Vasarinių kviečių auginimo technologija

Lina Židonienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio r. biuro augalininkystės konsultantė

2011-06-09

Šiais metais, kaip ir praeitais, ūkininkai turėjo atsėti nemažus žieminių kviečių plotus vasariniais, todėl labai svarbu tinkamai užauginti javus dar labiau nepadidinus ir taip nemažo nuostolio.

Vasar-kvieciai

Norint užauginti gerą ir kokybišką vasarinių kviečių derlių, būtina taikyti intensyvias auginimo technologijas. Dauguma darbų atliekami atsižvelgiant į kenksmingų organizmų plitimą pasėlyje, piktžolių rūšis, jų plitimą ir pagal augalų išsivystymo tarpsnius. Nuo tinkamai nustatyto laiko, kai reikia naudoti pesticidus, priklauso jų geriausias veikimas. Pradėjus plisti kenksmingiems organizmams, rekomenduojama naudoti efektyvius produktus ir tokiomis normomis, kurios garantuotų geriausią produkto veiksmingumą naudojimo metu.

Vasariniai kviečiai – vieni reikliausių dirvai iš vasarinių varpinių javų. Silpna šaknų sistema sunkiai pasisavina maisto medžiagas, todėl siekiant gero derliaus jiems reikia intensyvios priežiūros.

Sėklos kokybė ir normos

Ūkininkai daugiausia sėja nesertifikuotą sėklą, bet dažniausiai ūkyje užaugintus grūdus, kurie tikrai ne visada atitinka sėkliniams grūdams keliamus reikalavimus. Sėklos daigumą lemia daug veiksnių, į kuriuos būtina atsižvelgti. Jei grūdai buvo sandėliuojami netinkamo drėgnumo (daugiau nei 14 proc.), tai greičiausiai bus suaktyvėję ligų pradai, mažinantys daigumą. Sėkla turi būti išvalyta nuo piktžolių sėklų, skaldytų ir smulkių grūdų. Kai grūdai smulkūs, pasėlis būna netolygus ir jį lengviau stelbia piktžolės, apninka ligos, augalai sunkiau pakenčia stresą.

Ruošiant sėklą, labai svarbu tinkamai pasirinkti beicą. Dažniausiai rekomenduojamas kelias veiklias medžiagas turintis beicas, tuomet javai mažiau pažeidžiami su grūdu ir per dirvą patenkančiomis infekcijomis. Pasėjus tinkamai paruoštą sėklą, išvengiama pažeidimų ankstyvais augimo tarpsniais, auga vešlesnis ir tolygesnis pasėlis.

Didžiausias derlingumo potencines galimybes turi tokio tankumo pasėlis, kuriame augalų biomasė vienodai dengia dirvos paviršių, augalai nestelbia vienas kito, tačiau yra pajėgūs konkuruoti. Vasarinių kviečių sėklos norma svyruoja nuo 180 kg/ha iki 230 kg/ha. Sėklos norma priklauso nuo to, kokiame Lietuvos regione sėjama: Vakarų zonoje – 180–220 kg/ha, Vidurio – 180–220 kg/ha, Rytų – 190–230 kg/ha (Lietuvos žemdirbystės instituto 2003 m. duomenys).

Vasariniai kviečiai reiklūs sėjomainai

Augalus neigiamai veikia atsėliavimas. Geriausi priešsėliai vasariniams javams: kaupiamieji, daugiametės žolės su daug dobilų ir ankštiniai javai. Vasariniams kviečiams tinkami priešsėliai yra žieminiai rugiai, rapsai ir daržovės.

Tręšimas

Vasariniai javai azotu tręšiami prieš sėją arba po sėjos iki augalų krūmijimosi. Papildomai tręšiama bamblėjimo ir plaukėjimo tarpsniu.

Vienai vasarinių kviečių grūdų tonai išauginti reikalinga N22 P10 K20. Rekomenduojamos orientacinės mineralinių trąšų normos vasariniams kviečiams, siekiant 4,0–5,5 t/ha derliaus ir esant dirvožemyje azoto, fosforo ir kalio vidutiniams kiekiams,– N120 P55 K110. Trąšų normos tiksliau koreguojamos atsižvelgiant į dirvožemio granuliometrinę sudėtį, rūgštumą, humuso, fosforo ir kalio kiekį dirvožemyje.

Piktžolės pasėliuose

Vasariniai kviečiai, palyginti su kitu vasarojumi, piktžoles stelbia prasčiau, todėl neišvengiamai reikalinga tinkama apsauga. Svarbu herbicidais pasėlius nupurkšti laiku, kol piktžolės dar nedidelės ir jas galima sunaikinti arba sustabdyti jų augimą, kad nesubrandintų sėklos.

Vasarojų paprastai rekomenduojama purkšti 3 lapelių tarpsniu, kai piktžolės turi 2–3 lapelius. Ankstyvas purškimas turi ir neigiamų pusių – gali būti dar nesudygusios visos piktžolės ir teks antrą kartą naudoti herbicidą. Šiuo metu yra produktų, kurie gali būti naudojami vėlesniu kviečių išsivystymo tarpsniu.

Augimo reguliatoriai

Tai neatskiriama intensyvios javų auginimo technologijos dalis. Jais purškiami tik vešlūs pasėliai, linkusios išgulti veislės. Labai svarbu augimo reguliatorius naudoti tinkamu laiku, kitaip galima pasėlio būklę tik pabloginti.

Ligos ir kenkėjai

Vasarinių kviečių lapus vegetacijos metu beveik kasmet pažeidžia miltligė, lapų septoriozė, kviečių dryžligė, rudosios rūdys. Vis aktualesnė liga pastaraisiais metais yra varpų fuzariozė.

Ne visuomet auginimo technologija pavyksta sumažinti visus rizikos veiksnius, todėl vyraujant palankioms meteorologinėms sąlygoms, ligų rizika gali labai padidėti. Tuomet tenka naudoti fungicidus. Vasarinių kviečių veislių, jautrių miltligei, pasėliuose anksti ir stipriai plintant miltligei bei kitoms lapų ligoms, fungicidus naudoti augalų bambėjimo pradžioje yra pelninga. Kiek kartų juos naudoti, lemia ligų plitimas sezono metu ir auginamų veislių jautrumas ligoms.

Beveik kasmet vegetacijos metu vasarinius kviečius apninka kenkėjai: ieviniai amarai, tripsai, lemai. Po vasarinių kviečių plaukėjimo jų varpų sultimis maitinasi javiniai amarai. Su kenkėjais kovoti reikėtų jų paplitimui pasiekus kritinę ribą. Geriausias rezultatas pasiekiamas naudojant kontaktinio ir sisteminio veikimo insekticidus – taip galima sunaikinti kenkėjus dar nepatyrus didelių derliaus nuostolių.

Visi registruoti augimo reguliatoriai, herbicidai, fungicidai ir insekticidai yra skelbiami interneto puslapyje www.vatzum.lt.

Laiku pritaikyti vasarinių kviečių auginimo technologijos elementai didžiąja dalimi garantuoja gerą ir kokybišką derlių.