• Temos
• Augalininkystė

Svarbu laiku pastebėti pirmuosius rapsų kenkėjus

Aušra Rudinskienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė

2019-04-18

© LŽŪKT nuotr.

Pradėjus šiltėti, į žieminių rapsų pasėlį atskrenda rapsiniai (stiebiniai) paslėptastraubliai (lot. Ceutorhynchus napi) ir rapsiniai žiedinukai (lot. Meligethes aeneus). Šiek tiek vėliau, kai temperatūra siekia +20 ^oC, po vieną atskrenda ir kopūstiniai (stiebiniai) paslėptastraubliai (lot. Ceutorhynchus quadridens). Dėl šių kenkėjų padarytos žalos kasmet prarandama nemaža dalis rapsų sėklų derliaus – ilgamečių mokslininkų tyrimų duomenimis, derliaus nuostoliai gali siekti 30–50 procentų.

Rapsų butonizacijos tarpsniu rapsinių stiebinių paslėptastraublių patelės deda kiaušinėlius į labai jaunus rapsų stiebus, truputį žemiau augimo pumpuro. Kopūstinio stiebinio paslėptastraublio patelės dažniausiai kiaušinėlius deda į jaunus stiebus,lapkočius bei į lapų pagrindinės gyslos audinius. Pažeistų augalų stiebai nenormaliai vystosi, išsikraipo, sulėtėja augimas. Tokie augalai yra jautrūs įvairioms grybinėms ligoms, ypač fomozei.

Atšilus žieminiuose rapsuose pasirodys ir rapsinių žiedinukų antplūdis. Daugiausiai žalos kenkėjai padaro tada, kai oro temperatūra būna +15 °C. Žalingiausi yra vabalai. Jie stiebo augimo (butonizacijos) tarpsniu išgraužia skylutes butonuose, žieduose, o šie nudžiūsta ir nubyra, lieka vien žiedkočiai, o jeigu nenubyra, iš jų išauga mažytės deformuotos ankštaros.

Vegetacijai atsinaujinus, žieminiai rapsai užbaigia žiedynų gemalinės struktūros formavimą (III–IV organogenezės etapai) bei iš rudens suformuotų struktūrų regeneravimą. Po pavasarinio atkūrimo procesų paprastai šiek tiek sumažėja būsimų žiedpumpurių užuomazgų kiekis augale. Būtent šiuose vystymosi etapuose augaluose galutinai (kiekybiniu ir kokybiniu požiūriais) baigiamos formuoti žiedynų sudedamosios dalys: centrinė ašis ir žiediniai pumpurai. Taip pat atstatomi ir rudeninių lapų pažastyse esantys būsimų šoninių stiebų pumpurai. Šio laikotarpio pabaigoje prasideda ir naujų pavasarinių lapų formavimasis iš dar rudenį susidariusių pumpurų. Visi šie procesai paprastai vyksta balandžio pirmoje pusėje, todėl šiuo laikotarpiu augalų apsauga nuo kenkėjų yra labai svarbi technologinė priemonė.

Siekiant užtikrinti tinkamą augalų apsaugą, auginant rapsus privaloma laikytis nustatytų ekonominio žalingumo ribų. Jų nustatymas padeda numatyti kenkėjų paplitimą ir pažeidimo laipsnį.

Gaudyklės – svarbi ir tikslinga pagalbinė kontrolės priemonė

Norint efektyviai naudoti gaudyklę, reikėtų aptarti jos naudojimosi instrukciją. Gaudyklė turėtų būti geltonos spalvos (kaip rapsų žiedai) ir pagaminta iš plastiko. Geltonosios gaudyklės gali būti įvairių formų: apvalios, keturkampės ar stačiakampės. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gaudyklės forma neturi esminės įtakos kenkėjų kontrolei. Dažniausiai gaudyklės tvirtinamos prie stovų, kurių ilgis apie 2 metrus, o indo stabilumui užtikrinti yra dedami padėklai su laikikliu. Gaudyklė statoma bent 10–20 m nuo pasėlio pakraščio, augalų augimo aukštyje. Nedideliuose laukuose pakanka vieno indo, dideliuose reikėtų statyti skirtingose vietose bent po 2 indus. Kai gaudyklė teisingai pastatyta, ją reikia pripildyti vandens ir indų ploviklio mišiniu. Indų ploviklio įlašiname kelis lašus, kad sumažėtų vandens paviršiaus įtempimas, o vabalai negalėtų pabėgti. Kelios mažos skylės (apie 5 cm) nuo viršutinio krašto neleis vandeniui lietis per kraštus lyjant. Gaudykles reikia tikrinti reguliariai, geriausia vidurdienį, tuo pačiu dienos metu ir kas 2–3 dienas. Geltonos spalvos gaudyklės yra pranašesnės tuo, kad jose kenkėjai išlieka nepakitę, palyginti su lipniomis gaudyklėmis.

