Tarpiniai pasėliai – ūkininko darbo ir gamtos turtas

Modesta Kirvaitienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių r. biuro augalininkystės konsultantė

2020-05-05

© LŽŪKT nuotr.

Besikeičiančio klimato sąlygos, ilgiau vyraujanti teigiama temperatūra rudenį ir pavasarį, susikaupusi drėgmė dirvožemyje sudaro palankias maisto elementų išsiplovimo sąlygas. Mikroorganizmai labai intensyviai ardo dirvožemio paviršiuje esančią organinę medžiagą ir tuo pačiu atpalaiduoja azotą. Jis, esant neužimtam pasėliui (be augalų), išgaruoja arba po gausesnio lietaus lengvai išplaunamas į gilesnius dirvožemio sluoksnius, o vėliau ir į vandens telkinius. Šis praradimas žemdirbiams labai brangiai kainuoja, nes augalų mitybos trūkumą kompensuoti tenka didinant išlaidas mineralinėms azotinėms trąšoms, dėl to didėja produkcijos savikaina.

Viso to pasekmė – dėl prarastos organinės medžiagos prastėjanti dirvožemio kokybė, atsiranda erozijos tikimybė, armens paviršiuje greičiau susidaro pluta. Taigi, jei dirvožemis iki pavasario lieka neuždengtas augalija, vyksta jo degradacija, žemdirbiai patiria papildomų išlaidų.

Visų šių neigiamų veiksnių galima išvengti auginant tarpinius pasėlius. Jie sėjomainoje neužima atskiro lauko ploto, gali būti auginami prieš pagrindinius žemės ūkio augalus arba po jų, taigi ūkininkas visą vegetacijos laikotarpį gali auginti jam reikalingus ir naudingus pasėlius.

1 lentelė.Tarpinių pasėlių augalų antžeminės dalies biomasė ir jos charakteristika (S. Maikštėnienės ir A. Arlauskienės duomenys)

Web-lentele1

Pastaruoju metu naujai sukurtų augalų veislių vegetacijos periodas sutrumpėjęs iki 10 dienų. Nuėmus javų derlių, lieka 60–75 d., tinkamų augalų vegetacijai, per kurias dar gali vykti fotosintezės procesas, kurio metu gaunama saulės energija panaudojama organinei medžiagai gaminti. Dėl klimato kaitos Lietuvoje susidarė tinkamos tarpinių augalų auginimo sąlygos. Tai reiškia, kad per vieną vasarą galima gauti du derlius. Tarpinių pasėlių sukaupta papildoma organinė medžiaga dirvožemiui yra labai naudinga, nes ji palaiko humuso balansą, didina dirvožemio mikrobiologinį aktyvumą, daugėja sliekų. Galime daryti išvadą, kad augindamas tarpinius pasėlius ūkininkas sumažina ūkio sąnaudas trąšoms ir dirvos struktūrai gerinti, o derlingumas didėja. Tik reikėtų pasirūpinti, kad dirvožemis organine medžiaga būtų praturtinamas nuolat.

Tarpinių pasėlių – baltųjų garstyčių (Sinapis alba)) įterpimas į dirvožemį rudenį

Ūkininko pastebėjimai

Pastaraisiais metais tarpinių pasėlių plotai Lietuvoje vis didėjo. Gali būti, kad ūkininkų laukai tapo įvairesni ir dėl priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Tarpinių pasėlių auginimas ariamoje žemėje“. Tik ne vien papildomas finansavimas ūkininkus žavi. Jie gilinasi ir atranda būdų, kaip gerinti savo dirvožemio potencialųjį našumą mažesnėmis sąnaudomis. Štai kalbintas Šakių r. ūkininkas Mindaugas Martinaitis teigia matantis teigiamą tarpinių pasėlių auginimo pusę. „Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, didžiausias pliusas yra dėl įnešamų organinių medžiagų. Bet negalima neigti, kad sausringu laikotarpiu tarpiniai augalai išeikvoja dirvožemio drėgmę. Esant palankioms klimatinėms sąlygoms, šito dalyko beveik nepastebėtume, bet pernykščiai metai šį minusą atskleidė gana ryškiai. Buvo pagrindinis iššūkis, kai reikėjo išlaukti aštuonias savaites, kol galėjome įdirbti žaliajai trąšai paliktus laukus,“– įžvalgomis dalijosi M. Martinaitis. Ūkininkas jau išbandė daug tarpinių augalų: garstyčias, aliejinius ridikus, grikius, įvairius mišinius. Jį labiausiai džiugina ūkyje auginamų pasėlių įvairovė, kuri duoda apčiuopiamos naudos.

2 lentelė.Vienmečių augalų, pasėtų liepos mėnesį, žaliosios masės derlius(V. Rudokas)

Atliekami moksliniai tyrimai

Lietuvos mokslininkai, tyrinėjantys dirvožemį ir juose vykstančius procesus, teigia, jog kasmet 1 ha turėtų likti apie 12 t augalinių liekanų. Tada jų užtektų atkurti per augalų vegetaciją sunaudotam humuso kiekiui ir jo kiekis dirvožemyje nemažėtų. Neauginant tarpinių augalų, tokį kiekį augalinių liekanų dirvožemyje sukaupti sudėtinga. Po javapjūtės paliktų šiaudų ir dirvožemyje likusių žemės ūkio augalų šaknų masės neužtenka tam, kad humuso kiekis dirvožemyje padidėtų. Didesnį poveikį dirvožemio organinės medžiagos balansui lengvos granuliometrinės sudėties (priesmėlis ant priesmėlio su giliau slūgsančiu žvyru) dirvožemyje turėjo mėšlas (30 t/ha). Dobilų atolo žalioji trąša (4,0 t/ha) labiau praturtina dirvožemį organine mase, kuri mineralizuojasi. Sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemyje, taikant organinę ir organinę-mineralinę tręšimo sistemas, vyksta teigiami humuso kiekio pokyčiai. Dirvožemyje, kur vykdyta sėjomaina su daugiametėmis žolėmis, randama daugiau humuso negu be daugiamečių žolių. Daugiametės ankštinės žolės dėl gausių augalinių liekanų, turtingų biologinio azoto bei ilgesnio dirvožemio ramybės periodo, gerina dirvožemį net kelerius metus. Daugiametės žolės geba asimiliuoti sunkiai tirpstančių fosfatų fosforą ir įtraukti jį į biologinę apytaką. Žieminiai augalai yra ilgesnės vegetacijos, turi stipresnę šaknų sistemą, geriau išnaudoja dirvos potencialų derlingumą bei atsparesni klimato pokyčiams, negu vasariniai, todėl po derliaus nuėmimo lieka daugiau augalinių liekanų. Auginami po gerų tarpinių pasėlių, jie gerina dirvožemio biologines, chemines ir fizines savybes.

Kitas labai svarbus dalykas auginant tarpinius pasėlius yra net iki 50 proc. sumažėjęs pasėlių piktžolėtumas. Tai labai aktualu ekologiniuose ūkiuose.

Taigi, kuo daugiau mokslininkai ir ūkininkai gilinasi į tarpinių pasėlių auginimo ir naudojimo galimybes, tuo daugiau atsiranda rekomendacijų dėl jų pritaikymo ūkiuose, o neužsiimantys žemės ūkio veikla gali džiaugtis spalvingais ir įvairiais žemės ūkio augalais, augančiais Lietuvos laukuose.