Birželio 25 d., šeštadienis | 22

VDU ŽŪA mokslininkė: „Lietuvoje užaugintos saldžios vynuogės – jau ne utopija“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos informacija
2022-04-27

Tokios vynuogės sirpsta Aido Streižio ūkyje© LŽŪKT nuotr.
Ar Lietuvoje galima džiaugtis saldžių vynuogių derliumi? „Žinoma, reikia tik žinių ir kūrybiškų sprendimų netikėtose situacijose, lietuviai net šiltnamiuose su pomidorais užaugina puikių uogų“, – įdomybėmis dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) lektorė dr. Asta Ramaškevičienė. Lietuvoje plečiantis vynuogininkystei, vis daugiau lietuvių įsitikina, kad ir savo sode galima užsiauginti desertinių vynuogių. Mokslininkė dalijasi patirtimi ir praktiškais patarimais, kad pirma pažintis su vynuogininkyste būtų kuo saldesnė.

Desertinės veislės jautriausios šalčiui

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Ruošiantis sodinti vynmedį svarbu tinkama veislė, o kad pasirinkimas iš beveik 100 galimų variantų netaptų iššūkiu, VDU ŽŪA mokslininkė lekt. dr. A. Ramaškevičienė siūlo peržvelgiant aprašymus ieškoti bent 30 laipsnių minusinę temperatūrą pakenčiančių augalų.

Antras svarbus kriterijus renkantis veislę – paskirtis. „Jei norisi skanių vynuogių valgymui, verta rinktis saldžias desertines, besėkles vynuoges užauginančius vynmedžius. Šios uogos išskirtinai saldžios, bet dažniausiai ne tokios atsparios šalčiui, nes yra kilusios iš šiltų, į Rytus nuo Viduržemio jūros nutolusių regionų, kur paplitęs musulmonų tikėjimas. Perdirbimui, vyno gamybai vynuogės augintos Vakarų Europoje, jos dažnai yra labiau prisitaikiusios prie šiaurietiško klimato. Verta atkreipti dėmesį ir pasidomėti Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurinės dalies ar Kanados selekcininkų darbais, jie sukūrę lengviau prie mūsų klimato prisitaikančių veislių, skanių ir valgymui, ir perdirbimui. Jei Aliaskoje ir šiaurinėje Kanados dalyje dera gausūs vynuogynai, tai tikrai įmanoma ir Lietuvoje“, – sako VDU ŽŪA mokslininkė.

Nereiklus dirvožemiui augalas

Vynuogė toleruoja pakankamai platų spektrą dirvožemio įvairovės. „Vynmedis gali augti nuo sunkokos iki pakankamai lengvos dirvos. Rūgštingumo kriterijus taip pat nėra labai svarbus, tinkama dirva nuo gana rūgštokos (pH 5,5) iki neutralios ar lengvai šarminės (pH 7–7,5). Vertinant granuliometrinę dirvos sudėtį, augalas taip pat nėra reiklus, puikiai auga priesmėlyje, net pakankamai sunkiame priemolyje, taip pat žvyringame dirvožemyje. Derlingesnėje žemėje vynuogė daugiau želia, nes pas mus nėra vynuogių augimą ribojančio veiksnio – ilgalaikių sausrų. Lietuvoje įprastos vasarinės sausros augalui didelės žalos nedaro, nes vynuogių šaknys skvarbios, vandenį pasiekia iš gilių sluoksnių. Didesnė bėda – iškritus daugiau kritulių užsistovintis vanduo ir aukšti gruntiniai vandenys, tada vynuogė labiau serga. Pasirinkus skurdesnę dirvą teks daugiau dirbti, bet gelbės mulčiavimas, tręšimas. Derlingumo kriterijus nėra toks svarbus, kaip gruntinių vandenų lygis“, – patirtimi dalijasi lekt. dr. A. Ramaškevičienė.

Vynmedis reikalauja priežiūros

Dažniausiai pastebima pradedančių augintojų klaida – įsivaizdavimas, kad pasodinus vynmedį bus galima be jokių pastangų laukti rudens ir jam atėjus džiaugtis gausiu derliumi. „Vynmedis – ne obelis ar vyšnia, kurias kartą per metus tvarkingai nugenėjus lieka tik grožėtis ir laukti derliaus. Tai reiklus priežiūrai, sistemingam genėjimui augalas. Žiemą ar vėlyvą rudenį išgenėjus, dar mažiausiai 4 kartus per sezoną genėjimą teks pakartoti. Tai labai svarbu, nes vynmedis auga sparčiai, o labai sutankėjus greitai plinta ligos – tikroji ir netikroji miltligė. Sumažėjus ventiliacijai, užsilaikius drėgmei, jos žaibiškai pažeidžia augalą ir rudenį galima likti visai be derliaus“, – perspėja VDU ŽŪA mokslininkė ir dėstytoja dr. A. Ramaškevičienė.

