavojingas ir sunkiai pastebimas, o jį lengviausia naikini kontaktiniu insekticidu, kai skrenda į laukus.

G. Masliukovienė, apibendrindama šiuo metu pasėliuose plintančių ligų ir kenkėjų situaciją, informavo, kad juose žalos padaro ir invaziniai šliužai, sraigės, lapuose išgrauždami dideles skyles. Juos naikinti rekomendavo moliuskocitais.

Specialistė šiuos metus įvardijo amarų metais. Labai gausiai išplitusius ievinius ir kitus amarus, kai viršyta žalingumo riba, patarta naikinti insekticidais.

Pasak G. Masliukovienės, šiemet labai anksti ligos išplito vasarinių javų pasėliuose. Priežastys gali būti įvairios: atsėliavimas, sėja į neartą dirvą, nekokybiškas sėklų beicavimas, apsikrėtusi ūkinė sėkla ir kt.

Kas aktualu vasarinių javų pasėliuose

Aptardamas vasarinių kviečių ir miežių pasėlių situaciją Alytaus rajone, LŽŪKT Alytaus r. biuro augalininkystės konsultantas Ignas Miknevičius akcentavo, kad norint kuo sveikesnio pasėlio, reikia pasirinkti tinkamą sėjos laiką, priešsėlius, turi būti įterpti augalų likučiai, sėjama kokybiškai beicuota sėkla ir kt.

Konsultantas išskyrė tris šiuo metu vasariniuose pasėliuose aktualiausius darbus: tręšimas azotinėmis trąšomis, fungicidinė apsauga ant lapų, o vėliau – ant varpų, saugių insekticidų naudojimas amarams naikinti.

Svarbiausi ankštinių augalų auginimo aspektai

LŽŪKT Radviliškio r. biuro augalininkystės konsultantė Sigita Balinskienė priminė svarbiausius ankštinių augalų auginimo aspektus. Geriausiai jie auga, jei dirvos rūgštingumas – 5,5–6,0, purus dirvožemis, o pasėti po javų, žolių, bulvių, kukurūzų.

Pasak konsultantės, šiemet rajone dėl perteklinės drėgmės ne vienas rajono ūkininkas turėjo vietoje žirnių persėti kitus augalus.

Pateiktas daugianario pasėlio pavyzdys – žirnių ir kmynų mišinys: 350 kg/ha žirnių ir 10 kg/ha kmynų.

Kalbant apie ankštinių augalų mikro- ir makroelementų poreikį, akcentuota, kad reikalingiausias yra azoto fiksaciją didinantis molibdenas. Konsultantė akcentavo, kad reikia žinoti, kokių maisto medžiagų stinga augalams, todėl svarbu atlikti dirvos tyrimus.

Pasak konsultantės, ūkininkai prieš augalų žydėjimą atiduoda apie 150 kg/ha amonio salietros, arba iki 200 kg amonio sulfato, o žirniams po žydėjimo – amonio salietros iki 150 kg/ha. Mokslininkai rekomenduoja amonio sulfatą 150 kg/ha, nes kartu augalai gauna ir sieros.

Žieminių augalų pasėlių situacija

LŽŪKT Biržų r. biuro augalininkystės konsultantė Renata Giedrikienė komentavo, kad šiuo metu Biržų rajone žieminiai rapsai jau baigia žydėti ir formuoja ankštaras. Galima sakyti, kad visi jų prie-žiūros darbai jau baigti. Dar galima juos tręšti susiformavus ankštaroms, jei norima padidinti grūdų masę, tačiau, jei ūkininkai neturi savaeigių purkštuvų, šio tręšimo dažniausiai atsisako.

Kalbant apie kenkėjus, reikia pasakyti, kad ūkininkai dažnai insekticidus naudoja profilaktiškai ir taip didina rezistentiškumą. Norint to išvengti, reikia naudotis integruotos augalų apsaugos principais, naudoti geltonąsias gaudykles, stebėti oro sąlygas, vadovautis IKMIS stebėjimų duomenimis ir augalų apsaugos priemones naudoti tik tada, kai pasiekiama žalingumo riba. Šiemet dėl oro sąlygų insekticidų naudoti daugeliu atvejų nereikėjo.

