Piktžolės su javais konkuruoja dėl maisto medžiagų, vandens, erdvės. Žieminiuose javuose piktžolės paprastai grūdų derlių sumažina nedaug. Esant vidutiniam piktžolėtumo lygiui ir dominuojant plačialapėms piktžolėms, tiesioginis derliaus sumažėjimas neviršija 8–10 procentų, tačiau nesunaikinus piktžolių, sudėtingiau nuimti derlių, piktžolių sėklos užteršia dirvą ir grūdus, didina jų drėgnumą. Padidėja išlaidos grūdams valyti ir džiovinti.
Nesunaikinus piktžolių žiemkenčiuose, piktžolėtesni būna po jų augantys augalai. Svarbu ir tai, kad žiemkenčiai – geras priešsėlis cukriniams runkeliams, bulvėms ir kitiems augalams, kurie nepajėgūs konkuruoti su piktžolėmis. Pavasarį retame pasėlyje piktžolės pirmosios pasinaudoja maisto medžiagomis. Atidžiau rūpintis jų naikinimu žiemkenčiuose skatina ir tai, kad dabar dažniau auginamos trumpašiaudės žiemkenčių veislės, kurios silpniau stelbia piktžoles.
Šiais metais po vėsaus rudens ir permainingos žiemos javų būklė sudėtinga. Pirmoje žiemos pusėje iškritus gausiam sniegui, įšalo beveik nebuvo, o sausio viduryje ištirpus didžiajai sniego daliai ir per vasarį spustelėjus šalčiui, žieminiai javai besniegiuose laukuose nukentėjo stipriai: žieminiai miežiai iššalo, stipriai apšalo jautresnės žieminių kviečių veislės, tik žieminiai rugiai atšilus gražiai sužaliavo.
Šiuo metu piktžolės žiemkenčiuose dar mažos, tačiau, atšilus orams ir kai javai silpnesni, netrukus ims sparčiai augti. Be to, praretėjusiuose pasėliuose pradės dygti ir naujų piktžolių.
Tyrimų duomenimis, žiemkenčiuose labiausiai paplitusios vienametės dviskiltės piktžolės: bekvapiai šunramuniai, kibieji lipikai, dirvinės našlaitės, rugiagėlės, trikertės žvaginės, dirvinės neužmirštuolės, veronikos, notrelės, daržinės žliūgės, dirvinės čiužutės. Iš vienamečių vienaskilčių: vienmetės miglės, tuščioji aviža. Daugelyje regionų ypač daug nuostolių padaro dirvinės smilguolės. Tai vienametės, žiemojančios, tik su sėklomis plintančios piktžolės. Stipriai joms išplitus, galima netekti trečdalio ar net daugiau derliaus.
Daugiametės dviskiltės piktžolės: dirvinės usnys, dirvinės pienės, paprastieji kiečiai. Kai kuriais metais praretėjusiuose žiemkenčiuose po žiemos pridygsta ir baltųjų balandų.
Piktžoles herbicidais naikinti galima rudenį, tuojau po sėjos, sudygusiuose žiemkenčiuose, ir pavasarį, prasidėjus jų vegetacijai, kai dienomis temperatūra ne žemesnė kaip 10 °C bei pradžiūvusios dirvos.
Geriausi rezultatai pasiekiami, kai herbicidai naudojami atsižvelgiant į paplitusias piktžolių rūšis ir jų dydį. Bendra herbicidų veikimo taisyklė yra tokia: kuo geriau auga piktžolės, tuo lengviau jas naikinti. Vienametės piktžolės jautriausios herbicidams, kai jos yra skilčialapių ir 2–3 tikrųjų lapelių tarpsnio. Kuo didesnės piktžolės, tuo sunkiau jas sunaikinti. Norint pavasarį sėkmingai sunaikinti piktžoles žieminiuose javuose, herbicidais reikia nupurkšti iki joms sužydint. Herbicidų veiksmingumas sumažėja, jei dirva yra pernelyg sausa arba užmirkusi. Nerekomenduojama javų purkšti esant šalnoms, tada susilpnėja herbicidų veikimas, javai yra jautresni ir taip pat gali nukentėti nuo herbicidų.
Daugiametės dviskiltės piktžolės, dirvinės usnys, dirvinės pienės geriau sunaikinamos herbicidus purškiant piktžolėms esant skrotelės tarpsnio (apie 5–10 cm aukščio). Taigi, jei pasėlyje šių piktžolių yra, geriau palaukti, kol didesnė jų dalis sudygs.
