Tirti žieminių rapsų pasėlio apsaugos būdai

LŽŪKT informacija

2010-12-26

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantai įgyvendino projektą „Augalų apsaugos sistemų žemės ūkio augaluose naudojimas“ Nr.1PM-KK-07-1-001583-PR001. Jo metu ūkininkų ūkių pasėliuose atlikti bandymai ir organizuotos lauko dienos. Vienas iš bandymų atliktas ūkininko Mariaus Pauliuko ūkyje, Panevėžio rajone.

Nors rapsų plotai Lietuvoje kasmet didėja, tačiau vidutinis jų derlingumas šalies mastu dar nėra didelis. Jis vis daugiau priklauso nuo išplitusių grybinių ligų ir kenkėjų. Naudojant intensyvias rapsų auginimo technologijas, siekiama išauginti ne tik daug, bet ir kuo sveikesnės rapsų produkcijos.

Ne vienas rapsų augintojas žino, kad auginant rapsus ir siekiant maksimalaus derliaus, būtina pasėlius tręšti. Žino ir tai, kad reikia stebėti kenkėjų bei ligų pasirodymo pradžią bei laikytis technologinių rekomendacijų, tinkamai naudojant pasėlių apsaugos nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių priemones. Nepaisant to, dar dažnai pesticidai naudojami ne laiku arba neekonomiškai, t. y. netaupant pinigų ir darant žalą gamtai.

Kaip optimaliausiai naudoti pesticidus bei gauti ekonominę naudą? Į šį klausimą siekta atsakyti atliekant parodomuosius lauko bandymus ūkininkų ūkiuose. Vienas iš jų buvo atliktas Panevėžio rajone, ūkininko Mariaus Pauliuko ūkyje (Lopinių k., Karsakiškio sen., Panevėžio r.). Panevėžio ir kaimyninių rajonų ūkininkai, susirinkę į liepos mėnesį vykusią lauko dieną, galėjo susipažinti su parodomojo bandymo rezultatais, įvertinti bei palyginti, kuri apsaugos sistema labiau tinka rapsams. Seminaro metu buvo diskutuojama, kodėl taip svarbu, įvertinus pasėlio būklę, pasirinkti tinkamas augalų apsaugos priemones bei jų naudojimo laiką. Ūkininkai taip pat dalinosi savo įspūdžiais bei patirtimi technikos naudojimo ir būsimo derliaus nuėmimo klausimais.

Bandymas atliktas pagal mokslininkų parengtą metodiką

Ūkininko Mariaus Pauliuko žieminių rapsų pasėlyje bandymas buvo įrengtas ir vykdomas pagal LAMMC filialo Žemdirbystės instituto mokslininkų parengtą metodiką.

Bendri pasėlio priežiūros darbai. Žieminiai rapsai sėti į priesmėlio dirvąpo vasarinių miežių. Į tą patį lauką jie sėti po 5 metų. Dirva žieminiams rapsams ruošta tradiciniu (klasikiniu) būdu. Pirmiausia ražienos nuskustos strėliniais skutikais ir įterptos į dirvą užariant iki 25 cm gylio, prieš sėją dirva ruošta germinatoriumi.

Žieminiai rapsai pasėti 2009 m. rugpjūčio 19 dieną. Marius Pauliukas rinkosi ne vienerius metus auginamą ir nuo 2003 m. „Nacionaliniame augalų veislių sąraše“ registruotą, Švedijos selekcininkų sukurtą veislę SW Pastell, nes, pasak ūkininko, ši veislė atspari išgulimui, sėklų išbyrėjimui iš ankštarų bei ligoms. Išsėta sėklos norma – 3 kg/ha.

Laikantis geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų bei siekiant maksimalios ekonominės naudos, imti dirvožemio pavyzdžiai. Pagal atliktus dirvožemio agrocheminių analizių rezultatus bei atsižvelgiant į tai, kokias trąšas ūkininkas buvo įsigijęs, sudarytas tręšimo planas ir subalansuotas maisto medžiagų kiekis planuojant gauti 4 t/ha derlių. Prieš žieminių rapsų sėją laukas tręštas NPK 5-23-30. Pavasarį, vegetacijos pradžioje, žieminių rapsų pasėlis tręštas amonio salietra (200 kg/ha). Papildomai tręšta amonio sulfatu (200 kg/ha) rapsų stiebo augimo tarpsnio pradžioje ir amonio salietra (150 kg/ha) – butonizacijos tarpsnio pradžioje.

