Verslinio braškyno produktyvumą ir stabilumą lems tinkamai parinktas braškių daigų tipas

dr. Nobertas Uselis

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas

2022-05-24

^© LŽŪKT nuotr.

Pastaraisiais dešimtmečiais verslinių braškynų plotai Lietuvoje kito nuo 360 ha iki 720 ha. Pernai versliniai braškynai užėmė 682 ha. Kartu su didėjančiais plotais iš esmės keičiasi ir braškių auginimo technologijos. Jeigu anksčiau vyravo braškių auginimas eilėmis lygiame dirvos paviršiuje, tai pastaraisiais metais maždaug pusėje verslinių braškynų jau taikoma auginimo lašeliniu būdu lietinamose, juoda arba balta plėvele mulčiuotose žemose lysvėse technologija. Šiuolaikiniai versliniai braškynai dera ne tik 2–3 savaites sezono metu, bet, parinkus įvairiu laiku sunokstančių braškių veisles ir tinkamas technologines priemones, braškių derėjimo sezonas prasitęsia iki pusės metų. Labai svarbus veiksnys, didele dalimi lemiantis verslinių braškynų produktyvumą ir ekonominį stabilumą, – ne tik veislė ir nepriekaištinga priežiūra, bet ir tinkamai parinktas braškių daigų tipas kiekvienam verslinių braškynų veisimo laikotarpiui.

Pelninga braškininkystė – nuo gegužės iki lapkričio vidurio

Šiuo metu šalies versliniuose braškynuose derėjimui paankstinti plačiai taikoma agrodangos priedangų ar polietileninių tuneliukų technologija, leidžianti uogų nokimą paankstinti iki 2–3 savaičių. Jeigu anksčiau būta tik nedrąsių pabandymų braškes auginti paprastuose polietileniniuose šiltnamiuose, tai 2021 metų deklaravimo duomenimis, šiuolaikiniuose šiltnamiuose braškynai veši 10 ha plote. Be to, braškių derėjimo sezonui pratęsti sodinamos ne tik labai vėlyvų ar remontantinių veislių braškės, bet ir sudaromas braškių derėjimo konvejeris po tradicinio derėjimo piko liepos mėnesį, nuo gegužės mėnesio vidurio veisiant dviejų savaičių laikotarpiais stambiais „šaldytais“ (frigo) daigais. Gegužės viduryje pasodinti stambūs frigo daigai derėti pradeda po 2 mėnesių, t. y. nuo liepos vidurio, kai masinis braškių derėjimas lauko sąlygomis būna jau pasibaigęs.

Mokslo tyrimai ir pastarųjų metų gamybinė patirtis parodė, kad Lietuvos klimato sąlygomis taikant įvairias braškių uogų nokimo paankstinimo ir suvėlinimo priemones, braškių augintojai uogas rinkai gali pelningai tiekti iki pusės metų – nuo gegužės iki lapkričio vidurio. Lietuvoje braškes galima sunokinti ir žiemos metu, bet dėl didelių energetinių kaštų šiltnamių šildymui ir apšvietimui stipriai išaugtų uogų savikaina, todėl labiau verta jų atsivežti iš Egipto ar kitų piečiau esančių kraštų, negu patiems išsiauginti.

Šviežiai kasti daigai – ankstyvam verslinių braškių veisimui

Kai taikomos įvairios auginimo technologijos, siekiant užsitikrinti kuo ilgesnį nokstančių uogų laikotarpį, svarbu ne tik tinkamų veislių ir inovatyvių auginimo technologijų taikymas – braškininkystės verslo sėkmė reikšmingai priklauso ir nuo tinkamų braškių daigų pasirinkimo. Paprastai braškių daigai, atsižvelgiant į jų išauginimo specifiką, skirstomi į kelis tipus: šviežiai kasti daigai, pikuoti daigai, frigodaigai.

