• Temos
• Augalininkystė

Trąšų, augalų apsaugos produktų ir dirvožemio naudojimas ūkiuose – atsakingi sprendimai ar reikalavimų vykdymas?

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2023-08-01

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Gamtos išbandymai, rinkos pokyčiai, teisės aktai, skaitmeninimo procesai – galima būtų vardinti ir dar daugiau. Visa tai – ūkininkų realybė, nuolat verčianti atsakingai priimti skirtingus sprendimus. Kada gali padėti LŽŪKT konsultantai? Kalbamės su LŽŪKT augalininkystės paslaugų vadovu Karoliu Urba.

Kokius teisės aktus turi žinoti ūkininkas, kad nesuklystų?

Išvardinti visus teisės aktus, taikomus ūkininkui, būtų iššūkis. Jų tiek daug ir dažnai keičiami. Todėl ūkininkas turi nuolatos būti tikras, kad kažko nepamiršo, nepraleido ir panašiai. Dažnai ūkyje vienu metu reikia laikytis ir buvusių teisės aktų, ir esamų, ir jau žinoti, kokie bus ateityje.

Stengiamės, kad mūsų klientai nebūtų palikti vieniši šioje, galima sakyti, teisės aktų karuselėje. Teikdami paslaugas ir konsultacijas, padedame prisitaikyti ir kiek galima paprasčiau suvaldyti su tuo susijusią riziką.

Šiomis dienomis žemdirbių bendruomenėje diskutuojama dėl pokyčio, susijusio su Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalo pildymu. Ką reikėtų žinoti ūkininkams?

Taip, pradedantis galioti teisės akto pokytis yra šių dienų aktualija. Iki šiol visi profesionalios paskirties augalų apsaugos produktų naudotojai Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą galėjo pildyti popieriuje, elektroninėje formoje kompiuteriu arba Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS). Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja naujovė – augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai, minėtais produktais apdorojantys daugiau kaip 200 ha plotą, taip pat ūkininkai, dalyvaujantys agrarinės aplinkosaugos priemonėse ir kai kuriose ekologinėse sistemose, žurnalą turės pildyti tik PPIS.

Pildyti žurnalą sistemoje rekomenduojama visiems augalų apsaugos produktų (AAP) naudotojams, o nuo minėtos datos prievolė tampa tiems, kurie ne deklaruoja, ne turi, o AAP apdoroja 200 ha ir didesnį plotą. Į sistemą reikės suvesti duomenis apie AAP naudojimus, ne senesnius kaip 15 kalendorinių dienų.

Esame pasirengę padėti ūkininkams išvengti su AAP apskaitos žurnalų pokyčiais susijusių nesklandumų. Taigi tuos, kuriems kyla problemų dėl Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalo pildymo, kviečiame kreiptis į savo rajonų biurus.

Ką akcentuotumėte dėl Trąšų naudojimo apskaitos žurnalo pildymo?

Panašūs pokyčiai vyksta ir su trąšų naudojimo apskaita, nes taip pat reikia pildyti žurnalą, kuris iki rugpjūčio 31 d. dar gali būti pildomas popierinėje ar skaitmeninėje formoje, o dalyvaujant tam tikrose priemonėse –PPIS, bet nuo rugsėjo 1 d. visi ūkininkai turės jį pildyti PPIS. Teisės akto pasikeitimas apims ir mineralines, ir organinės trąšas.

Taip pat reikėtų priminti, kad tręšiant mineralinėmis ar organinėmis trąšomis, turima galvoje mėšlą ir srutas, per kalendorinius metus į dirvą bendrai patenkančio azoto (N) kiekis negali viršyti 210 kg, fosforo (P₂O₅) 90 kg ir kalio (K₂O) 240 kg hektarui.

Tik tada, jei ūkis turi tręšimo planus, kurie parengti atsižvelgiant į ne senesnius kaip 3 m. dirvožemio tyrimų rezultatus, įvertinat ir dirvožemio tipą, ir granuliometrinę sudėtį, ir planuojamą gauti derlių, būtų galima panaudoti kiek didesnius azoto, fosforo ir kalio kiekius: azoto (N) 250 kg, fosforo (P₂O₅) iki 150 kg ir kalio (K₂O) iki 300 kg hektarui.

Akcentuotina, kad tai yra maksimalios teisės akte nustatytos normos, ir naudoti daugiau jau būtų nusižengimas.

Atliktų augalų priežiūros darbų apskaita – jau faktas. Kas svarbu iki jos – dirvožemis, tręšimo planai?

LŽŪKT augalininkystės konsultantai padeda ūkininkams su AAP, trąšų apskaita, tręšimo planavimu, dirvožemio tyrimais. Pastaruoju metu dažnas mūsų klientas pakankamai didelį dėmesį skiria ūkio laukų dirvožemio būklei. Mes visada rekomenduojame klientams planuojant ar atliekant tręšimus vadovautis patikrintomis mokslininkų rekomendacijomis ir dirvožemio tyrimų rezultatais, kad trąšos būtų naudojamos kuo optimaliau, nes tai ne tik pinigai, bet gali turėti poveikį ir aplinkai.

Nors turint dirvožemio tyrimus, tręšimo planą galima pasirengti bet kada, su klientais šiuos darbus planuojame iš anksto. Dabartinėje situacijoje būtina žiūrėti, kokias trąšas ir kada naudoti. Tai apima ir jų kainas. Paprastai tręšimas planuojamas pagal planuojamą derlių, svarbu, kokie prieš tai auginti augalai, kokios naudotos organinės ir mineralinės trąšos, dirvožemio tipas, granuliometrinė sudėtis, maisto medžiagų kiekiai ir ypač pH.