Žieminiai rapsai, užaugę iki 4 lapelių (BBCH 14), nuo trumpaamžių dviskilčių piktžolių purkšti herbicidu Sultan 50 SC (v.m. metazachloras 500 g/l) skiriant 2,0 l/ha preparato.

Stabdant intensyvų augalų augimą ir tuo pačiu iš dalies apsaugant rapsus nuo grybinių ligų, žieminiai rapsai rudenį, jiems esant 4–6 lapelių (BBCH 14-16), nupurkšti fungicidu Orius 250 EW (v.m. tebukonazolas 250 g/l) skiriant 1,0 l/ha preparato. Kartu naudotos per lapus ir mikroelementų trąšos Siera grand (3,0 l/ha) ir boras (1,5 l/ha).

Pavasarį, butonizacijos tarpsnio metu, pasiekus kenkėjų (rapsinių žiedinukų) žalingumo slenkstį, žieminiai rapsai buvo nupurkšti insekticidais kartu su mikroelementų trąšomis magniu (1,5 l/ha) ir boru (1,5 l/ha). Žieminių rapsų pasėlis žydėjimo pradžioje (BBCH 63) nupurkštas fungicidais. Iki pat derliaus nuėmimo bendrame žieminių rapsų pasėlyje nebuvo atlikti jokie darbai.

Parodomasis lauko bandymas. Pagal mokslininkų parengtą metodiką parodomasis lauko bandymas buvo įrengtas augalų apsaugos sistemai nuo grybinių ligų ir kenkėjų demonstruoti. Jį sudarė 5 variantai, du iš jų buvo skirti ligų, 2 kenkėjų bei 1 bendra nuo ligų ir kenkėjų apsaugos sistemos. Grybinių ligų išplitimas bei kenkėjų žalingumas žieminių rapsų vegetacijos metu įvertintas visuose variantų laukeliuose.

Naudotos augalų apsaugos priemonės: insekticidai Karate Zeon 5 CS (v.m. lambda-cihalotrinas 50 g/l), Fastac 50 EC (v.m. alfa-cipermetrinas 50 g/l) ir fungicidai Orius 250 EW (v.m. tebukonazolas 250 g/l) ir Amistar 250 SC (v.m. azoksistrobinas 250 g/l).

Gauti parodomojo lauko bandymo rezultatai. Gegužės ir birželio mėnesių oro sąlygos buvo palankios grybinėms ligoms ir kenkėjams žieminiuose rapsuose plisti. Gegužės mėnesį vyravo drėgni orai, iškrito 94,2 mm kritulių. Vidutinė paros oro temperatūra buvo 13,7 °C. Šį mėnesį 13 dienų vidutinė paros oro temperatūra buvo 14 °C ir aukštesnė, tai turėjo didelės įtakos rapsinių žiedinukų plitimui žieminiuose rapsuose.

Birželio mėnesį vyravo lietingi orai, kritulių iškrito 90–160 mm (1,5–2 normos). Aukščiausia oro temperatūra buvo 27–30 °C, vidutinė paros oro temperatūra – 14,4–16,9 °C (artima vidutinei daugiametei). Liepos mėnesį net 15 dienų oro temperatūra buvo 25 °C ir aukštesnė. Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 31–35 °C. Per šį mėnesį kritulių iškrito 100–140 mm (1,3–2 normos). Žieminiams rapsams esant ankštarų vystymosi tarpsnio nors ir buvo pakankamai drėgmės, tačiau didelis karštis stabdė grybinių ligų plitimą. Šių ligų vystimasis suintensyvėjo tik žieminių rapsų ankštarų brendimo tarpsnio viduryje.