Šviežiai kasti daigai – tai daigai, išauginti reprodukciniuose braškynuose lauko sąlygomis. Tokie daigai auginami specialiai įveistame reprodukciniame braškyne, leidžiant skrotelėms išsišaknyti laisvoje vietoje šalia retai pasodintų elitinių ar pirmos reprodukcijos motininių augalų. Daigai auginami tik pirmamečiame reprodukciniame braškyne, kuriame vykdoma nepriekaištinga ligų, kenkėjų ir piktžolių kontrolė bei neleidžiama auginti uogų derliaus, išskinant žiedynus. Žiedynų pašalinimas leidžia tinkamu laiku atlikti reikiamą ligų ir kenkėjų kontrolę, aplink augalus nesuminama dirva, o tai būtų neišvengiama skinant uogas. Taip prižiūrimi augalai gerokai anksčiau išleidžia ūsus, suformuojama skroteles, kurios išsišaknija anksčiau ir jau vasaros pabaigoje galima turėti kokybiškų, ankstyvam verslinių braškynų veisimui tinkamų daigų.

Pikuoti daigai

Pikuoti daigai – tai daigai su uždara šaknų sistema, išauginti specialiose kasetėse. Šiam tikslui lauko sąlygomis taip pat įveisiamas reprodukcinis braškynas lygiame paviršiuje arba plėvele mulčiuotose lysvėse.

Pageidautina, kad reprodukciniai braškynai būtų įveisti vasaros pabaigoje ir ne vėliau kaip 10 pirmųjų rugsėjo dienų laikotarpyje. Jeigu reprodukcinius braškynus tenka veisti pavasarį, jie veisiami kuo anksčiau, paprastai balandžio mėnesio antroje pusėje. Kuo anksčiau įveisti reprodukciniai braškynai, tuo anksčiau jie leidžia ūsus ir suformuoja skroteles. Vadinasi, kokybiškų daigų bus užauginta anksčiau ir bus galima įveisti verslinius braškynus, skirtus uogoms auginti.

Frigo daigai

Frigo daigai – tai braškių daigai, išauginti reprodukciniuose braškynuose lauko sąlygomis. Frigo ir šviežiai kasti daigai auginami tokiomis pačiomis sąlygomis, skiriasi tik jų iškasimo laikas ir laikymo sąlygos. Frigo arba šviežiai kasti daigai, skirti pavasariniam braškynų įveisimui, reprodukciniame braškyne auginami iki vegetacijos pabaigos. Šių daigų tipai skiriasi tuo, kad tradiciniai, šviežiai kasti daigai vegetacijos pabaigoje nekasami, o tai daroma pavasarį, prieš pat įveisiant verslinius braškynus.

Frigo daigai kasami pasibaigus vegetacijai – kuo vėliau, ir visą žiemą iki sodinimo pavasarį laikomi specialiose saugyklose. Tyrimais nustatyta, kad Lietuvos klimato sąlygomis laikymui skirti daigai gali būti kasami pasibaigus vegetacijai ne anksčiau kaip spalio mėnesio antroje pusėje. Pietiniuose kraštuose, iš kurių pastaraisiais metais dažniausiai įvežami frigo daigai (jeigu nėra sniego dangos bei įšalo), gali būti kasami ir gruodžio ar sausio mėn.

Vegetacijos pabaigoje iškasti daigai, skirti laikyti, turi būti nupjautais lapais, surūšiuoti pagal ragelio skersmenį į kategorijas, surišti į ryšelius ir sudėti į polietileno plėvele išklotas dėžutes, kad šaltyje neišdžiūtų. Taip kruopščiai surūšiuoti ir supakuoti braškių daigai laikomi specialioje saugykloje –2°C temperatūroje. Kadangi daigai laikomi neigiamoje temperatūroje, jie ir vadinami frigo arba tiesiog šaldytais daigais.

Frigo daigai pagal ragelio skersmenį yra rūšiuojami į 4 kategorijas: B kategorija, kai ragelio skersmuo 5–9 mm, A kategorija – 10–14 mm, A+ kategorija – 15–22 mm, A++ kategorija – per 22 mm ir šakoti kereliai. Ploni B kategorijos daigai dažniausiai naudojami tolimesniam paauginimui specialiose lysvėse, kad iki vegetacijos pabaigos būtų galima užauginti stambių daigų su keletu ragelių, kurie pasodinti į šiltnamį po mėnesio žydės ir dar po tiek pat laiko gausiai derės. Pasodinus A kategorijos daigus, reikia pašalinti pasirodžius žiedynams ir leisti pasodintam augalui derėti tik kitais metais, kai jis sutvirtės, išsišakos ir suformuos daug žiedynų. A+ ir A++ kategorijos daigai arba specialiai išauginti šakoti kereliai jau pakankamai gausiai dera praėjus 2 mėn. po sodinimo.