Dirvožemio kokybiniai parametrai kiekviename ūkyje turėtų tapti lauko kortele. Jeigu mes nežinome, koks dirvožemis, kokios maisto medžiagos jame, kokios fizikinės savybės, tręšdami galime patirti nuostolių, neracionaliai panaudoti trąšas. Pagal kiekvieno lauko dirvožemį, jo būklę turi būti taikomas ir technologijos, parenkami augalai, planuojama ūkio veikla.

Štai ūkininkas nusikūlė rapsus. Galvoja prieš sėjant kitą augalą išsitirti dirvožemį. Ką patartumėt?

Jei ūkininkas nusikūlė rapsus, jau žino, ką tame lauke turėtų veikti. Ūkyje veiklos planavimas yra labai svarbus. Dirvožemio tyrimai planuojami taip pat iš anksto, nes, kaip minėjau, jie turėtų būti įprasta ūkininkavimo praktika. Lauko dirvožemio kokybinių parametrų stebėjimą, vertinimą kas 3–5 m. galima lyginti su žmogaus kraujo tyrimu. Manau, visi supranta, kad pagal dirvožemio tyrimus racionaliau priimami sprendimai.

Labai svarbus ne pats tyrimas, bet kas bus daroma su jo rezultatais. Jei ūkininkas atlieka dirvožemio tyrimą, vertina tam tikrus parametrus, svarbu, ką jis su šia informacija darys toliau: ar planuos tręšimą, bandys gerinti dirvožemio savybes ar bent jas palaikyti, ar planuos sėjomainą, o gal periodiškai norės įvertinti dirvožemio pokyčius, ką vienokia ar kitokia ūkyje taikyta technologija davė dirvožemiui – pagrindiniam ūkio fabrikui.

LŽŪKT konsultantai ūkių laukuose dirvožemio ėminius gali paimti ir rankiniu, ir automatizuotu būdu. Paėmimo būdas labiau priklauso nuo dirvožemio tyrimo tikslo, darbo apimčių, laukų kiekio, jų ploto. Žinoma, jei norima išsitirti dirvožemį, ėminius ūkininkai gali ir patys pasiimti, tačiau dažnai tam pritrūksta laiko, taip pat ypač svarbi ėminio paėmimo kokybė, taikoma metodika, tikslumas ir kiti parametrai.

Dar svarbu, ką tirsime. Pavyzdžiui tiriant mineralinį azotą, ėminiai gali būti paimami skirtingais gyliais kiek kitokia metodika nei įprastam dirvožemio tyrimui, svarbus ėminio transportavimo laikas ir sąlygos.

Ir rankiniu, ir automatizuotu būdu imdami dirvožemio ėminius, LŽŪKT konsultantai naudoja pažangias priemones, GPS nustato konkrečias lauko vietas, iš kurių iš anksto suplanuota ėminį paimti. Ėminiams paimti automatizuotu būdu naudojami keturračiai, todėl daug didesnis našumas. Tas ėminių paėmimo būdas dažniausiai taikomas ūkiuose, kur naudojamas tikslusis tręšimas, klientams parengiame kintamos normos tręšimo planus, pritaikytus ūkio technikai.

Lietuvoje laukai pakankamai margi. Kartais viename galima rasti skirtingą situaciją. Kiekvieno ūkio, net kiekvieno lauko ar skirtingos jo vietos situacija gali būti nevienoda, todėl reikia individualiai vertinti. Bendrinės rekomendacijos šiuo atveju gali ir netikti.

Greičiausiai visi sutiks, kad kuo geresnė dirvožemio būklė, tuo augalai atsparesni sausroms, vandens pertekliui lietingu periodu ar kitiems neigiamiems veiksniams. Susipažinus su savo dirvožemiu, lengviau priimti sprendimus, todėl rekomenduočiau pradėti bent nuo probleminių laukų ar jų vietų. Daugelis mūsų klientų labai atsakingai žiūri į savo ūkių dirvožemį, o tyrimai tampa įprasta technologine dalimi.

LŽŪKT klientas iš Kretingos r. situaciją žemės ūkyje apibūdino taip: „Vienais metais – kostiumas, o kitais – kaliošai“. Kaip pakomentuotumėte?

Vienos rekomendacijos agronomijoje ir žemės ūkyje nebūna, nes vienais metais – sausra, kitais – užmirkimas, o rezultatas aiškus būna tik pardavus derlių.

Ūkininkai, analizuojantys savo ūkio veiklą, įvertina rizikas ir ilgalaikes finansines galimybes suprasdami, kad vienais metais situacija geresnė, o kitais gali būti priešingai. Reikia skaičiuoti, žiūrėti, ne veltui yra profesionalūs ekonomistai, vedama finansinė apskaita. Turint ilgalaikius duomenis, reikia jais naudotis, nepriiminėti neracionalių sprendimų.

Ūkininkavimas yra verslas. Planavimas, vertinimas, priimami ir rizikingi sprendimai – ūkio kasdienybė. Tik būtina, kad sprendimai nebūtų trumparegiški ir žiūrima į ateitį. O į ją reiktų žiūrėti optimistiškai. Jei būna blogiau, bus ir geriau.

Dėkoju už pokalbį.