Birželio 18 d., ketvirtadienis | 26
Žemdirbio vasara 2026 – dėmesys dirvožemio sveikatai, inovacijoms ir agronomijos paveldui (su fotogalerija)
Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt
2026-06-18
Birželio 17 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje vykusi 26-oji mokslinė-praktinė konferencija „Žemdirbio vasara 2026: inovatyvūs agroinžineriniai sprendimai augalininkystėje“ ir Lietuvos agronomų sąjungos suvažiavimas subūrė mokslininkus, agronomus, konsultantus, verslo atstovus ir ūkininkus.
Konferencijos dalyviai diskutavo apie augalininkystės ateitį, klimato kaitos keliamus iššūkius, dirvožemio būklę, pažangių technologijų taikymą ir mokslu grįstus sprendimus, padedančius užtikrinti tvarią žemės ūkio plėtrą.
Renginį kartu su Lietuvos agronomų sąjunga organizavo klasteryje „Žaliasis intelektas“ veikiantys VDU ŽŪA Bandymų stotis, VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras bei VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas. Klasteris telkia mokslą, verslą ir žemdirbių bendruomenę, siekdamas kurti bei diegti inovatyvius ir tvarius sprendimus Lietuvos žemės ūkiui.
„Žemdirbio vasara“ – tai daugiau nei tradicinis renginys, tai erdvė, kurioje susitinka mokslas, verslas ir praktika. Tik bendradarbiaudami galime kurti sprendimus, kurie būtų inovatyvūs, tvarūs ir pritaikomi ūkiuose“, – sako klasterio „Žaliasis intelektas“ vadovė dr. Skirmantė Balnytė-Rusė.
Pristatyta daugiau kaip pusšimtis VDU ŽŪA Bandymų stotyje vykdomų lauko eksperimentų, naujausi augalininkystės technologijų tyrimai, pažangi žemės ūkio technika ir praktiniai sprendimai ūkiams.
Organizatoriai akcentavo, kad sparčiai kintančiomis ūkininkavimo sąlygomis ypač svarbus glaudus mokslo, verslo ir praktikos dialogas.
Nuo inovacijų laukuose iki dirvožemio sveikatos
Didelė dalis konferencijos temų vienaip ar kitaip buvo susijusios su dirvožemiu – svarbiausiu augalininkystės ištekliumi. Apie jo vertinimo svarbą, gyvybingumą ir duomenimis grįstų sprendimų naudą renginio dalyviai galėjo sužinoti ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ekspozicijoje.
LŽŪKT stende lankytojams pristatytos laboratorijoje atliekamų dirvožemio tyrimų galimybės, dirvožemio Sveikatingumo paketas bei praktiniai sprendimai, padedantys ne tik didinti derliaus potencialą, bet ir išsaugoti dirvožemio produktyvumą ateityje.
Su renginio svečiais bendravusi LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vyr. augalininkystės specialistė dr. Kristina Amalevičiūtė-Volungė pabrėžė, kad dirvožemį būtina vertinti kompleksiškai.
„Dirvožemio tyrimai skirti ne vien tręšimui, pH įvertinti ar normoms parinkti. Tai jo būklės, derlingumo ir gyvybingumo įvertinimas. Tik tiksliai nustačius problemas ir parinkus dirvožemio gerinimo priemones galima užtikrinti jo gyvybingumą, kuris ateityje lemia tvarų ir sveiką derlių“, – sakė specialistė.
Kaip teigia dr. K. Amalevičiūtė-Volungė, planuojant ilgalaikį dirvožemio derlumą nepakanka žinoti vien pagrindinių maisto medžiagų kiekius. Ne mažiau svarbu įvertinti biologines, chemines ir fizikines dirvožemio savybes bei jų tarpusavio sąveiką. Būtent tokį visapusišką vaizdą suteikia LŽŪKT laboratorijoje atliekamas dirvožemio Sveikatingumo tyrimas, leidžiantis pagrįstai planuoti dirvožemio gerinimo ir derlingumo didinimo sprendimus. Tyrimo rezultatai suteikia daugiau informacijos apie organinių medžiagų būklę, mikroorganizmų aktyvumą ir padeda suplanuoti konkrečias dirvožemio gerinimo priemones.
Dr. K. Amalevičiūtė-Volungė atkreipė dėmesį, kad siekiant ilgalaikio rezultato pirmiausia reikėtų „pagydyti“ ir „pamaitinti“ dirvožemį, o tik tuomet planuoti tręšimą. Anot jos, sveikame ir gyvybingame dirvožemyje maisto medžiagos panaudojamos gerokai efektyviau, todėl ir tręšimo rezultatai būna geresni.
Specialistė taip pat pritarė konferencijoje pranešimą skaičiusio prof. dr. Viktoro Liako išsakytai minčiai, kad net ir sparčiai tobulėjant išmaniosioms technologijoms, jos ne visuomet pajėgios atskleisti tikrąsias dirvožemio problemas. Todėl išsamūs dirvožemio tyrimai išlieka nepakeičiami, ypač šiandien, kai vis daugiau dėmesio skiriama dirvožemio biologijai ir jo gyvybingumui.
