Gruodžio 09 d., penktadienis | 22

Ūkininko Gintaro Dainausko patirtis: „Reikia žinot, ką darai“

Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė
2022-04-28

© LŽŪKT nuotr.
Gintaras Dainauskas, ūkininkaujantis Akmenėlių kaime, Pakruojo r., 2021 m. konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojas Pakruojo rajone. Iš tėvų perimta patirtis, Europos Sąjungos parama, racionalūs technologiniai sprendimai ir bendradarbiavimas su LŽŪKT Pakruojo r. biuro konsultantais – svarbūs žingsniai ūkininkavimo sėkmės link.

Gintaras pasakoja, kad į kombainą sėdo dar 11-oje klasėje. Ūkiškus darbus teko atlikti tėvuko ūkyje. Vėliau – žemės ūkio inžinerijos studijos, darbas pagal mainų programas užsienio šalių ūkiuose, o 2004 m. priimtas sprendimas kurti savąjį. Pasinaudojęs jauniesiems ūkininkams skirta parama, 2004 m. pradėjo nuo 90 hektarų. Dabar jau dirba 380 iš jų 270 – nuosavi.

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Drąsiai naudodamasis Europos Sąjungos parama, iš pagrindų atnaujinęs senąsias dirbtuves, ūkininkas susikūrė modernią bazę su grūdų džiovyklomis, sandėliais. Atrado grūdų realizavimo nišą – sėkmingai juos veža į Rygą, nes ūkis Latvijos pasienyje. „Sutartis darom, kad išvežimas būtų nuo spalio, o baigiam kovą“, – sako Gintaras.

Pasak ūkininko, augalininkystės ūkyje yra du pagrindiniai darbai – gerai pasėti ir surinkti. Anksčiau pats atlikdavo šiuos darbus. Dabar džiaugiasi trimis labai gerais darbuotojais, kuriais visiškai pasitiki, todėl neabejoja, kad tie svarbiausi darbai bus atlikti gerai. „Aš per kūlimą prie džiovyklų, valomųjų, nes galima užkišt. Tada sustos ir kūlimas, ir vežimas“, – apie savo atsakomybę kalba ūkininkas.

Ūkio valdos nuo pagrindinės bazės nutolę ne daugiau kaip 10 kilometrų. Laukai dideli. „Per 10 m. prasiplėtėm, reikia jau techniką didinti – nuo 24 m atstumo tarp technologinių vėžių iki 30, keisti sėjamąją į 6 metrų“,– poreikį komentuoja Gintaras. Planuose – išmanioji technika, nedidelis ofisas su patogumais, kuro bazė, valymo įrengimai, naftos gaudyklės.

Kaip išlaikyti žemės derlingumą?

Ūkio žemė derlinga. Svarbu, kad tokia ir išliktų. „Stengiamės, kad dabar ir ateity būtų gerai, kad išlaikyt derlingas žemes, kad nenualint. Kiek paimam, stengiamės įdėt“, – akcentuoja vyras.

Vis sunkyn su mineralinėmis trąšomis. Anot Gintaro, su organika, biologija jų nepakeisim. Jis sako, kad organikos stengiasi įnešt su tarpiniais augalais. Renkasi mišinius, kur mažiau garstyčių, daugiau ridikų. Sėja kuo greičiau po kombaino į ražienas. Per žiemą iš vis žemės juodos nepalieka.

Svajonės modernizuotis nesibaigia. Purkštuvą reikia keisti, kad būtų su navigacija. Barstytuvai ir tręštuvai su žemėlapiais, nes trąšos brangsta. Kitas etapas, anot ūkininko – žemės tyrimai. Galvoja naudotis Žemės ūkio konsultavimo tarnybos laboratorijos ir dirvožemio ėminių paėmimo paslaugomis. „Mes dar tyrimų nesidarėm. Pavienius tik. Ateitis – žemės tyrimai ir tręšimas su žemėlapiais. Nes kam pilt fosforą ten, kur jo yra“, – ateities poreikį komentuoja Gintaras ir sako, kad šitam sezonui dar trąšų užteks.