Geltonosios gaudyklės skirtos pirmajam kenksmingų vabalų atskridimui ir jų aktyvumui rapsuose kontroliuoti

Kenksmingų vabzdžių rūšies pirmas atskridimas ir skraidymo aktyvumas priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Rapsiniams stiebiniams paslėptastraubliams migruoti į laukus palankiausios sąlygos, kai vyrauja saulėti orai ir temperatūra pakyla iki +12 ^oC šilumos. Rapsiniams žiedinukams taip pat palanku, kai vyrauja saulėti orai, o temperatūra pakyla iki +15 ^oC šilumos. Kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai tampa labai aktyvūs, kai oro temperatūra pakyla iki + 20 ^oC. Šiuos kenkėjus reikia naikinti jų migracijos į laukus metu.

Naudojant gaudykles, galima efektyviai įsivertinti kenkėjų plitimą ir pagal žalingumo ribą nuspręsti, kada tinkamiausias metas naudoti augalų apsaugos produktus. Vyraujant palankiems orams, kenkėjų plitimas suaktyvėja. Efektyviam insekticidų veikimo užtikrinimui svarbu laikytis etiketėje nurodytų rekomendacijų.

Geltonosios gaudyklės gali privilioti ne tik kenkėjus, bet ir natūralius kenkėjų priešus. Rapsinio (stiebinio) paslėptastraublio ir kopūstinio (stiebinio) paslėptastraublio priešai – parazitinės vapsvos (lot. Tersilochus obscurator). Jų lervos parazituoja ant paslėptasraublio lervų stiebo viduje. Rapsinio žiedinuko priešai – taip pat parazitinės vapsvos bei įvairios boružių rūšys. Jos, kaip ir vapsvos, yra plėšrios ir parazituoja rapsinio žiedinuko lervas. Dėl šių vabzdžių gausumo nereikėtų naudoti insekticidų.

Veikliųjų medžiagų veikimo pobūdis ir cheminė sudėtis

Renkantis augalų apsaugos produktus, būtina atkreipti dėmesį į veikliųjų medžiagų veikimo pobūdį ir cheminę sudėtį.

Zeta-cipermetrino yra kontaktinio veikimo veiklioji medžiaga, taip pat veikia ir per virškinimo organus, naikina čiulpiančius ir graužiančius kenkėjus.

Alfa-cipermetrinas – pasižymi kontaktiniu poveikiu ir veikia per virškinimo organus. Pasižymi ir repelentinėmis savybėmis, todėl juo nupurkšti augalai apsaugomi ilgą laikotarpį. Veikia ilgai, nes jis gerai prikimba prie vaškinio sluoksnio, dengiančio lapų paviršių, todėl sunkiai nuplaunamas lietaus, atsparus šviesos poveikiui, gerai veikia esant šiltam orui.

Tiaklopridas. Ši veiklioji medžiaga, priklausanti neonikotinoidų cheminei grupei, pasižymi stipriu toksiniu poveikiu kenkėjų virškinimo ir nervų sistemoms. Tiaklopridas veikia sistemiškai, todėl apsaugo ir naujai užaugusias augalų dalis.

Veiklioji medžiaga indoksakarbasprilimpa prie augalo vaškinio sluoksnio ir, patekusi į virškinamąjį traktą, veikia kenkėjų nervų sistemą. Todėl labai svarbu, kad purškiami pasėliai būtų gerai ir tolygiai padengiami, ypač vietose, kur yra kenkėjų. Nupurkšti rapsiniai žiedinukai po kelių valandų nustoja maitintis, tampa nejudrūs arba jų judesiai nekoordinuoti ir galiausiai, po 1–3 dienų, žūsta. Efektyvus prieš rapsinius žiedinukus, kurie atsparūs piretroidams.