„Net ir pasiekus aukštą derlingumo lygį, dirvožemio tyrimai išlieka svarbiu įrankiu. Jie leidžia pereiti nuo intensyvaus prie tikslaus ūkininkavimo – mažinti perteklines sąnaudas, išvengti maisto medžiagų disbalanso ir ilgalaikėje perspektyvoje išsaugoti dirvožemio produktyvumą bei gyvybingumą“, – pabrėžė dr. K. Amalevičiūtė-Volungė, pridurdama, kad didžiausi pokyčiai prasideda ne nuo didesnių investicijų, o nuo tikslaus dirvožemio pažinimo ir subalansuotų sprendimų.
Specialistės teigimu, sveikas dirvožemis veikia kaip natūralus filtras, padedantis išsaugoti gruntinių vandenų kokybę, sulaikyti maisto medžiagas ir mažinti jų praradimus aplinkoje. Todėl dirvožemio tyrimai šiandien tampa ne tik agronominiu, bet ir aplinkosauginiu įrankiu.
LŽŪKT ekspozicijoje pristatytas keturratis simboliškai priminė konsultantų kasdienybę – darbą laukuose, tiesioginį bendravimą su ūkininkais ir praktinių sprendimų paiešką konkrečiose ūkių situacijose.
Agronomų bendruomenę vienijo ne tik ateities sprendimai
Konferencijos metu vyko ir Lietuvos agronomų sąjungos suvažiavimas, skirtas profesoriaus Petro Vasinausko 120-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginio dalyviai prisiminė profesoriaus indėlį į Lietuvos agronomijos mokslą ir jo puoselėtas atsakingo santykio su žeme idėjas, kurios aktualios ir šiandien.
Šiai sukakčiai pažymėti surengta diskusija „Nesenstančios agrotechnikos tiesos pagal profesorių Petrą Vasinauską“, kurioje dalyvavo mokslo, verslo ir žemės ūkio sektoriaus atstovai. Tarp diskusijos dalyvių buvo ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Saulius Gintas Cironka (trečias iš kairės).
Renginio metu pagerbti ir Lietuvos agronomijai nusipelnę specialistai. Už ilgametį indėlį į agronomijos mokslą, praktiką ir žemės ūkio pažangą apdovanoti Romualdas Majeras, doc. dr. (HP) Vytautas Ruzgas, Linas Šateika, prof. dr. Vytautas Liakas ir dr. Danutė Jablonskytė-Raščė. Tarp apdovanotųjų – agronomijos mokslininkai, selekcininkai, ilgamečiai specialistai ir pažangūs ūkininkai, reikšmingai prisidėję prie Lietuvos žemės ūkio pažangos.
Dėmesio sulaukė ir jaunieji agronomijos specialistai. Lietuvos agronomų sąjunga pirmą kartą savo istorijoje įsteigė ir įteikė tikslinę skatinamąją stipendiją. Ji skirta VDU ŽŪA studentui Martynui Masioniui. Šis įvertinimas simboliškai priminė, kad agronomijos ateitis kuriama ne tik remiantis sukaupta patirtimi, bet ir investuojant į jaunąją specialistų kartą.
Pirmą kartą Lietuvos agronomų sąjungos istorijoje įsteigta ir įteikta tikslinė skatinamoji stipendija atiteko VDU ŽŪA studentui Martynui Masioniui.
Vienu ryškiausių suvažiavimo akcentų tapo ilgamečio Lietuvos agronomų sąjungos pirmininko, buvusio Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus dr. Edvardo Makelio knygos „Sugrįžimai be nostalgijos“ pristatymas. Daugiau kaip keturis dešimtmečius įvairiose atsakingose pareigose dirbęs agronomas ir vadovas yra gerai žinomas visai šalies žemės ūkio bendruomenei.
Patirtys, kurios virto istorija: dr. Edvardas Makelis pristatė savo knygą „Sugrįžimai be nostalgijos“.
Knygoje autorius atvirai pasakoja apie svarbiausius savo gyvenimo ir profesinės veiklos etapus, Lietuvos žemės ūkio pokyčius bei iššūkius, su kuriais teko susidurti skirtingais šalies raidos laikotarpiais. Tai ne tik asmeninių prisiminimų knyga, bet ir vertingas liudijimas apie Lietuvos žemės ūkio istoriją, žemdirbių konsultavimo kūrimo procesus ir žmones, prisidėjusius prie šalies žemės ūkio pažangos. „Sugrįžimai be nostalgijos“ išsiskiria atviru pasakojimu, pagarba šeimos istorijai bei atsakingu požiūriu į valstybės ir žemės ūkio raidą.
Žinios, kurios virsta sprendimais
„Žemdirbio vasara 2026“ dar kartą parodė, kad pažangus ūkininkavimas prasideda nuo žinių ir gebėjimo jas pritaikyti praktikoje. Moksliniai tyrimai, inovatyvios technologijos, dirvožemio pažinimas ir profesinės patirties perdavimas šiandien tampa svarbiausiais įrankiais siekiant konkurencingo, tvaraus ir ateities iššūkiams pasirengusio Lietuvos žemės ūkio.
Agroakademija.lt: parengė LŽŪKT vyr. redaktorė Ramunė Sutkevičienė
Egidijaus Vilkevičiaus nuotraukos
