Trąšų rinka: vyrauja nepastovumas – būgštaujama dėl pavasarinio tręšimo

UAB „Agrochema“

2022-02-24

^©LŽŪKT nuotr.
Iki pagrindinio pavasarinio pasėlių tręšimo liekant vis mažiau laiko, trąšų rinkoje taip laukiamų permainų – kainų mažėjimo – nėra. Nors dujų kainos kiek svyruoja, jos dar labiau išaugo, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, ir tai lemia, kad trąšų kainos greičiausiai nekris. O neseniai apie amonio salietros eksporto nutraukimą paskelbusi Rusija, į įsitempusią trąšų rinką įnešė dar daugiau nerimo.

„Rusijos sprendimas nuo vasario 1 iki balandžio 1 dienos stabdyti amonio salietros eksportą, siekiant užtikrinti stabilumą vietinėje rinkoje, sukėlė dar daugiau sumaišties kaimyninių valstybių trąšų rinkose. Prie įtemptos situacijos prisidėjo ir Lietuvos geležinkelių bendradarbiavimo nutraukimas su viena pagrindinių kalio trąšų gamintojų Europoje – Belarusian Potash Company (BPC). Po šio sprendimo sustiprėjo susirūpinimas ir dėl galimo kalio trąšų stygiaus ir, suprantama, kainų augimo. Taigi, kol kas pasaulinėje trąšų rinkoje nėra nei aiškumo, nei stabilumo“, – sako „Agrochemos“ Trąšų skyriaus vadovas Vytis Varanavičius.

Tiesa, V. Varanavičius atkreipė dėmesį, jog kalio kainos pirmą kartą nuo 2020 m. gruodžio Brazilijoje ir JAV šiek tiek nukrito, tačiau visos rinkos aplinkybės rodo, kad tokie pokyčiai yra trumpalaikiai.

Dėl kalio ir fosforo ūkininkai pernelyg nesirūpina, nes šių makroelementų Lietuvos dirvožemiuose yra nemažas kiekis ir net netręšus šiomis trąšomis vieną sezoną, derlius ženkliai nesumažėtų. Tuo tarpu azotinės trąšos yra neatsiejamos nuo planuojamo derliaus normos – norintys didesnio derliaus, turi atiduoti daugiau azoto. Be to, azotas dirvoje išsiplauna, būtina juo nuolat papildyti žemę.

Ekspertų skaičiavimais, Europos ūkininkai dalimi trąšų atsargų yra pasirūpinę iš anksto. Tuo tarpu, mūsų šalies žemdirbiai, turi tik apie 30 proc. trąšų, reikalingų pavasariniam tręšimui ir pavasarį gali formuotis didžiulė paklausa, kurios, dėl išaugusių dujų kainų ir politinės situacijos, sumažėjusios pasaulinės gamybos apimtys patenkinti gali ir nepajėgti.

„Trąšų rinkoje kaip ir bet kurioje kitoje vyrauja tie patys dėsningumai – pirkėjas perka, gamintojas gamina, o didelių atsargų dėl ribotų sandėliavimo galimybių ir kitų rizikų niekas nekaupia. Skystųjų azotinių trąšų KAS pirkimas Vakarų Europoje paprastai įsibėgėja vasario viduryje. Šiemet dėl rudenį pristabdytos gamybos rinkoje šių trąšų gamyba ir pas mus vis dar nevyksta pilnu pajėgumu, todėl pasiūla kol kas gana ribota“, – sako V. Varanavičius.

Rinkos ekspertai sutaria – įvertinus visus politinius ir ekonominius veiksnius prognozuoti trąšų rinkos pokyčius net artimiausioje ateityje – praktiškai neįmanoma. Kol kas aišku tik tai, kad su iššūkiais pastaruoju metu vis susidurianti trąšų rinka, pavasarį jų gali turėti dar daugiau.