Gruodžio 07 d., antradienis | 21

Žieminiai miežiai – meilė iš išskaičiavimo

„Ūkininko patarėjo“ informacija
2021-11-17

Susidomėjimas miežiais yra išaugęs. Autorės nuotr.

Žieminiai miežiai, kurių pagrindinis privalumas – ankstyvas kūlimas – populiarėja, jų plotai – didėja. Ar ši kultūra užkariaus šalies ūkininkų simpatijas? Nors žieminiai miežiai tinkami auginti mūsų klimato sąlygomis ir turi daug privalumų, nemaža dalis grūdų augintojų jų dar vengia.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Plotai didėja

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pastaraisiais metais mūsų šalyje didėja deklaruojamų žieminių miežių plotai. Palyginus šiuos metus su 2017 m. matyti, kad minėtų pasėlių plotai išaugo daugiau nei trigubai: nuo 7 337,88 ha iki 26 242,14 ha. Praėjusiais metais žemdirbiai augino 24 791,62 ha žieminių miežių. Šiemet didžiausius plotus šių žieminių javų pasėjo Panevėžio, Jurbarko, Radviliškio, Raseinių, Anykščių, Kupiškio rajonų ūkininkai.

Šių metų birželio mėnesio duomenimis, grūdų supirkimo įmonės pašarinius miežius (II klasės) supirko po 178,91 Eur/t, jų kaina buvo 11,10 proc. didesnė nei prieš metus. Antai, žieminiais miežiais susižavėjo Ukmergės r. ūkininkas Antanas Remeika, beveik du dešimtmečius puoselėjęs ekologinį ūkį ir jo prieš keletą metų atsisakęs. „Tradiciškai ūkininkauju antrus metus. Todėl nusprendžiau išbandyti naują kultūrą, kurios iki šiol neauginau. Žieminiams miežiams skyriau 5 ha. Jie auga atskiruose trijuose laukeliuose. Atrodo, viską padariau taip, kaip priklauso, miežius pasėjau rugsėjo pradžioje. Tačiau pasėlis atrodo nekaip. Jis – pageltęs. Esu sunerimęs“, – savo nuogąstavimus išsakė pašnekovas.

Vienas stambiausių Ukmergės r. ūkininkų Zenonas Vaičiulis (nuotr.) pastaraisiais metais žieminių miežių neaugina. Jo ūkyje šie žieminiai javai buvo auginami daugiau nei prieš dešimtmetį.

„Žieminiai miežiai – įnoringa kultūra. Jei jie peržiemoja, atseikėja gerą derlių, jei ne, tuomet patiriami nuostoliai. Ūkyje vietoje žieminių miežių auginame žieminius rapsus. Ateityje žieminių miežių neketiname auginti“, – tvirtino Z. Vaičiulis.

Atsisakė žieminių miežių

Prieš dešimtmetį žieminiai miežiai augdavo ir stambaus Panevėžio r. javų augintojo Ovidijaus Pečeliūno ūkyje. Šiai kultūrai būdavo skiriami 60–80 ha plotai. Pasak ūkininko, žieminiai miežiai jam atseikėdavo puikų 8–10 t/ha derlių. „Kadangi ūkyje auginome sėklinių kviečių pasėlius, atsisakėme žieminių miežių. Juos kuldavome pirmuosius, todėl nepavykdavo išvengti priemaišų. Jei kviečiai nebūtų auginami sėklai, tai ir problemų nebūtų, juk pardavinėjant grūdus gali būti keli procentai priemaišų, tačiau aprobuojant sėklinį pasėlį jis turi atitikti keliamus reikalavimus. Žieminiai miežiai – geras priešsėlis rapsams, tačiau miežių pabiros jiems turėdavo blogą įtaką“, – atviravo ūkininkas.

Žinomas Anykščių krašto ūkininkas Romualdas Kubaitis (nuotr.) šiais metais taip pat atsisakė žieminių miežių.

„Tai buvo derlinga kultūra, iš hektaro pavykdavo prikulti virš 8 tonų. Tačiau jų atsisakiau dėl dviejų priežasčių: jautrumo ligoms ir laukų užteršimo. Pagrindinė mano ūkio kultūra – kviečiai. Žieminiai miežiai man sugadindavo daug sėklos“, – akcentavo patyręs žemdirbys. Ūkininkas žada auginti vasarinius salyklinius miežius. Jei salyklinių miežių kokybės rodikliai bus geri, už juos pavyks gauti 20–30 Eur/t daugiau nei už žieminius. Jų poreikis – didelis.

Auginimas pasiteisino

Ketverius metus žieminius miežius auginusi Panevėžio r. ūkininkė Kristina Krivickienė sakė šiųmetinei sėjai negavusi sėklos. „Kiekvienais metais hibridinių žieminių miežių sėklos būdavo į valias, tačiau šiemet jos pritrūko. Būtent dėl šios priežasties jų nepasėjome. Tačiau neketiname šios kultūros atsisakyti. Šiek tiek pakeisime sėjomainą, vietoje žieminių, auginsime vasarinius miežius“, – teigė ūkininkė, auginusi 60–70 ha hibridinių žieminių miežių, kurie gerai peržiemodavo.