Beta-ciflutrinas –kontaktinio veikimo veiklioji medžiaga, priklausanti sintetinių piretroidų klasei. Veikia per kenkėjo virškinamąjį traktą. Priklausomai nuo augalų vegetacijos tarpsnio, kenkėjų antplūdžio intensyvumo, jų išsivystymo, meteorologinių sąlygų, efektyvi 7–10 dienų.

Lambda cihalotrinas – kontaktinio ir vidinio poveikio veiklioji medžiaga. Ji priklauso sintetinių piretroidų klasei. Skirta graužiantiems ir čiulpiantiems kenkėjams naikinti. Pavojinga bitėms. Siekiant apsaugoti bites ir kitus apdulkinančius vabzdžius, nenaudoti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra lambda cihalotrinas augalų žydėjimo metu, kai lauke yra žydinčių piktžolių ir bičių aktyvaus maitinimosi metu.

Cipermetrinas – piretroidų cheminės grupės veiklioji medžiaga, kontaktinio ir vidinio veikimo.

Acetamipridas yra kontaktinio ir sisteminio poveikio, neonikotinoidų cheminės grupės veiklioji medžiaga. Patekusi į kenkėjo organizmą, pažeidžia jo centrinę nervų sistemą. Pasižymi stipriu translaminariniu veikimu: užpurkšta ant augalo dalies greitai prasiskverbia ir išplinta po visą augalą. Dėl to ši veiklioji medžiaga ilgą laiką yra efektyvi net ir labai vešliuose rapsų pasėliuose, kur sunkiai įmanomas visos lapijos tolygus apipurškimas.

Tau-fluvalinatas – kontaktinio veikimo veiklioji medžiaga, skirta naikinti graužiančius ir čiulpiančius kenkėjus. Priklausantis sintetinių piretroidų klasei. Preparatas pasižymi kontaktiniu poveikiu, taip pat veikia per kenkėjo virškinamąjį traktą ir paralyžiuoja kenkėjo nervų sistemą. Veiklioji medžiaga patenka mažomis dozėmis per virškinamąjį traktą, jutimo organus, kenkėjo stigmas ir galūnes. Pirmas nervų sistemos pažeidimo požymis yra greitas koordinacijos blogėjimas ir kenkėjas staigiai žūva. Geriausiai veikia 15–20 ºC temperatūroje, efektyvus ir esant aukštesnei temperatūrai. Tik tuomet, kai preparatas naudojamas tinkamu laiku, jis veikia efektyviausiai.

Visoje Lietuvoje pradėti dinaminiai stebėjimai

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės konsultantai visoje Lietuvoje pradėjo dinaminius pasėlių stebėjimus. Prisijunkite prie informacinės sistemos www.ikmis.lt. Jau dabar rasite nuolat atnaujinamą informaciją apie pasėlių situaciją savo rajone ir visoje Lietuvoje. Sužinosite, kokios ligos ar kenkėjai plinta, rasite augalų apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų, galėsitės naudotis elektroniniais augalų ligų, kenkėjų, piktžolių ir Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų katalogais. Bus stebimi ūkininkų žieminių rapsų, žieminių ir vasarinių kviečių, vasarinių miežių, bulvių ir sėjamųjų žirnių pasėliai. Kenksmingų organizmų plitimas pasėliuose prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stotelių duomenimis, tad sistemoje pateikta informacija yra operatyvi, ir, tikimės, padės priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus.

Kiekvieną savaitę www.agroakademija.lt bus skelbiama naujausia videoinformacija iš stebimų pasėlių. Kviečiame žiūrėti.

Naudota literatūra

Sud. Brazauskienė I., Semaškienė R. 2006. Lauko augalų ligos ir kenkėjai.

Sud. Volker H. Paul. 2018. Rapsai. Ligos. Kenkėjai. Piktžolės.

Sud. Šlapakauskas V., Duchovskis P. 2007. Augalų produktyvumas.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Augalų apsaugos produktų (duomenų bazė). Prieiga internetu <http://www.vatzum.lt/lt/>