Pasėlių auginimo sprendimai

Ūkyje žieminių rapsų sėjama, kiek leidžia sėjomaina. Juos galima sėti kas 4 metus. Daug auginama ir kviečių. Sėjama, žirnių, pupų, šiemet – ir miežių sėklai. Auginti salykliniai miežiai.

Žieminių kviečių pasėlis atrodo gerai

Anot Gintaro, derlingumą pavyksta pasiekti, kokį dievulis duoda. „Kviečius tręšiame planuodami gauti 8 t/ha Užpernai ir kūlėm vidutiniškai tiek. Vietom ir 9 t/ha būna, vietom ir 5. Pernai kviečių vidurkis buvo apie 7 t/ha. Tikėjomės daugiau. Sausra užėjo. Rapsų tikėjomės kulti 5 t/ha, kūlėm 3,7. Augalai aukšti, kombainas vaitoja, masės daug, o bunkeris lėtai pilnėja“, – situaciją prisimena jis.

Gamtos sąlygos pernai paskatino patiems patobulinti rapsų sėjamąją. „Ant skutiko dėjom diskus ir sėjom tiesiai į ražienas. Gavosi juostinė sėja. Pasiteisino. Dabar važiuoja visi ir nuo mūsų kopijuoja“, – technologinį sprendimą komentuoja Gintaras.

Žieminiai pasėliai šiemet labai gražiai atrodo. Jau patręšti azotinėmis trąšomis ir siera. Ūkininkas sakosi atsirinkęs tinkamiausias veisles. Daugiausia augina `Euforija` ir `Etana` kviečių, iš rapsų labiausiai tinka `Ragnar`.

Dideliame 55 ha lauke žieminiai rapsai sėti 2 cm gyliu patobulinta sėjamąja su navigacija be vairavimo. Tikimasi 4 t/ha.

„Šiemet sėsime 60 ha žirnių, o miežius dėl sėklos kitiems metams, nes ko gero neleis atsėliuoti kviečių po kviečių pagal žalinimo reikalavimus. Miežius sėsime ir dėl azotinių trąšų trūkumo, nes miežiams reikia mažiau trąšų nei kviečiams. Sėjome ir pupas. Pernai jos buvo liūdnokos dėl sausros. Jų ilga vegetacija. Per ją visko nutinka. Nors pupos daugiau azoto sutaupo nei žirniai, rudenį jas vėlai reikia kulti, tada jau sėja prasideda. Nusprendėm šiemet bandyt žirnius“, – apie pasirinkimą kalba Gintaras.

Vasarinių rapsų ūkininkas nesėja, nes sisteminiai insekticidai uždrausti, pakaitalų nėra, o su kontaktiniu vos ne kasdien turi važiuoti.

Bandė augint salyklinius miežius, bet per geros žemės – baltymų per daug ir salyklui netinka. Pasak jo, dabar geriau auginti pašarinius nei salyklinius. Kainos labai geros.

Kelias į biurą – labai svarbus

Viena svarbiausių LŽŪKT Pakruojo r. biure ūkininkui teikiamų paslaugų – buhalterinė apskaita. Ją teikianti biuro vadovė Rimutė Burbienė džiaugiasi kliento verslo sėkme.

„Nuo Žeimelio, kur gyvenu, iki Rygos kelias daug geresnis nei iki Pakruojo. Mes juokaujam, kad Žeimelį galėtų jungti prie Joniškio ar Pasvalio, į Pakruojį tik dėl konsultavimo biuro važiuotume. Reiks prašyt, kad Konsultavimo tarnyba asfaltą nusitiestų iki Žeimelio, – juokauja Gintaras, – biure viskuo naudojamės, visus europinius projektus parašė, visa buhalterija, patarimai, ką daryt, darbų sauga, augalų apsauga. Paprasta su tuo kolektyvu. Viskas vienoj vietoj“.

Tad dėl gerų patarimų ir naudingų paslaugų ir prastu keliu verta važiuoti.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.