Tai priklauso nuo piktžolių rūšinės sudėties, auginamų javų, oro ir dirvos sąlygų. Šiuo metu dviskiltėms piktžolėms žieminiuose kviečiuose naikinti registruota daugiau kaip 30 preparatų. Dvi stambiausios grupės: sulfonylurėjos grupės produktai (veikliosios medžiagos tribenuronmetilas, tritosulfuronas, metsulfuronas, amidosulfuronas, florasuramas) ir preparatai, veikiantys kaip augimo reguliatoriai (v.m. MCPA, dikamba, 2,4-D, fluroksipiras, klopiralidas). Šių dviejų grupių veikliųjų medžiagų mišinių preparatai naikina gana platų piktžolių spektrą.
Pasėliuose vyraujant daugiametėms dviskiltėms piktžolėms (usnims, pienėms), veiksmingi preparatai, savo sudėtyje turintys MCPA, 2,4-D, dikamba veikliųjų medžiagų. Šiuo metu Lietuvoje registruota net keturių firmų 2,4-D amino druska. Rekomenduojama naudoti nedideles normas, nes jautrioms piktžolėms sunaikinti to pakanka. Atsparesnes reikia naikinti kitais preparatais arba jų mišiniais. Herbicidai, kurių sudėtyje yra 2,4-D ir dikamba veikliųjų medžiagų, turėtų būti naudojami žiemkenčių krūmijimosi metu. Rekomenduojama purkšti, kai temperatūra dienos metu bus daugiau nei 10 °C. Šiuos herbicidus naudojant vėliau, javų stiebo augimo metu, galima augalus pažeisti, dažniausiai sutrikdomas varpos vystymasis, o tai gali sumažinti grūdų derlių.
Prieš kibiuosius lipikus ir kitas vienametes dviskiltes piktžoles labai efektyvūs šie herbicidai: Grodyl 20–40 g/ha, Starane 0,6–1,0 l/ha, Tomigan 0,6–1,0 l/ha, Mustang 0,6 l/ha ir Duplosan super 2,0–2,5 l/ha. Jei lipikai nėra stipriai peraugę, juos ir kitas dviskiltes piktžoles veiksmingai naikina Arrat 0,2 kg/ha, Lintur 0,15–0,18 kg/ha, Sekator OD 0,15 l/ha, Calibre 25–30 g/ha.
Pastaraisiais metais daug kur pasėliuose išplito rugiagėlės. Šias piktžoles šiek tiek prasčiau naikina kai kurie sulfonylurėjos grupės preparatai. Kad būtų veiksmingiau, reikėtų naudoti mišinius su herbicidais, į kurių sudėtį įeina 2,4-D, dikamba.
Žieminiuose kviečiuose ir kvietrugiuose, kur auga dirvinės smilguolės, krūmijimosi metu iki stiebo augimo pradžios galima naudoti vieną iš šių preparatų: Arelon flussig 2,0–3,0 l/ha, Atribut 0,06–0,1 kg/ha, Caliban Duo 0,25 kg/ha, Hussar Activ 0,75–1,0 l/ha arba Monitor 26,7 g/ha. Šie herbicidai gerai naikina vienametes vienaskiltes piktžoles: dirvines smilguoles, tuščiąsias avižas, taip pat kai kurias dviskiltes piktžoles – kibiuosius lipikus, šunramunius, garstukus, žliūges, akles, našlaites, notreles.
Herbicidą Tombo 0,15–0,2 kg/ha dirvinėms smilguolėms, tušiosioms avižoms ir kitoms dviskiltėms piktžolėms naikinti galima naudoti pavasarį nuo krūmijimosi iki antrojo bamblio išsivystymo tarpsnio. Vien varpines piktžoles smilguoles ir tuščiąsias avižas veiksmingai naikina Puma universal 1,0–1,2 l/ha iki žieminių kviečių antrojo bamblio išsivystymo ir Axial 50 EC 0,6 l/ha – iki paskutiniojo lapo pasirodymo tarpsnio.
Veiksmingiausia, kai naudojama visa registruota norma. Esant palankioms oro (temperatūra 10–20 °C, santykinė oro drėgmė ne mažiau 50 proc., dirva drėgna) ir augalų augimo sąlygoms, normos sumažinimas 20–30 proc. veiksmingumo lygiui didelės įtakos daugeliu atveju neturi. Rizika atsiranda, kai piktžolės peraugusios ar vyrauja nepalankios oro sąlygos.
Mažesnė normos sumažinimo rizika būna vešliuose, gerai augančiuose javuose. Naudojant mažesnes normas labai svarbu, kad tinkamas preparatas būtų naudojamas esant palankioms sąlygomis ir kai piktžolės yra jautriausios. Preparatus geriausia pasirinkti kiekvienam laukui atsižvelgiant į piktžolėtumo lygį ir augalus.