Pavasario iššūkis vėlyvos šalnos

Auginant vynuoges šiauriau nei istoriškai susiklostę, kyla ir augalams ne itin palankių klimatinių sąlygų lemiamų išbandymų. Vienas didžiausių – permaininga žiema ir nepastovus pavasaris. „Augalai neprisitaikę prie šaltos žiemos, permainingų orų, labai dažnais metais nukenčia nuo stiprių vėlyvų šalnų, didžioji Lietuvos dalis – nuo staigių atšalimų žiemą, sniego. Tik Žemaitijoje, arčiau pajūrio, žiemos švelnesnės. Augintojai ieško išeičių ir gudrauja dengdami nuo šalčio. Viena iš pradedančių augintojų klaidų – nuoširdus užsandarinimas ir palikimas. Taip nuo šalčio apsaugotas augalas šylant orams nukenčia nuo perteklinės drėgmės ir šilumos, tai daug pavojingiau nei visiškas nedengimas. Vienas iš galimų sprendimų – ilgai laikyti vynuoges uždengtas, kai kurie augintojai net peržydėti leidžia po danga, svarbu pasirinkti tinkamą dangą. Gerai apsaugojus žiemą, reikia stebėti temperatūrą: prasidėjus stipriems atlydžiams ir ilgai trunkant teigiamai temperatūrai labai svarbu pasirūpinti pravėdinimu, negalima palikti labai sandariai užklotų. Atšilus orams patariama šiek tiek pradengti, sudarant galimybę vėdintis, o atšalus – vėl paslėpti“, – iš svetimų klaidų siūlo mokytis lekt. dr. A. Ramaškevičienė.

Užsienyje per pavasario ir rudens šalnas dideliuose vynuogynuose naudojamas dūmijimas, kai kūrenant laužus ar dūmijančius užtaisus sukeliamas vėjas ir pasklidę dūmai neleidžia šalčiui nusileisti žemyn bei pažeisti augalų. Pavasarį, kai jau yra išsprogę pumpurai ir įrengta laistymo sistema, taikomas apipurškimas vandeniu. Anot mokslininkės, tai efektyvios, bet papildomos įrangos reikalaujančios apsaugos priemonės.

Rudeninis išbandymas apniukę ir lietingi orai

Vynuogininkystės ekspertės lekt. dr. A. Ramaškevičienės teigimu, derlius priklauso ir nuo rudeninių orų: „Jeigu uogų nokimo metu – rugpjūtį ir rugsėjį – pasitaiko apniukę, lietingi orai, kokybiškų vynuogių lauko sąlygomis užauginti sudėtinga, bet įmanoma. Norint išvengti lietingo rudens atnešamų nuostolių, verta rinktis trumpos vegetacijos, ankstyvas veisles. Jos anksčiau derės, derliumi bus galima džiaugtis net rugpjūčio viduryje, bet uogos bus ne tokio intensyvaus skonio, mažiau saldžios. Kiti galimi pasirinkimai sezono prailginimui – pridengimas agroplėvele pavasarį, kad augalai pradėtų anksčiau žydėti arba auginimas šiltnamyje“.

Šiltnamyje kartu su pomidorais

Siekdami išvengti šiaurietiško klimato keliamų iššūkių, augintojai vynuoges sodina aukštuose, gerai vėdinamuose šiltnamiuose. „Vynmedžiui reikėtų trijų–keturių metrų aukščio erdvaus šiltnamio su geru vėdinimu ne tik viršuje, bet ir apačioje, taip pat labai svarbus sistemingas genėjimas. Paskaičiavau, kad intensyviausiai augančios veislės augalas palankiu metu, pačiu intensyviausiu augimo periodu, per dieną gali paaugti iki keliolikos centimetrų. Šį prieaugį reikia labai kruopščiai genėti, neleisti augalui pernelyg išvešėti. Šiltnamiuose žmonės Lietuvoje užaugina neįtikėtinos kokybės ir skonio vynuoges“, – lietuvių atkaklumu ir sėkme džiaugiasi VDU ŽŪA mokslininkė.

Siekiantys nedidelį auginimo plotą šiltnamyje išnaudoti kuo racionaliau, šalia vynuogių gali užauginti ir pomidorų. „Vynuogėms ir pomidorams reikia labai panašių sąlygų – šilumos ir gero vėdinimo, abu pakenčia retą, gausų laistymą, jie gali augti kartu, tik verta rinktis žemus ar vidutinio aukštumo pomidorus, kad liktų erdvės gerai oro cirkuliacijai, augalai nekonkuruotų vieni su kitais. Neaukšti pomidorai netrukdys vynuogėms, o aukščiau išsikerojančios vynuogės nenustelbs pomidorų“, – praktiniais patarimais dalijasi lekt. dr. A. Ramaškevičienė.

Agroakademija.lt rekomenduoja pasižiūrėti vaizdo reportažą iš Aido Streižio ūkio, kur prieš daugiau nei dešimtmetį uteniškis ryžosi imtis gana rizikingos veiklos – pradėjo auginti desertines vynuoges.

Sirpsta įspūdingos desertinės vynuogės

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.