Žieminiai kviečiai dabar vamzdelėjimo pradžios tarpsnio. Sėkmingas jų augimas priklauso nuo tinkamų agrotechninių priemonių: tinkama sėjomaina, geri priešsėliai, augalai neatsėliuojami, atsižvelgta į veislės ypatumus, geras sėklos paruošimas, subalansuotas tręšimas.

Pasak konsultantės, siekiant padidinti grūdų masės augimą, baltymų ir glitimo kiekius, pieninės brandos tarpsniu tręšimui per lapus dar galima panaudoti karbamido tirpalą.

„Vėliavinis lapas lemia apie 40 proc. derliaus, todėl apatinius lapus svarbu kuo ilgiau apsaugoti nuo plintančių ligų. Fungicidus reikia naudoti tokius, kurie turi ir gydomąjį poveikį. Paskutinį purškimą nuo lapų ir varpų ligų mokslininkai rekomenduoja numatyti per žydėjimą. Nuo varpų fuzariozės jis tikslingiausias žydėjimo viduryje. Jos plitimo pagrindinė sąlyga yra lietus, jei jo nėra, purkšti nereikia“,– įžvalgomis dalinosi R. Giedrikienė.

Ji akcentavo, kad reikia atkreipti dėmesį, ar plinta javiniai amarai, kurie pavojingiausi iki javų pieninės brandos. Pasiekus žalingumo ribą, kai javams išplaukėjus amarai apnikę 20–30 proc. stiebų, o stiebo varpoje vidutiniškai randame po 2 –3 amarus, pasėlį iki pieninės brandos vidurio reikia purkšti insekticidais.

Situacija veikliųjų medžiagų rinkoje

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus patarėja Raimonda Grigaitė sakė, kad augalų apsaugos produktų su tam tikromis veikliosiomis medžiagomis Lietuvoje mažėja. Kodėl taip vyksta? Augalų apsaugos produktas gali būti registruotas tik tada, kai jo veiklioji medžiaga patvirtinta ES, o kiekvienas augalų apsaugos produktas turi būti registruotas kiekvienos ES valstybėje atskirai, tarp jų ir Lietuvoje. Už tai atsakinga Valstybinė augalų apsaugos tarnyba prie ŽŪM. Visą informaciją apie ES patvirtintas veikliąsias medžiagas galima rasti EK puslapyje. Visos šiuo metu ES patvirtintos veikliosios medžiagos yra pervertinamos, vyksta jų peržiūra. Paprastai veikliosios medžiagos būna patvirtinamos ir atnaujinamos 15-kai metų. Būna išimčių. Pvz. Glifosatas buvo atnaujintas tik 5 m. dėl didelio visuomenės susirūpinimo. Kokios veikliosios medžiagos panaikintos, kokios atnaujintos, sužinosite išklausę pranešimo įrašą. Visoje ES labai stinga insekticidinių veikliųjų medžiagų. Galima pasidžiaugti, kad 2020 m. Lietuvoje pavyko užregistruoti 5 naujus insekticidus.

Augalų apsaugos produktų naudojimo priežiūros naujienos

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Agrochemijos skyriaus vyr. specialistė Irena Petrolienė priminė naujausius reikalavimus: draudžiama saugoti, naudoti ir tiekti rinkai neregistruotu, falsifikuotu, ne tapačiu, nei vienoje ES narėje neregistruotu produktu beicuotą sėklą; reikia laikytis 1 m apsaugos zonos nuo paviršinių vandens telkinių ir melioracijos griovių, taip pat laikytis 1 m nuo ne žemės ūkio paskirties žemės, jei nėra nurodyta kitų zonų, nenaudoti produktų vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. Labai svarbu laikytis visų etiketėse surašytų nurodymų.

Vienas iš daugiausiai klausimų sukėlusių papildymų – dėl informacijos pateikimo į PPIS purškiant bet kokius augalus produktais, kurių etiketėje yra nurodyta „Pavojingas bitėms“, net ir ruošiantis sėti sėklas, jei tokia nuoroda yra jų beico etiketėje.

Augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalas papildytas grafa – „Derliaus nuėmimo data“, nes tai svarbus rodiklis norint žinoti laikotarpį nuo paskutinio apdorojimo iki derliaus nuėmimo datos. Tai labai svarbu naudojant produktus. Nuo kitų metų balandžio 5 d. šį žurnalą bus galima pildyti tik per PPIS.

Aptarti ir kiti naujesni reikalavimai, atsakyta į seminaro dalyvių klausimus. Seminaro įrašą žiūrėkite čia.