Raseinių r. ūkininkaujantis Rimas Gunevičius žieminius miežius pradėjo auginti prieš dešimtmetį. „Jų auginimas man pasiteisino. Kai laikiau gyvulius, juos naudodavau savo reikmėms, dabar gyvulių neauginu“, – teigė pašnekovas. Pasak R. Gunevičiaus, žieminių miežių derlius priklauso nuo žemės derlingumo ir nuo to, kaip jie tręšiami. Šiais metais jam pavyko prikulti 6 t/ha ir parduoti už beveik 200 Eur/t. „Šiuo metu žieminiams miežiams esu skyręs per 50 ha. Pasėliai atrodo gražiai, neperaugę. Praėjusiais metais pasėlis buvo peraugęs, tačiau neiššuto, peržiemojo gerai. Šiltėjant klimatui, žieminius miežius reikia sėti vėliau, nei nurodo sėjos terminai. Būdavo metų, kuomet kai kurie pasėlių ploteliai rudenį pageltonuodavo, tačiau pavasarį visi susilygindavo“, – patirtimi pasidalijo vyras.

Išaugo susidomėjimas

Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovo Igno Jankausko, jei ūkininkams pavyksta iš miežių uždirbti, juos ir augina. Susidomėjimas miežiais yra išaugęs būtent dėl padidėjusios jų paklausos. „Šalyje pašarinių kultūrų auginama nedaug, jų paklausa yra. Kažkokia dalis miežių keliauja pašarui. Pasaulyje miežiai yra trečia kultūra pagal prekybos apimtis. Jie – populiarūs, naudojami ne tik pašarų, bet ir salyklų gamybai. Lietuvoje yra dvi pagrindinės salyklo gamyklos, jos taip pat didina supirkimus“, – akcentavo I. Jankauskas.

Pastebima, kad pastaraisiais metais vasarinius miežius nurungė žieminiai, nes jie yra derlingesni. LGAA administracijos vadovas tvirtino, kad ūkininkai, ieškodami, kaip paįvairinti sėjomainas, mielai įterpia būtent šią kultūrą. Tačiau pagrindiniu sėjomainos iššūkiu tampa sugebėjimas parduoti išaugintą produkciją. Kadangi miežių paklausa yra, o pasėlių įvairinimas ūkiuose – reikalingas, miežių auginimas yra „ant bangos“.

„Šiais metais dėl sausros nukentėjo visos kultūros. Ne išimtis ir žieminiai miežiai. Jie nukentėjo net labiau nei kviečiai. Šiųmetinis jų derlius buvo menkesnis, siekė apie 4,5 t/ha“, – sakė I. Jankauskas. Jis pabrėžė, kad miežiai – pakankamai derlinga kultūra, derlingumu nelabai nusileidžianti žieminiams kviečiams. Nors jų auginimas šiek tiek paprastesnis negu žieminių kviečių, ūkininkai vengia juos auginti, nes jie turi vieną trūkumą. „Pasėjus žieminius miežius visada lieka pabirų, kurios bujoja tame pačiame lauke dar kelerius metus. Baimė užteršti lauką ilgesniam laikotarpiui ir stabdo nuo didesnės kultūros plėtros. Jei kviečių lauke pridygsta miežių, prarandami kviečių kokybiniai parametrai. Tačiau tie, kas yra išmokę juos auginti, augina ir džiaugiasi šia kultūra. Tam reikia papildomų agronominių žinių“, – tvirtino LGAA administracijos vadovas.

KOMENTARAS

Sumažėjo derlingumas

Albinas Šiuliauskas, VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas

Pastaraisiais metais dėl klimato kaitos žieminių miežių derlingumas gerokai sumažėjo. Jei prieš dešimtmetį ūkininkai prikuldavo 8–10 t/ha, dabar – 5–7 t/ha. Žieminiai miežiai subręsta anksčiau nei kiti javai. Šiais metais žieminius miežius, kai jie buvo pieninės-vaškinės brandos tarpsnyje, stipriai paveikė sausra, todėl grūdai sudžiūvo. Priklausomai nuo veislės ir dirvožemio, grūdų masė sumažėjo 30–50 proc.

Pageltę miežių pasėliai – labai individuali situacija. Tačiau noriu pabrėžti, kad šią vasarą buvo labai stiprūs varpinių javų šiaudai. Jei ūkininkai šiaudus įterpė su diskiniais kultivatoriais, jie dirvoje sunkiau mineralizavosi. Pastebima, kad būtent šiaudai yra geras tarpininkas įvairiems patogenams daugintis ir išlikti dirvožemyje, o vėliau kenkti būsimiems pasėliams.

ŪP korespondentė Jolita Žurauskienė, autorės nuotraukos

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.