Pirmieji juodosios dėmėtligės požymiai ant ankštarų ir stiebų 2010 m. nustatyti žieminiams rapsams esant ankštarų vystymosi tarpsnio (BBCH 71 ir BBCH 79). Juodosios dėmėtligės išplitimas ant ankštarų ir stiebų sparčiai didėjo brendimo metu, t. y. paskutines 2–3 savaites prieš derliaus nuėmimą (1 lentelė). Nupurškus rapsus fungicidais Orius 250 EW (v.m. tebukonazolas 250 g/l) žydėjimo pradžioje (BBCH 63) ir Amistar 250 SC (v.m. azoksistrobinas 250 g/l) ankštarų vystymosi pradžioje (BBCH 71), juodosios dėmėtligės išplitimas rapsų brendimo tarpsnio pradžioje (BBCH 83), kai buvo atliktas tyrimas, palyginti su nepurkšto varianto laukeliais, ant ankštarų sumažėjo78,3 proc., o ant stiebų – ir 88,6 procento.

Ankštarų brendimo tarpsnio pabaigoje (BBCH 87) juodoji dėmėtligė pažeidė 70 proc. nepurkštų laukelių rapsų ankštarų ir 95,0 proc. stiebų. Purkštuose fungicidais laukeliuose ligos intensyvumas ant ankštarų buvo 1,5 karto, o ant stiebų 1,6 karto mažesnis nei kontrolinio varianto laukeliuose. Fungicidų biologinis efektyvumas atitinkamai nustatytas 35,7 ir 36,8 procento.

Žieminių rapsų ankštarų brendimo tarpsnio pabaigoje (BBCH 87) 40,0 proc. nepurkštų laukelių rapsų stiebų buvo pažeisti fomozės ir 45,0 proc. – sklerotinio puvinio. Nupurškus fungicidais, sumažėjo fomozės ir sklerotinio puvinio išplitimas ant stiebų. Jų biologinis efektyvumas nuo fomozės ir sklerotinio puvinio ant stiebų atitinkamai nustatytas 37,5 ir 66,7 proc. (3 lentelė).

Fastac 50 EC (v.m. alfa-cipermetrinas 50 g/l) žieminiai rapsai purkšti stiebo augimo tarpsniu, butonizacijos pradžioje (BBCH 32, BBCH 51) bei butonizacijos tarpsnio viduryje (BBCH 55) (4 lentelė).

Butonizacijos tarpsnio pradžioje (BBCH 51) nepurkštuose laukeliuose žiedinukų pagausėjo (iki 1,7 vabalo ant augalo). Panaudojus insekticidus, šių kenkėjų skaičius ant augalo sumažėjo ir insekticidų biologinis efektyvumas buvo 88,2 procento. Praėjus 3 d. po antro purškimo, nepurkštuose laukeliuose rapsinių žiedinukų dar padaugėjo (iki 2,1 vabalo ant augalo). Insekticidais purkštuose laukeliuose, nors ir negausiai, žiedinukai vėl pradėjo plisti . Naudotų insekticidų efektyvumas tuo metu buvo 61,9 procento. Po antro insekticidų naudojimo praėjus 7 d., purkštuose insekticidais laukeliuose rapsinių žiedinukų buvo rasta 78,1 proc. mažiau nei nepurkštuose. Nepurkštuose pasėliuose kiekvienam augalui tuo metu teko 3,2 vabalo.

Stiebų ir ankštarų kenkėjų žieminiuose rapsuose nebuvo gausu (6 lentelė). Insekticidais purkštuose laukeliuose butonizacijos tarpsnio pabaigoje (BBCH 57) stiebų kenkėjų buvo randama 47,4 proc. mažiau, o ankštarų vystymosi tarpsnio pradžioje (BBCH 71) ankštarų kenkėjų 74,8 proc. mažiau nei nepurkštuose. Gausesnis stiebų ir ankštarų kenkėjų antplūdis buvo ankštarų vystymosi tarpsnio viduryje (BBCH 75). Apskaitų metu ant augalo rastos 2–3 pažeistos ankštaros. Naudotų insekticidų efektyvumas tuo metu buvo 22,8 proc. (nuo stiebų kenkėjų) ir 32,4 proc. (nuo ankštarų kenkėjų).

Išanalizavus gautus duomenis, galima teigti, kad žieminių rapsų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistema (bendra) yra viena iš tinkamiausių. Naudotos augalų apsaugos priemonės, t. y. fungicidai ir insekticidai, mažino pagrindinių grybinių ligų bei kenkėjų išplitimą žieminiuose rapsuose. Tačiau norim priminti, kad fungicidus ir insekticidus rapsams apsaugoti reikia naudoti tik ten, kur būtina, ir tik tada, kai būtina.