Skirtingas sodinimo laikas – skirtingas derlius

Versliniai braškynai veisiami skirtingu laiku ir jų produktyvumas labai priklauso nuo konkrečiam sodinimo laikui pasirinktų daigų tipo. Visada siekiama, kad įveisus verslinį braškyną, jis pradėtų kuo greičiau derėti. Vienas iš tinkamų sodinimo laikotarpių, žinomas nuo seno norint kitą vasarą sulaukti gausaus derliaus, yra braškių sodinimas antroje vasaros pusėje iki rugpjūčio trečiosios dekados. Kokybiškais daigais įveisti braškynai kitąmet iš tiesų gausiai dera. Šiuo laikotarpiu sodinami šviežiai iš reprodukcinių braškynų kasti daigai arba pikuoti, su uždara šaknų sistema. Vėliau braškynus tokiais daigais veisti taip pat galima, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo vidurio. Dar vėliau rudenį veistų braškynų būklė pavasarį labai priklausys nuo orų kaitos žiemojimo metu. Dažniausiai, esant nepastoviai sniego dangai, vėliau rudenį pasodinti daigai yra iškilnojami, pašąla, todėl tokių braškynų būklė ir derlius po žiemojimo gali būti gana prasti.

Pavasarį verslinius braškynus patariama veisti kuo anksčiau, prasidėjus vegetacijai. Šiam tikslui tinka visų tipų braškių daigai. Tinka ir reprodukciniuose braškynuose išauginti šviežiai kasti daigai, ir praėjusiais metais išauginti pikuoti daigai. Taip pat pavasariniam sodinimui itin tinka pastaraisiais metais išplitę iš piečiau esančių valstybių įvežti frigo daigai. Jeigu dėl kokių nors priežasčių pavasarį įveisti braškyną pavėluojama iki braškių žydėjimo (apytikriai iki gegužės antrosios dekados), tuomet geriausiai tinka saugyklose išlaikyti frigo daigai.

Verta žinoti, kad pavasarį įveistuose braškynuose sodinimo metais uogų derlius bus labai mažas ir ekonomiškai nevertingas, todėl braškių žydėjimo metu žiedynai yra pašalinami. Žiedynų pašalinimas leidžia sukaupti daugiau maistinių medžiagų kitų metų derliaus formavimui.

Jeigu naudojami stambūs A++ ar specialiai išauginti su keliais rageliais frigo daigus, jie yra suformavę keletą žiedynų su daug žiedų, o praėjus mėnesiui po sodinimo, pradeda žydėti, dar po mėnesio – derėti. Stambiais frigo daigais įveistas braškynas duoda gausų ir kokybišką derlių jau sodinimo metais. Neatsitiktinai stambiais ir kokybiškais frigo daigais veisiami braškynai šiltnamiuose. Taip pat stambius frigo daigus galima sodinti lauko sąlygomis nesezoniniam derliui gauti. Šiam tikslui sodinti reikėtų intervalais kas 2 savaites, pradedant nuo gegužės vidurio. Gegužės viduryje pasodinti stambūs frigo daigai pradės žydėti birželio viduryje, o sunokusias uogas jau bus galima pradėti skinti nuo liepos mėnesio vidurio. Vadinasi, taikant tokią technologiją, frigo daigais įveistų braškynų derėjimas prasideda tuomet, kai tradiciškai lauko sąlygomis auginamų braškių derlius jau baigiasi. Tiesa, patirtis parodė, kad kuo vėliau frigo daigais įveistas braškynas, tuo derlius mažesnis, nors daigų kokybė ir vienoda.

„Ūkininko patarėjo“ informacija